Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>KANKINĖS</strong> <strong>SESERS</strong> <strong>STASĖS</strong> <strong>LUŠAITĖS</strong> <strong>ACJ</strong><br />
<strong>IŠLIKĘ</strong> <strong>TRUMPI</strong> <strong>DVASINIAI</strong> <strong>UŽRAŠAI</strong><br />
1
Siela, Tavo tikslas šventas,-<br />
Tobulai turi gyventi!<br />
Ar pajėgsi be malonės<br />
Savo ištesėt kelionėj?<br />
Eik tik su malda galinga –<br />
Laimins Dievas maloningai!<br />
Energingai siek dorybių<br />
Ir laimėsi tobulybę!<br />
***<br />
Padaryk derlingą mano tylą ir brandžią mano kalbą!<br />
2
***<br />
Argi ne Tu sausus palaistei vynuogynus?<br />
Ar gi ne Tu lakštingalą išmokei?<br />
Ar gi ne Tavo išmintį regiu aš žėrinčiuos žvaigždynuos?<br />
Ir vasaros džiaugsme argi ne Tavo skamba juokas...<br />
***<br />
REKOLEKCIJOS<br />
Kaunas, 1946-XII-28<br />
v. t. L. [galimai rekolekcijų vedėjo inicialai]<br />
Įžanga. Rekolekcijos – malonių potvynis, kuris suteikia drąsos aukos kelyje. Kad Dievo<br />
malonė galėtų visu pilnumu veikti, reikia sudaryti sąlygas naują žmogų suformuoti.<br />
Rekolekcijos yra gyvenimo reforma. Dievas mėgsta prabilti į sielą vienumoje. Rekolekcijų<br />
dienose Dievas nori mus paguosti, savin patraukti, apvalyti nuo žemės dulkių ir paruošti<br />
ateities darbams. Rekolekcijų darbas yra labai sunkus, nes mes turime sukaupti visas jėgas,<br />
kad geriau save pažintume, o save pažinti yra labai sunku.<br />
Pažvelki: kas yra Dievas? ir kas esu aš?<br />
Kad mano širdis būtų panaši į Jo, tai malonei nestatyti jokių kliūčių. Kad malonė galėtų<br />
gerai veikti reikia gilaus susikaupimo. Tam reikia šventos tylos: liežuvio, pojūčių, jausmų,<br />
minčių, širdies , aistrų. Vengti visko, kas nėra būtinai reikalinga.<br />
Yra tik dvi širdys - Jėzaus ir mano. Ypač per rekolekcijas , Didžiadvasiškumo ir ištikimybės.<br />
Vengti išsiblaškymo, nerangumo, apsileidimo, apsnūdimo. Pažinti savo silpnybes. Priemonės<br />
jas pataisyti: maldos dvasia prašyti pažinti save ir Dievo valią. Nuolatinė malda veikia ir kitą.<br />
Prašyti ištvermės, pasisekimo. Jokia praeitis netrukdo tapti šventa, pasitaisyti.<br />
Rekolekcijos – dvasinių gyvenimo stygų suderinimas, kad tolimesnis gyvenimas būtų<br />
didesnei Dievo garbei.<br />
Intra tota - įeik visa.<br />
Mene sole - pasilik viena.<br />
Eci nova - išeik nauja.<br />
Visą palikti, likti tik su Dievu.<br />
I. MĄSTYMAS<br />
DIEVAS MANO KŪRĖJAS<br />
I. Aš prieš Dievą. Dievas Kūrėjas viską mato.<br />
II. Prašysiu, kad geriau galėčiau savo Kūrėjui tarnauti. Žmogaus gyvenimas lyg žaibas, lyg<br />
dulkė. Sukūręs mane Jis rūpinasi. Visa, ką turime, tai iš Dievo. Be Jo mes nieko negalime.<br />
Antgamtiniame gyvenime tuo labiau nieko negalime.<br />
Dievas mane brangia kaina atpirko. Tomis malonėmis naudojuosi lyg paskola. Be Dievo<br />
pagalbos negalime nei vardo ištarti.<br />
3
Išėjimas iš Dievo rankų. Turime su Dievu gyventi ir į Jį grįžti. Kūrėjas turi į mane teisę.<br />
II. MĄSTYMAS<br />
DIEVAS YRA MŪSŲ TIKSLAS<br />
Kam aš sukurta?<br />
Kiekvienas pasaulyje daiktas turi savo tikslą. Nors ne visi kūriniai sąmoningai siekia, bet<br />
kiekvienas pagal savo prigimtį.<br />
Žmogus yra mikrokosmosas – mažasis pasaulis, kaip sako vienas Graikų išminčius. Žmogus<br />
