Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
DIEDOVŠČINOS PADARINIAI Griežtojo režimo lageriuose Čeliabinsko srityje Mečys Jurevičius kalėjo lygiai tiek, kiek buvo nurodyta nuosprendyje, – trejus metus, nuo 1981 m. kovo 25 d. iki 1984 m. kovo 24 d. Pažymoje, su kuria Mečys Jurevičius grįžo iš Kištymo į Šiaulius, yra įdomi detalė: traukinio bilietui pirkti jam skiriama 17 rublių, o maitinimuisi kelionėje skirtas 1 rublis ir 2 kapeikos. Kalinimo metai Mečislovą išsekino fiziškai, bet nepalaužė įsitikinimų, neatitolino nuo patriotinės veiklos. Sužinojęs, kad Karaliaučiuje tarnaujantys Lietuvos jaunuoliai yra žeminami, skriaudžiami, per sekiojami, patiria sovietinės armijos diedovščiną, Mečislovas sėdo ir nuvažiavo jų ginti. Savo mašina jį vežė Artūras Juozapaitis. Ten Jurevičių ištiko pirmas infarktas. Teko pasilikti vietinėje ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės Mečislovas pats pasakojo, kad ir jį gydžiusiems bei slaugiusiems medikams, ir palatos bendruomenei jis išaiškino istorines tiesas apie Lietuvos okupaciją ir aneksiją, apie tikinčiųjų persekiojimus, apie vaikų ir jaunimo moralinį žlugdymą, girtavimo skatinimą. Sakė, kad dauguma klausėsi išsižioję, susidomėję, nes girdėjo tai pirmą kartą. Kai kurie klausytojai baimingai žvalgydavosi per petį, ar negirdi kokia priešiška ausis, o „prelegentui“ tai buvo geriausia jo teiginių iliustracija: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 110 Kaliningradas. Ligoninė. Pirmas iš dešinės sėdi Mečislovas Jurevičius
„Va, matote, ir jūs bijote laisvos minties, neatitinkančios bolševikų partijos manifestų. Bijote net girdėti, ne tik sakyti savo nuomonę. Kokia čia valstybė, jeigu jos piliečiai jaučiasi įbaugintais ir sugniuždytais kaliniais? O kaip jaučiasi kareivėliai, iš kurių tyčiojamasi, kurie engiami ir niekam negali pasiskųsti, nes bet kurį karininką tik juokas ima matant, kaip „seniai“ skriaudžia ir žemina „salagas“, „salabonus“. „Nepasiusi, – kvatojasi „staršina“, – aš iškentėjau, ir tu iškentėsi. Užtat būsi perėjęs vyriškumo mokyklą.“ Tokią mokyklą, kurioje jaunuoliai skriaudžiami ir žeminami, kur iš jų tyčiojamasi, jis vadina vyriškumo mokykla, ruošiančia tėvynės gynėjus. Ar tokią „tėvynę“ kareivis gali mylėti ir ginti? Ar kas nors yra girdėjęs, kad tarpukario Lietuvos kariuomenėje vyktų kas nors panašaus? Ar gali lietuvis kareivėlis bučiuoti raudoną okupantų vėliavą ir prisiekti ginti ne savo tėvynę?“ 111
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
- Page 66 and 67: UŽDRAUSTI NEĮMANOMA Birutė Žyma
- Page 68 and 69: DAR - SU GRIFU „SLAPTAI“ Birut
- Page 70 and 71: VAGYSTĖ Birutė Žymantienė. KRY
- Page 72 and 73: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 74 and 75: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 76 and 77: demonstruoja tik savo galią, bet n
- Page 78 and 79: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 80 and 81: GALVOS SKAUSMAS - ATLAIDAI Birutė
- Page 82 and 83: uošė Pirmajai Komunijai Pavolgio
- Page 84 and 85: TĖVŲ ŠEIMA Birutė Žymantienė.
- Page 86 and 87: uvo septyniasdešimt penkeri. Jo ž
- Page 88 and 89: ažnyčios: abu kuo arčiau prikiš
- Page 90 and 91: SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žym
- Page 92 and 93: ANTRASIS KALINIMAS Mečislovą Jure
- Page 94 and 95: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 96 and 97: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 98 and 99: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 100 and 101: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 102 and 103: 1981 m. birželio 29 d. „Lietuvos
- Page 104 and 105: prie stalo su porcijomis supjaustyt
- Page 106 and 107: viena iš labiausiai radioaktyviomi
- Page 108 and 109: Mečislovo Jurevičiaus dvasios bro
- Page 112 and 113: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 114 and 115: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 116 and 117: Iš kairės - Juozas Šileikis ir M
- Page 118 and 119: LAIKAS VISAGALIS Džiaugiamės daba
- Page 120 and 121: drg. A. Sirvydžiui), kuriame išai
- Page 122 and 123: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 124 and 125: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 126 and 127: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 128 and 129: Paskutinės Mečislovo Jurevičiaus
- Page 130 and 131: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 132 and 133: gaiviu oru. Bet kova nepraėjo velt
- Page 134 and 135: 2000 m. liepos 18 d. „Šiaulių n
- Page 136 and 137: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 138 and 139: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 140 and 141: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 142 and 143: Tėvelis buvo labai stiprios dvasio
- Page 144 and 145: 16-oji) vykdavo Aušros Vartų Gail
- Page 146 and 147: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 148 and 149: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 150 and 151: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 152 and 153: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 154 and 155: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 156 and 157: apsimeta trenktas esąs. Į kambar
- Page 158 and 159: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
„Va, matote, ir jūs bijote laisvos minties, neatitinkančios bolševikų<br />
partijos manifestų. Bijote net girdėti, ne tik sakyti savo nuomonę.<br />
Kokia čia valstybė, jeigu jos piliečiai jaučiasi įbaugintais ir sugniuždytais<br />
kaliniais? O kaip jaučiasi kareivėliai, iš kurių tyčiojamasi, kurie engiami<br />
ir niekam negali pasiskųsti, nes bet kurį karininką tik juokas ima matant,<br />
kaip „seniai“ skriaudžia ir žemina „salagas“, „salabonus“. „Nepasiusi, –<br />
kvatojasi „staršina“, – aš iškentėjau, ir tu iškentėsi. Užtat būsi perėjęs<br />
vyriškumo mokyklą.“ Tokią mokyklą, kurioje jaunuoliai skriaudžiami ir<br />
žeminami, kur iš jų tyčiojamasi, jis vadina vyriškumo mokykla, ruošiančia<br />
tėvynės gynėjus. Ar tokią „tėvynę“ kareivis gali mylėti ir ginti? Ar kas<br />
nors yra girdėjęs, kad tarpukario Lietuvos kariuomenėje vyktų kas nors<br />
panašaus? Ar gali lietuvis kareivėlis bučiuoti raudoną okupantų vėliavą<br />
ir prisiekti ginti ne savo tėvynę?“<br />
111