Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

PURVINOJI SPAUDA
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 48-asis numeris, matyt,
operatyviai pasiekė skaitytojus visame pasaulyje, nes jau 1981 m.
rugpjūčio mėnesį į „Tiesos“ laikraščio redakciją atėjo laiškas iš Vakarų
Vokietijos, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas „religijos būkle
Lietuvoje“. Laišką pasirašiusieji Regina Rilc ir Robertas Vagenhauzeris
„bando įrodinėti, kad tikintieji persekiojami“, – rašo „Tiesos“ laikraštyje
kažkoks Kazys Sidoravičius. Straipsnį, pavadintą „Kaip nusikaltėlius
daro šventaisiais“, perspausdino Šiaulių „Raudonoji vėliava“ (1981 m.
rugpjūčio 21 d.) su rubrika „Buržuazinės propagandos klastotės“. Didžiai
susirūpinęs dėl sustiprintos Vakarų radijo stočių antitarybinės veiklos
ir kitos imperialistinės propagandos, korespondentas kaltina buržujus
nesiskaitant „su niekuo“, naudojant „kas tik pakliūva“: „Antai pagal
įstatymą trejiems metams laisvės atėmimu nubaustą Mečislovą Jurevičių
ir dvejiems su puse metų laisvės atėmimu nubaustą Vytautą Vaičiūną
eterio diversantai skelbia kažkokiais sąžinės kaliniais. Pasižiūrėkime, ką
apie juos pasakoja teisingumo organų surinkti objektyvūs, dokumentais
paremti faktai .“ Beieškodamas tų faktų skaitytojas randa, kad
„antitarybinę veiklą jis dangstė religijos skraiste“. Nepamirštama
straipsnyje ne vieną kartą priminti,
kad „hitlerininkus išvijus iš Lietuvos,
jis [Mečys Jurevičius] priklausė
nacionalistinei banditų gaujai“. Apie
Lietuvos TSR baudžiamojo ko dekso
199 str., kurio 1 dalis garantuoja
sąžinės laisvę, o 3 dalis už tą pačią
laisvę numato laisvės atėmimą,
nenutylėta, tik švelniai paaiškinta,
kad valdžios reikia klau syti: nori
eiti kelkraščiu su malda, turi gauti
valdžios leidimą, kitaip žemini „mūsų
valstybę ir visuomeninę santvarką“.
1984 m. vasarą iš Čeliabinsko
srities Kištymo lagerio į Lietuvą
Mečislovą parsivežė jo Eucharistijos
bičiuliai Regina Teresiūtė SJE ir
Vytautas Vaičiūnas. Grįžau namo... 1984 m.
107