šioje žemėje yra kaip vicekaralius viską valdyti, tvarkyti. Jei esu Jo sukurta savaime veržiasi<br />
troškimas Jį pagarbinti. Dievas davė protą, kad Jį pažinčiau, širdį, kad Jį mylėčiau, visomis<br />
sielos ir kūno galiomis.<br />
Jei gyvuliai neprotingi sutvėrimai pripažįsta savininką, to labiau žmogus, turi savo tikslą<br />
pažinti. Dievą pažinti, Jį pamilti ir pagarbinti, visa širdimi jam tarnauti! To iš mūsų prigimties<br />
Dievas reikalauja. Jei mes to nedarytume, tuo pačiu prieštarautume Dievo valiai ir būtų<br />
mūsų prigimties paniekinimas. Juk Dievas manęs galėjo nesukurti, o Jis ne tik sukūrė, bet ir<br />
pašaukė į Amžiną laimę. Dievo garbei dispensų nėra ir man neturi būti svarbu geras vardas<br />
nei opinija.<br />
Dievo tarnyboje manęs niekas negali pavaduoti taip kaip valgyti ir panašiai. Didžiausią<br />
malonę Dievas padarė pašaukdamas mane iš nebūties, todėl Jo tarnyba yra mano asmeniška<br />
pareiga. Visur tai daryti, ko ir kaip nori Dievas.<br />
Dievo tarnyba, tarnauti – žodis yra atsibodęs. Bet ir tai jeigu kam tenka tarnauti pas kokį<br />
žemės karalių, kaip jis priskaito sau už garbę. Tai kaip mes turime džiaugtis, jei galime<br />
tarnauti tam karaliui kuriam lenkiasi dangus ir žemė. Ir šitas Karalius jokios prievartos<br />
nevartoja. Mes turime tarnauti sąmoningai ir laisvai, ir ne pagal savo norus ir valią, bet per<br />
vyresniuosius, kuriuos Jis skyrė. Vaikas turi klausyti iš pareigos savo tėvų. Kaip kalbame<br />
Tėve mūsų, Tai kalba apie Dievą, turintį dieviškų teisių pilnybę, visą visiškų teisių pilnybę esu<br />
Jo nuosavybė. Esu apdovanota protinga, laisva, nemirtinga siela. Laisvę man suteikė ne tam,<br />
kad eičiau prieš Jo norus. Mes tik pažvelkime į neprotingus kūrinius, į dangaus kūnus, kaip<br />
jie atlieka ištikimai savo paskirtį su visu tikslumu, nei aguonos grūdelio nenukrypsta nuo<br />
savo kelio. Žmogus – protingas kūrinys, kaip jis gali nukrypti nuo savo tikslo. O vargas būtų<br />
man pašauktai į Dievo tarnybą, išdrįsti sulaužyti Jo valią. Pasisekimai ir geri darbai neturi<br />
vertės jei Dievas to nenori. Mano gyvenimo taisyklė turi būti Dievo valia, kuri pasireiškia per<br />
vyresniuosius. Dievo akyse mūsų darbai yra lygūs. Esu laisva, Dievas nedaro prievartos.<br />
Dievas daug parodo kantrybės, leisdamas daryti bloga. Pats Išganytojas sako: ,,Aš<br />
nužengiau ne savo valią vykdyti, bet Dangiškojo Tėvo“. Taip Jis kalbėjo būdamas agonijoje.<br />
Dievo įsakymai yra atvaizduoti mūsų regulose (įstatuose). Mes be Dievo valios vykdymo<br />
negalime gyventi kaip be maisto. Štai aš Viešpaties tarnaitė ,,Ne kaip aš noriu, bet kaip tu<br />
nori!“. Kad ir sunkiausiuose kentėjimuose kartosiu: Tėve tebūna ne mano valia, bet Tavo. O<br />
kaip dažnai peržengiame regulą, kaip tylėjimo laikyme laikas išnaudojimas be žinios ir t. t.<br />
Apie tai pasikalbėkime su Jėzumi.<br />
Dievas yra mano tikslas. Aš turiu Jam ištikimai tarnauti ir nuo to net pats Dievas negali<br />
manęs dispensuoti. Ir mano tarnyba ne metų bėgio laikas, bet amžina. Gerasis Jėzau,<br />
stiprink mane.<br />
I – KONFERENCIJA<br />
Regula yra antroji knyga po Šv. Rašto. Dievas sukūrė visą ir man davė laisvą valią, kad<br />
