Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

viena iš labiausiai radioaktyviomis atliekomis užterštų vietų pasaulyje. Čia įvykusi branduolinė katastrofa – trečia pagal pavojingumą žmonijos istorijoje. Tuomet niekas (išskyrus specialiąsias tarnybas) šito nežinojo, nes informacija apie branduolines avarijas Rusijoje ir visoje SSRS buvo griežčiausiai slepiama. O kad ir būtų žinojęs, ką jis galėjo pakeisti? Jo tiesioginiai viršininkai, kurių pareiga – varinėti kalinius į darbą ir iš jo, matė, kad taikaus būdo nedidukas kalinys Mečys Jurevičius kartais vos pastovi ant kojų, nors ir niekuo nesiskundžia. Koks iš jo darbininkas? Ir palikdavo Mečislovą „namie“ – ką nors patvarkyti, kiemą pašluoti. Tik ne visi viršininkai buvo geranoriški. Kartą jam bešluojant didelę kaip stadionas aikštę tarp barakų, kurioje kaliniai rikiuodavosi patikrinimams, visai netoli jo sustojo aukšto rango viršininkas. Sustojo ir stovi kaip tik ant tako, kurį Mečys šluoja. Sarkastiškai išsišiepęs žiūri, kaip išsisuks iš keblios padėties kalinys. Nesmagi buvo Mečislovui tokia situacija, bet juk jis negalėjo nutraukti savo darbo – atsiprašęs rūpestingai iš visų pusių apšlavė aplink viršininko batus ir nuėjo sau šluodamas tolyn. Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 106

PURVINOJI SPAUDA „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 48-asis numeris, matyt, operatyviai pasiekė skaitytojus visame pasaulyje, nes jau 1981 m. rugpjūčio mėnesį į „Tiesos“ laikraščio redakciją atėjo laiškas iš Vakarų Vokietijos, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas „religijos būkle Lietuvoje“. Laišką pasirašiusieji Regina Rilc ir Robertas Vagenhauzeris „bando įrodinėti, kad tikintieji persekiojami“, – rašo „Tiesos“ laikraštyje kažkoks Kazys Sidoravičius. Straipsnį, pavadintą „Kaip nusikaltėlius daro šventaisiais“, perspausdino Šiaulių „Raudonoji vėliava“ (1981 m. rugpjūčio 21 d.) su rubrika „Buržuazinės propagandos klastotės“. Didžiai susirūpinęs dėl sustiprintos Vakarų radijo stočių antitarybinės veiklos ir kitos imperialistinės propagandos, korespondentas kaltina buržujus nesiskaitant „su niekuo“, naudojant „kas tik pakliūva“: „Antai pagal įstatymą trejiems metams laisvės atėmimu nubaustą Mečislovą Jurevičių ir dvejiems su puse metų laisvės atėmimu nubaustą Vytautą Vaičiūną eterio diversantai skelbia kažkokiais sąžinės kaliniais. Pasižiūrėkime, ką apie juos pasakoja teisingumo organų surinkti objektyvūs, dokumentais paremti faktai .“ Beieškodamas tų faktų skaitytojas randa, kad „antitarybinę veiklą jis dangstė religijos skraiste“. Nepamirštama straipsnyje ne vieną kartą priminti, kad „hitlerininkus išvijus iš Lietuvos, jis [Mečys Jurevičius] priklausė nacionalistinei banditų gaujai“. Apie Lietuvos TSR baudžiamojo ko dekso 199 str., kurio 1 dalis garantuoja sąžinės laisvę, o 3 dalis už tą pačią laisvę numato laisvės atėmimą, nenutylėta, tik švelniai paaiškinta, kad valdžios reikia klau syti: nori eiti kelkraščiu su malda, turi gauti valdžios leidimą, kitaip žemini „mūsų valstybę ir visuomeninę santvarką“. 1984 m. vasarą iš Čeliabinsko srities Kištymo lagerio į Lietuvą Mečislovą parsivežė jo Eucharistijos bičiuliai Regina Teresiūtė SJE ir Vytautas Vaičiūnas. Grįžau namo... 1984 m. 107

PURVINOJI SPAUDA<br />

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 48-asis numeris, matyt,<br />

operatyviai pasiekė skaitytojus visame pasaulyje, nes jau 1981 m.<br />

rugpjūčio mėnesį į „Tiesos“ laikraščio redakciją atėjo laiškas iš Vakarų<br />

Vokietijos, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas „religijos būkle<br />

Lietuvoje“. Laišką pasirašiusieji Regina Rilc ir Robertas Vagenhauzeris<br />

„bando įrodinėti, kad tikintieji persekiojami“, – rašo „Tiesos“ laikraštyje<br />

kažkoks Kazys Sidoravičius. Straipsnį, pavadintą „Kaip nusikaltėlius<br />

daro šventaisiais“, perspausdino Šiaulių „Raudonoji vėliava“ (1981 m.<br />

rugpjūčio 21 d.) su rubrika „Buržuazinės propagandos klastotės“. Didžiai<br />

susirūpinęs dėl sustiprintos Vakarų radijo stočių antitarybinės veiklos<br />

ir kitos imperialistinės propagandos, korespondentas kaltina buržujus<br />

nesiskaitant „su niekuo“, naudojant „kas tik pakliūva“: „Antai pagal<br />

įstatymą trejiems metams laisvės atėmimu nubaustą <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong><br />

ir dvejiems su puse metų laisvės atėmimu nubaustą Vytautą Vaičiūną<br />

eterio diversantai skelbia kažkokiais sąžinės kaliniais. Pasižiūrėkime, ką<br />

<strong>apie</strong> juos pasakoja teisingumo organų surinkti objektyvūs, dokumentais<br />

paremti faktai .“ Beieškodamas tų faktų skaitytojas randa, kad<br />

„antitarybinę veiklą jis dangstė religijos skraiste“. Nepamirštama<br />

straipsnyje ne vieną kartą priminti,<br />

kad „hitlerininkus išvijus iš Lietuvos,<br />

jis [Mečys Jurevičius] priklausė<br />

nacionalistinei banditų gaujai“. Apie<br />

Lietuvos TSR baudžiamojo ko dekso<br />

199 str., kurio 1 dalis garantuoja<br />

sąžinės laisvę, o 3 dalis už tą pačią<br />

laisvę numato laisvės atėmimą,<br />

nenutylėta, tik švelniai paaiškinta,<br />

kad valdžios reikia klau syti: nori<br />

eiti kelkraščiu su malda, turi gauti<br />

valdžios leidimą, kitaip žemini „mūsų<br />

valstybę ir visuomeninę santvarką“.<br />

1984 m. vasarą iš Čeliabinsko<br />

srities Kištymo lagerio į Lietuvą<br />

<strong>Mečislovą</strong> parsivežė jo Eucharistijos<br />

bičiuliai Regina Teresiūtė SJE ir<br />

Vytautas Vaičiūnas. Grįžau namo... 1984 m.<br />

107

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!