Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

prie stalo su porcijomis supjaustyta duona – mat porcijų būdavo mažiau negu valgytojų. Mečislovas liko paskutinis eilėje ir, kai pasiekė stalą, ant jo buvo likę tik keli trupiniai. Šilto, drumzlino skysčio dubenėlį jis nusinešė į savo vietą prie stalo ir atsisėdo. – Ko žiopsai? Prapulsi be duonos. Griebti reikia, kol yra, – išgirdo tylų greta sėdėjusio kalinio murmėjimą. – Negaliu paimti tavo duonos, nes tada tu prapulsi. Aš esu katalikas, žmogau. Negaliu taip daryti. Mečislovas nepuolė per galvas ir kitą vakarą. Ir vėl jam neliko duonos. Nuo vien balandos svaigo galva, purtė šaltis. Stalo kaimynas nedrąsiai atlaužė gabalėlį savo porcijos ir pastūmė prie jo dubenėlio. „Ačiū“, – vien akimis padėkojo naujokas. Dar du kaliniai, sėdėję prie to paties stalo, nežiūrėdami nei į Mečislovą, nei vienas į kitą, irgi atlaužė po gabalėlį duonos ir pastūmė naujam draugui. Po kamputį nuo savo riekės ėmė laužti ir duoti Mečislovui visi netoliese sėdėję kaliniai – gal kokie septyni ar aštuoni. O po geros savaitės ramiai, kaip įpratęs, paskutinis priėjęs prie maisto dalinimo stalo, Mečislovas pamatė ant padėklo likusią savo duonos porciją. „Ačiū Tau, Visagali, – mintyse nusišypsojo, – Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 104 Visa Lietuvoje likusi Mečislovo šeima. Stovi iš kairės: Vincas ir Angelė Januliai, Loreta ir Jonas Jurevičiai. Sėdi iš kairės: Vaiva Janulytė, Emilija Jurevičienė, ant močiutės kelių Rokas Jurevičius, Vaidas Janulis. Šiauliai. 1983 m.

negi duonos dalintojai bus padėję visas porcijas, kiek priklauso. Rodos, ir mano barako draugai taip nebepuola, nebesistumdo, nebegriebia savo gabalo. Net keikiasi, rodos, rečiau.“ Mečislovas tada dar nežinojo, kad ateis diena, kai gulto kaimynas, ratus visiems sukant uždarame kieme, prisipažins jau seniai supratęs ir labai apsidžiaugęs, kad į jų kamerą pateko kunigas, ir pareikš norą atlikti išpažintį. „Ne kunigas aš, – suglumęs papurtė galvą Mečislovas, – tikrai ne. Aš tik katalikas. Eilinis katalikas.“ Kalinys žiūrėjo į jį netikėdamas. „Bet aš gi matau, kad tu kažkoks ne toks. Matau, kiek tu meldiesi ir kaip tu meldiesi.“ „Meldžiuosi, nes tikiu, kad tai, ko aš pats negaliu, gali tas, kuris viską gali.“ Pasivaikščiojimo kaimynas kelias minutes ėjo tylėdamas, žiūrėdamas sau po kojomis, paskui užvertė galvą į dangų, triukšmingai iškvėpė orą ir rimtai pareiškė: „Aš vis tiek norėsiu pasikalbėti su tavimi. Sunku man. Ar galėsiu?“ Likusį pasivaikščiojimo laiką abu vyrai šypsojosi nuogoms kiemelio sienoms, nuo kurių atsimušdamos rikošetu grįždavo šiltos bangelės visiems pasivaikščiojimo dalyviams. Kentėti nepelnytą bausmę griežtojo režimo lageryje reikia ypatingos dvasios tvirtybės, bet Mečislovas bet kokioje situacijoje visiems buvo doros ir žmoniškumo pavyzdys. Antrasis kalinimas labai pakenkė jo sveikatai. Tikriausiai nei pats Mečislovas, nei jo lemties bendrininkai, kalėję ir dirbę Kištyme, nežinojo, kad ši vietovė po 1957 m. visai šalia įvykusio sprogimo milžiniškoje branduolinių atliekų saugykloje yra Mečislovas Jurevičius su likimo draugu. Kištymo lageris, Čeliabinsko sritis, Rusija. 1983 m. 105

prie stalo su porcijomis supjaustyta duona – mat porcijų būdavo mažiau<br />

negu valgytojų. Mečislovas liko paskutinis eilėje ir, kai pasiekė stalą,<br />

ant jo buvo likę tik keli trupiniai. Šilto, drumzlino skysčio dubenėlį jis<br />

nusinešė į savo vietą prie stalo ir atsisėdo.<br />

– Ko žiopsai? Prapulsi be duonos. Griebti reikia, kol yra, – išgirdo<br />

tylų greta sėdėjusio kalinio murmėjimą.<br />

– Negaliu paimti tavo duonos, nes tada tu prapulsi. Aš esu katalikas,<br />

žmogau. Negaliu taip daryti.<br />

Mečislovas nepuolė per galvas ir kitą vakarą. Ir vėl jam neliko<br />

duonos. Nuo vien balandos svaigo galva, purtė šaltis. Stalo kaimynas<br />

nedrąsiai atlaužė gabalėlį savo porcijos ir pastūmė prie jo dubenėlio.<br />

„Ačiū“, – vien akimis padėkojo naujokas. Dar du kaliniai, sėdėję prie to<br />

paties stalo, nežiūrėdami nei į <strong>Mečislovą</strong>, nei vienas į kitą, irgi atlaužė po<br />

gabalėlį duonos ir pastūmė naujam draugui. Po kamputį nuo savo riekės<br />

ėmė laužti ir duoti Mečislovui visi netoliese sėdėję kaliniai – gal kokie<br />

septyni ar aštuoni. O po geros savaitės ramiai, kaip įpratęs, paskutinis<br />

priėjęs prie maisto dalinimo stalo, Mečislovas pamatė ant padėklo likusią<br />

savo duonos porciją. „Ačiū Tau, Visagali, – mintyse nusišypsojo, –<br />

<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />

104<br />

Visa Lietuvoje likusi Mečislovo šeima. Stovi iš kairės: Vincas ir Angelė Januliai,<br />

Loreta ir Jonas Jurevičiai. Sėdi iš kairės: Vaiva Janulytė, Emilija Jurevičienė,<br />

ant močiutės kelių Rokas Jurevičius, Vaidas Janulis. Šiauliai. 1983 m.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!