būčiau laiminga. Jis mus sukūrė, nors iš to nieko naudos neturi. Jis mums suteikė didelę<br />
malonę pašaukdamas tarnauti. Norėdamas mus pamokyti kokiu būdu galime palengvinti ir<br />
tiksliau suprasti Jo valios vykdymą, davė mums regulas. Jose pasireiškia Dievo meilė.<br />
4
Dievo kelyje yra negatyvūs ir pozityvūs veiksmai. Negatyvūs yra tie, kuriuos draudžia tą ar<br />
tą – nedaryti, vengti nuodėmės. Pozityvūs – priešingai.<br />
Mes Dievui turime tarnauti ne vergiškai, bet sąmoningai iš meilės. Meilė viską nugali, ko<br />
trokšta – pasiekia, ir mūsų širdis turi tapti Jėzaus širdies paveikslu ir , jei to nėra, mes<br />
negalime aukotis. Tuo pačiu tai ženklas, kad neturime pašaukimo.<br />
Per regulas pasireiškia mūsų meilė. Žinokime, kad pašaukimą galima ir prarasti. Regula –<br />
žodis kilęs iš lotynų kalbos: pasiremti. Regula – tiesi linija, lazda, kuria galime pasiremti.<br />
Regula – tai yra vienuolių kelrodis.<br />
Konstitucijos yra taisyklės, regula – ištrauka, ten visi nuostatai, visi pageidavimai, visi<br />
įsakymai Svarbiausia visa tai gerai suprasti, pažinti, mylėti ir gerbti. Dievas sutvarkė, kad<br />
žmonės vieni kitiems vadovautų. Dievas nori, kad mes panaudotume protą ir matytume<br />
Dievo valią, kuri pasireiškia per vyresniuosius, remiantis regula. Čia yra ne tik vyresniųjų, bet<br />
ir bažnyčios troškimai. Popiežius ne kartą skaitė kiekvieno vienuolyno regulas, mąstė ir tik<br />
tada patvirtino kaip kelrodžius.<br />
Šventųjų pavyzdžiai rodo regulų brangumą. Mes regulas turime branginti, kurios bešališkai<br />
realizuoja, kaip mes turime, remdamiesi meile, vykdyti Evangeliškus patarimus. Tarp regulos<br />
ir meilės yra toks ryšys kaip tarp sielos ir kūno.<br />
Naudingumas. Regulos parodo kaip gerai, konkrečiai turime siekti: Dievo meilės ir garbės,<br />
artimo gerovės ir savo sielos išganymo.<br />
Reformuotos, laiko dvasiai pritaikytos regulos.<br />
Dabar labai dažnai pasitaiko regulas dispensuoti. Bet kiekviena dispensa yra regulų žaizda.<br />
Negalime gyventi išimtimis. Šv. Jonas Berchmansas labai brangino regulas. Ir visame savo<br />
gyvenime šis Šventasis vykdė. Nepakęsti dispensavimo, kaip kokios nelaimės. Dispensai<br />
prieš įstatymą, leidimai pagal įstatymą. Reikia vengti spėjamų leidimų. Iš anksto reikia<br />
numatyti, jei koks darbas, ar kelionė, jei atsitiko kas, tuoj pranešti.<br />
Nusižengimas reguloms yra panašūs kaip Dievo ir bažnyčios įsakymų laužymas, nes čia<br />
įsipareigojome įžadais, kaip tylos laikymas ir panašiai. Negalima regulos laikyti menku dalyku<br />
ir niekinti. Regulos peržengimas sugriauna namų tvarką, duoda blogą pavyzdį. Vienuolio<br />
nuodėmė yra sunkesnė už pasauliečių, bloga valia labai pasunkina nuodėmę.<br />
Labai geras dalykas dažnai skaityti regulas. Skaitymo ar mąstymo vietoje šv. Ignacas savo<br />
(rekolekcijų) užrašų knygutėje rašo: ,,Žmogus yra sukurtas Dievą pažinti, Jį mylėti ir Jam<br />
tarnauti“. Taip, tai yra žmogaus tikrasis tikslas. Iš tiesų, kaip matome, koks garbingas mūsų<br />
pašaukimas. Jis mus sukūrė dėl mūsų amžinos laimės ir davė visas sąlygas tai laimėti.<br />
Dievas ne savo naudos ieškodamas sukūrė mus. Tik dėl mūsų.<br />
Ir joks Dievo kūrinys negali jam laimės suteikti. Jis mums suteikė laimę, leido į pasaulį,<br />
