Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

DIEDOVŠČINOS PADARINIAI Griežtojo režimo lageriuose Čeliabinsko srityje Mečys Jurevičius kalėjo lygiai tiek, kiek buvo nurodyta nuosprendyje, – trejus metus, nuo 1981 m. kovo 25 d. iki 1984 m. kovo 24 d. Pažymoje, su kuria Mečys Jurevičius grįžo iš Kištymo į Šiaulius, yra įdomi detalė: traukinio bilietui pirkti jam skiriama 17 rublių, o maitinimuisi kelionėje skirtas 1 rublis ir 2 kapeikos. Kalinimo metai Mečislovą išsekino fiziškai, bet nepalaužė įsitikinimų, neatitolino nuo patriotinės veiklos. Sužinojęs, kad Karaliaučiuje tarnaujantys Lietuvos jaunuoliai yra žeminami, skriaudžiami, per sekiojami, patiria sovietinės armijos diedovščiną, Mečislovas sėdo ir nuvažiavo jų ginti. Savo mašina jį vežė Artūras Juozapaitis. Ten Jurevičių ištiko pirmas infarktas. Teko pasilikti vietinėje ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės Mečislovas pats pasakojo, kad ir jį gydžiusiems bei slaugiusiems medikams, ir palatos bendruomenei jis išaiškino istorines tiesas apie Lietuvos okupaciją ir aneksiją, apie tikinčiųjų persekiojimus, apie vaikų ir jaunimo moralinį žlugdymą, girtavimo skatinimą. Sakė, kad dauguma klausėsi išsižioję, susidomėję, nes girdėjo tai pirmą kartą. Kai kurie klausytojai baimingai žvalgydavosi per petį, ar negirdi kokia priešiška ausis, o „prelegentui“ tai buvo geriausia jo teiginių iliustracija: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 110 Kaliningradas. Ligoninė. Pirmas iš dešinės sėdi Mečislovas Jurevičius

„Va, matote, ir jūs bijote laisvos minties, neatitinkančios bolševikų partijos manifestų. Bijote net girdėti, ne tik sakyti savo nuomonę. Kokia čia valstybė, jeigu jos piliečiai jaučiasi įbaugintais ir sugniuždytais kaliniais? O kaip jaučiasi kareivėliai, iš kurių tyčiojamasi, kurie engiami ir niekam negali pasiskųsti, nes bet kurį karininką tik juokas ima matant, kaip „seniai“ skriaudžia ir žemina „salagas“, „salabonus“. „Nepasiusi, – kvatojasi „staršina“, – aš iškentėjau, ir tu iškentėsi. Užtat būsi perėjęs vyriškumo mokyklą.“ Tokią mokyklą, kurioje jaunuoliai skriaudžiami ir žeminami, kur iš jų tyčiojamasi, jis vadina vyriškumo mokykla, ruošiančia tėvynės gynėjus. Ar tokią „tėvynę“ kareivis gali mylėti ir ginti? Ar kas nors yra girdėjęs, kad tarpukario Lietuvos kariuomenėje vyktų kas nors panašaus? Ar gali lietuvis kareivėlis bučiuoti raudoną okupantų vėliavą ir prisiekti ginti ne savo tėvynę?“ 111

„Va, matote, ir jūs bijote laisvos minties, neatitinkančios bolševikų<br />

partijos manifestų. Bijote net girdėti, ne tik sakyti savo nuomonę.<br />

Kokia čia valstybė, jeigu jos piliečiai jaučiasi įbaugintais ir sugniuždytais<br />

kaliniais? O kaip jaučiasi kareivėliai, iš kurių tyčiojamasi, kurie engiami<br />

ir niekam negali pasiskųsti, nes bet kurį karininką tik juokas ima matant,<br />

kaip „seniai“ skriaudžia ir žemina „salagas“, „salabonus“. „Nepasiusi, –<br />

kvatojasi „staršina“, – aš iškentėjau, ir tu iškentėsi. Užtat būsi perėjęs<br />

vyriškumo mokyklą.“ Tokią mokyklą, kurioje jaunuoliai skriaudžiami ir<br />

žeminami, kur iš jų tyčiojamasi, jis vadina vyriškumo mokykla, ruošiančia<br />

tėvynės gynėjus. Ar tokią „tėvynę“ kareivis gali mylėti ir ginti? Ar kas<br />

nors yra girdėjęs, kad tarpukario Lietuvos kariuomenėje vyktų kas nors<br />

panašaus? Ar gali lietuvis kareivėlis bučiuoti raudoną okupantų vėliavą<br />

ir prisiekti ginti ne savo tėvynę?“<br />

111

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!