Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
112<br />
ŠMEIŽTAS<br />
Skaitant to meto spaudą, persekioja mintis, kad rašantieji visokiose<br />
raudonosiose vėliavose įvairiausią šmeižtą <strong>apie</strong> Bažnyčią, kunigus,<br />
Eucharistijos bičiulius, <strong>Kryžių</strong> kalno gaivintojus bijo jų, ginasi desperatiškai<br />
puldami ir tarsi patys sau bandydami įteigti, kad tai, ko jie bijo,<br />
yra tik „saujelė antitarybininkų“. 1988 m. kovo 5 d. dienraštis „Raudonoji<br />
vėliava“ išspausdino straipsnį „Kovotojai“ kapinėse arba: ką nutylėjo<br />
„Amerikos balsas“. Jame rašoma: „Prieš vasario 16-ąją Vatikano radijas<br />
daugybe kalbų tiražavo saujelės antitarybininkų, religinių ekstremistų<br />
ir nacionalistiškai nusiteikusių mūsų krašto piliečių opusą „Kreipimąsi į<br />
Lietuvos liaudį ir į visas pasaulio tautas“. Šiame dokumente, be tradicinių<br />
šmeižtų ir kaltinimų, buvo išdėstyta konkreti „renginių“ programa<br />
Šilu voje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.“ Straipsnyje, kaip įprasta, ieškota<br />
žodžių sumenkinti Lietuvos nepriklausomybės šventei skirtų renginių<br />
masiškumą. Ta pačia proga dar kartą išnarstyti po kaulelį „pokario<br />
banditai“ Mečys Jurevičius, Jonas Petkevičius, Jadvyga Petkevičienė,<br />
užkliuvo ir jaunas kunigas Kazimie<br />
ras Gražulis, kuris „garbino už<br />
antivalstybinę veiklą nuteistus kunigus,<br />
kelis atplaišas, sakė, kad jie<br />
yra tikri Lietuvos patriotai“. Išsamiai<br />
paaiškinta, kada ir kuo dirbo kunigo<br />
brolis Petras Gražulis, kiek gavo atlyginimo,<br />
kada ir kiek automobilių<br />
pir ko ir pardavė abu broliai. O jų<br />
tė vas, buvęs kolūkio pirmininkas,<br />
nors tikintis žmogus, bet niekada<br />
ne drįsęs kritikuoti tarybinės santvar<br />
kos, kokius netikusius vaikus<br />
už augino! Stebino žurnalisto informuotumas.<br />
Nors gal ir ne: juk reikia<br />
ką nors „inkriminuoti“, tiksliau, iškrapš<br />
tyti iš panagių bent kokio nors<br />
purvelio tiems „antitarybininkams“<br />
pateplioti, kad jie kam nors ne pasirodytų<br />
simpatiški. Apie tokių „kūrinių“<br />
kaip šis straipsnis visiškai<br />
prie šingą daromą įspūdį tada dar<br />
negalvota. Buvo 1988 m. pradžia.<br />
Rainiuose (Telšių r.), prie paminklo<br />
kankiniams atminti. Iš kairės: Asta<br />
Baranauskienė, Ona Pakalniškytė, Albertas<br />
Špokas, Sigitas Baranauskas
Change language