norėdamas pasidalyti neišmatuojama laime. Jis mane pakvietė į laimę tik iš savo grynos<br />
meilės. Jis davė man tėvelius, krikščionišką šeimą, ir dar daugiau – pašaukė į Vienuolyną,<br />
kad sielą pašvęstų.<br />
Į amžiną laimę veda tarnavimas Dievui. Jis tai įsako dėl mūsų asmeniškos laimės. Dievo<br />
tarnyba yra neperskiriama su mano laime. Mus ištiria mūsų užlaikymų regulos. Kuri sesuo<br />
ištikimai užlaiko regulas, ji jau šioje žemėje jaučiasi laiminga. Ir visa, kuo tik riša regulos, lyg<br />
žvaigždės lydi į amžiną laimę.<br />
Pasiklauskime savęs, ar nelydėjo liūdesys, kada buvau prisirišus prie pasaulio blizgučių, ir<br />
visa tai, kas prieštarauja mano laimei. Palyginus su visu žemės grožiu, amžina laime, visa,<br />
kas yra žemėje gražiausia ir brangiausia, yra tik nulis.<br />
Šv. raštas sako: ,,Nei akis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei į žmogaus širdį neįėjo, ką<br />
Dievas prirengė tiems (išrinktiesiems), kurie Jį myli.“ Todėl žemėje visos kančios, kad<br />
didžiausios apsimoka dėl amžinos laimės. Prof.<br />
apskaičiavo, kad nuo pasaulio<br />
pradžios iki šiam laikui, apie šešis milijonus kankinių. Tai baisus skaičius, o vis tai dėl<br />
amžinos laimės. Kaip kartais mes dėl mažų menkniekių nusikalstame reguloms. Nuo šiol<br />
ryžkimės kad ir didžiausius sunkumus nugalėti dėl amžinos laimės. Kristus kantrus, Jis mūsų<br />
laukia. Kaip kad Didžiosios Teresės Ispanės kad laukė 10 metų.<br />
5
Klauskime savęs išdrįstume vertai sakyti: štai , aš Viešpaties tarnaitė, jei ne, taip būtų labai<br />
baisu. Jei kuri seselė pradeda skųstis: ,,jau man pabodo tos regulos, įkyrėjo vyresniosios“ ir<br />
ką tik nesakytum kiaute apsivėlus kaip rutina, vis tiek neklauso.<br />
Nuo šiol pasiryžkime savęs negerbti vietoje Dievo ir kaip galime grįžkime į savąjį kelią.<br />
Kristus (sako seselė) viską davė dėl mūsų ir prašo seselę:<br />
- Gelbėk savo sielą.<br />
Vieno karaliaus pasiuntinys atvykęs į Atėnus gėrėjosi to miesto grožiu ir su ryžingumu<br />
sakė: ,,aš visą darysiu, kad tą miestą laimėčiau.<br />
Dangus tai nėra koks žemiškasis miestas, bet amžinos laimės vieta. Mano sielos<br />
išganymas, Dievo beribis gerumas.<br />
Pasiryžimas: atliksiu savo pareigas, kaip pajėgsiu, kuo geriausiai.<br />
MĄSTYMAS<br />
PAŠAUKIMAS<br />
I. Įžanga. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš išsirinkau. Aš jus paskyriau. Ne vieną,<br />
bet visas, kad eitumėte ir neštumėte vaisių. Mūsų gyvenimas panašus į bitelių, kurios žiedas<br />
nuo žiedo skrenda ir neša medų.<br />
II. Preliudija. Prašysiu, kad pažinčiau savo tikslą, visa širdimi Jį pamilčiau. Savo<br />
pašaukimą tikrai suprasčiau, visa širdimi Jam tarnaučiau. Nesvarbu kokios bus mano<br />
pareigos.<br />
I PUNKTAS<br />
Vienuolių luomo pareiga<br />
Mūsų ir net kiekvieno žmogaus pareiga – Dievą pažinti ir Jį garbinti. Nuo to mus niekas<br />
negali dispensuoti.<br />
Didžiadvasiškas tobulumas. Visas savo pareigas atlikti kuo geriausiai, nežiūrint į atlyginimą,<br />
į asmeniškus reikalus.<br />
Tobulumo rūšys yra 3:<br />
1. Vengti nuodėmės sąmoningai, savo pareigas atlikti kuo geriausiai ir niekada<br />
nesakyti – gana, o neatlikinėti, tik kad reikia.<br />
