Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tėviškė Mečislovui visada buvo mielas kampelis. Gedaičių<br />
kaimo jau nebebuvo, o ir Mimaičiai sunyko, bet Šakynos bažnyčioje<br />
vis dar vykdavo pamaldos, Žolinės atlaidų iškilmės. Būdamas lageryje<br />
Mečislovas ilgėdavosi savų vietų, vaikystės draugų, pažįstamų, todėl<br />
atlaidų sekmadienį nuvažiavo šiek tiek ankstėliau, kad užtektų laiko<br />
pabendrauti. Tik nuvažiavęs į Šakyną Mečislovas sužinojo, kad jo senas<br />
pažįstamas, kadaise pašnibždėjęs kagėbistams <strong>apie</strong> Mečislovo ryšius su<br />
„banditais“, guli ligoninėje, yra visai silpnas, gal net prie mirties. Iš dalies<br />
ir dėl tų pašnibždėjimų tada <strong>Mečislovą</strong> nuteisė kalėti dvidešimt penkerius<br />
metus. Gal tą pažįstamą tebegraužia sąžinė, gal jam neramu dėl jaunystės<br />
nuodėmių? Per visas šv. Mišias Mečislovas meldėsi, prašydamas ligoniui<br />
sveikatos, o po jų atsisakė kvietimų į svečius, pabendravimų, nuskubėjo<br />
į autobusą ir grįžo į Šiaulius. Net neužsukęs į namus, Jurevičius<br />
nuėjo į ligoninę ir tikrai rado savo pažįstamą silpną, bet sąmoningą.<br />
Mečislovas apkabino jį, patikino, kad nejaučia jam jokio pykčio, neturi<br />
jokių priekaištų. Per ligonio skruostus ritosi didelės ašaros, bet veidas<br />
tapo skaistesnis, akys skaidresnės. Mečislovas trumpam atsisveikino,<br />
pažadėjo dar šiandien sugrįžti ir tikrai sugrįžo kartu su kunigu. Kunigas<br />
ilgai kalbėjosi su ligoniu, o Mečislovas ėjo namo ir nuoširdžiai meldėsi. Ir<br />
džiaugėsi, kad spėjo. Tikėjo, kad palengvino žmogui kelionę į anapus.<br />
Jautė Mečislovas ir šiek tiek<br />
sielvartingo apmaudo, kurį išliedavo<br />
ant savo artimųjų, kai jo<br />
nesuprasdavo, kai jie paniekindavo<br />
Dievui duotą priesaiką ar be kovos<br />
pasiduodavo sovietų ideologijos<br />
diktatui. Mečislovui labai norėjosi,<br />
kad kiekvienas lietuvis, juolab jo<br />
šeimos nariai, būtų tikri patriotai ir<br />
katalikai. Tokie kaip jis. Kartais šios<br />
jo nuostatos ribojosi su fanatizmu,<br />
t. y. aistringu atsidavimu kuriai<br />
nors idėjai ar reikalui. Matyt, toks<br />
jo radikalumas turėjo įtakos ir KGB<br />
organams, parinkusiems Mečislovui<br />
slapyvardį Fanatikas, – tas<br />
sla py vardis dažnai minimas KGB<br />
penktosios tarnybos planuose ir<br />
ataskaitose.<br />
Mečislovas Jurevičius <strong>Kryžių</strong> kalne po<br />
kalinimo Kištymo lageryje. 1985 m.<br />
109
Change language