Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

Pradžios mokykla čia buvo atidaryta 1937 m., ją dar vienus metus, jau būdamas ketvirtokas, lankė Mečislovas Jurevičius, o Danutė Vaupšaitė tik kitais metais pradėjo lankyti pirmą klasę – taip jie su Mečislovu ir prasilenkė. Kai Danutė ūgtelėjo iki panelės amžiaus, Mečislovas jau buvo paimtas į kariuomenę. Su Mečislovo Jurevičiaus mama Vaupšų vaikai, Danutė ir jos broliai, kaimo šviesuoliai, eidavo į bažnyčią, buvo gerai pažįstami. Jaunimo pramogoms laiko nelabai telikdavo: daržus reikėjo ravėti, gyvulius ganyti, šieną džiovinti, jaunesnius brolius ir seseris prižiūrėti. Čia, bendrus darbus dirbant, vaikai buvo ir prižiūrimi, ir auklėjami. Knyga kaime buvo turtas, vertybė: didelis džiaugsmas būdavo gauti knygą paskaityti. Vėliau sovietai iš tų kaimo bibliotekose buvusių knygų krovė laužus, laistė juos žibalu ir degino. Po karo ir net pokariui pasibaigus, apie septintą ar aštuntą praėjusio amžiaus dešimtmetį, Lietuvos vienkiemius, kartais ir ištisus kaimus, nušlavė melioracija – nebeliko vaikų, lankančių Mimaičių mokyklą, todėl 1977 m., savo gyvavimo 40-mečio proga, ji buvo uždaryta. Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius Jurgis Jurevičius su sūnumis Jurgiu, Antanu, Mečislovu, Jonu. Micaičių k. netoli Šakynos, Šiaulių r. Apie 1960 m. 10

KUNDROTAI Šiaulių rajono Šakynos miestelio kapinėse ilsisi sutuoktiniai Emilija Kundrotienė (Bartašytė) ir Kazimieras Kundrotas iš Gedaičių kaimo, vienuolikos užaugintų vaikų tėvai. Iš viso šeimoje gimė trylika vaikų, bet du mirė visai maži. Iš tų vienuolikos užaugusiųjų tvarkinga chrono logine tvarka dešimt (iki 2019 m. pradžios) jau išėjo anapilin. Priešpaskutinę iš jų, Emiliją Jurevičienę (Kundrotaitę), giminės ir artimieji 2018 m. gruodžio pradžioje palaidojo Šiaulių miesto Ginkūnų kapinių tremtinių dalies pakraštėlyje, po medžiu, kur prieš 19 metų (1999 m. lapkričio 13 d.) buvo palaidotas jos vyras Mečislovas Jurevičius, o visai šalia, praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties, atgulė ir jų sūnus Jonas, penkių vaikų tėvas. Gedaičių kaimo net ir labai smulkiame Lietuvos žemėla pyje jau neberasime: melioracija nusausino per kaimą tekėjusį upe liuką gražiu Žarės pavadinimu, o viensėdžių žmonės išsikėlė kas kur ir išsivedė kaimą iš Lietuvos žemės ir žemėlapio. Kazimieras ir Emilija Kundrotai, Emilijos Kundrotaitės- Jurevičienės tėvai. 1955 m. Kundrotai kildino save iš vokiečių: niekas neprisiminė, kaip jie į Šiaurės Lietuvą atklydo, tik žinojo, kad jų pavardės tarimas yra suliaudintas, gal sužemaitintas ir reikėtų ją taisyti į Kondrotus, ką vėliau, anot Angelės Jurevičiūtės, visi šios pavardės turėtojai ir padarė. Duktė Emilija, gimusi 1921 m. liepos 27 d., buvo priešpaskutinis šeimos vaikas. Po jos 11

Pradžios mokykla čia buvo atidaryta 1937 m., ją dar vienus<br />

metus, jau būdamas ketvirtokas, lankė Mečislovas Jurevičius, o<br />

Danutė Vaupšaitė tik kitais metais pradėjo lankyti pirmą klasę – taip<br />

jie su Mečislovu ir prasilenkė. Kai Danutė ūgtelėjo iki panelės amžiaus,<br />

Mečislovas jau buvo paimtas į kariuomenę. Su Mečislovo Jurevičiaus<br />

mama Vaupšų vaikai, Danutė ir jos broliai, kaimo šviesuoliai, eidavo į<br />

bažnyčią, buvo gerai pažįstami. Jaunimo pramogoms laiko nelabai<br />

telikdavo: daržus reikėjo ravėti, gyvulius ganyti, šieną džiovinti,<br />

jaunesnius brolius ir seseris prižiūrėti. Čia, bendrus darbus dirbant,<br />

vaikai buvo ir prižiūrimi, ir auklėjami. Knyga kaime buvo turtas, vertybė:<br />

didelis džiaugsmas būdavo gauti knygą paskaityti. Vėliau sovietai iš tų<br />

kaimo bibliotekose buvusių knygų krovė laužus, laistė juos žibalu ir<br />

degino. Po karo ir net pokariui pasibaigus, <strong>apie</strong> septintą ar aštuntą<br />

praėjusio amžiaus dešimtmetį, Lietuvos vienkiemius, kartais ir ištisus<br />

kaimus, nušlavė melioracija – nebeliko vaikų, lankančių Mimaičių<br />

mokyklą, todėl 1977 m., savo gyvavimo 40-mečio proga, ji buvo<br />

uždaryta.<br />

<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />

Jurgis Jurevičius su sūnumis Jurgiu, Antanu, Mečislovu, Jonu.<br />

Micaičių k. netoli Šakynos, Šiaulių r. Apie 1960 m.<br />

10

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!