2. Viską daryti dėl Dievo, o ne dėl asmeniškų išskaičiavimų. Vengti kasdieninės<br />
nuodėmės. Čia dar nėra gera rūšis ir seserims čia netinka.<br />
3. Visus savo darbus, pareigas, reikalavimus atlieka kaip pajėgia ko tobuliau.. Tai<br />
čia bus tikra Dievo tarnyba ir Dievas tokios aukos yra vertas.<br />
Dievas iš didelės, grynos meilės sukūrė žmogų, davė nemirtingą sielą, tuo pačiu įpareigojo<br />
siekti tobulumo, amžinos laimės (meilės). Tuo keliu privalo eiti kiekvienas žmogus.<br />
Dievas reikalauja. Jis rašo levitų knygoje: ,,Būkite tobuli, kaip Jūsų dangiškasis Tėvas yra<br />
tobulas“...Tokia turi būti mano gyvenimo programa.<br />
Šv. Paulius tautų apaštalas sako ir ragina: ,,būkite tobuli, nes to Dievas reikalauja“. Šv.<br />
Petras taip pat savo pirmame laiške rašo: ,,Būkite tobuli, kaip Jūsų Dangiškasis Tėvas“. Jis<br />
kviečia visus pasauliečius, ragina. Šv. Pranciškus parašė veikalą ,,Filiotėja“, pasaulyje<br />
gyvenančioms sieloms. Popiežius X visus ragina prie tobulumo ir Šv. Komuniją priimti su<br />
didesniu prisiruošimu. Taip pat Pijus XI savo Enciklikoje rašo: ,,Tarnauti Dievui tobulai“. Mes<br />
turime tarnauti Dievui tobulai ir savo širdies nedalinti tarp Dievo ir pasaulio, bet visa širdimi<br />
tarnauti tik Dievui. Dievas išrinktai sielai duoda visokias malones. Ir kas laukia amžinybėje<br />
tos sielos, kuri tas malones atmeta? Pridėjus ranką prie arklo, kas dairosi atgal, tas netinka<br />
Dievo karalystei. Todėl ir sielai, pasirinkusiai tobulybės kelią, neturi rūpėti pasaulio garbė. Ką<br />
nuveikei, ar gali nuveikti, nei kas buvai, bet jau pastatei kryželį prie vienuolyno durų ir jau<br />
baigta. Ir iš tiesų, vienuoliško gyvenimo tobulumo pareigos, progos yra pavydėtina. Dievo<br />
garbei siekti tobulumo savo gyvenimo kelyje turime žengti vis į priekį. Tavo senojo gyvenimo<br />
6
tiltai visi išsprogdinti! Nesigręžk atgal, gali kaip Loto žmona pavirsti į druskos stulpą. Jei<br />
kartais ir turi autoritetą ir seniai esi vienuolyne, tačiau nesi atleista nuo tobulumo pareigos;<br />
to iš tavęs reikalauja bažnyčia. Kaip paukštis sutvertas lakioti, žuvis plaukioti, taip žmogaus<br />
pareiga tobulėti. Ir nuo to niekas , nei pats žmogus, nei Dievas negali dispensuoti.<br />
Vienuolynas tiek duoda naudos, kiek jis yra šventas. Ir žinokime, kad vienuolyno šv.<br />
priklauso nuo beveik kiekvienos sielos. Ir jo nauda ne nuo žmonių skaičiaus, bet nuo jų<br />
dvasios. Ir sielos, nesiekiančios tobulumo, lieka išdvokusi druska, kuri tinka tik išmesti ant<br />
kelio žmonėms mindžioti. Dievas vienuoliškam luomui duoda ypatingų malonių. Praeitas<br />
gyvenimas turi būti užmirštas.<br />
II PUNKTAS<br />
Vienuoliško gyvenimo tikslas ir pareigos – tobula Dievo tarnyba. Stengtis geriau<br />
Dievą pažinti, uoliau Jam tarnauti, eit pirmyn, nuoširdžiai aukotis. 533 kodeksas sako: ,,visi<br />
vienuoliai ir kiekvienas atskirai vyresnieji ir valdiniai, ne tik ištikimai, bet visomis jėgomis,<br />
visą gyvenimą įpareigoti siekti tobulybės“, - tai griežtas Dievo troškimas. Alfonsas Liguori<br />
sako: ,,Kas tyčia apsileidžia – sunkiai nusikalsta. Visos pareigos – tai tarnauti pagrindinei<br />
pareigai. Visų vienuolijų pagrindinis tikslas – savo narių pašventinimas. Vienuolynas tiek turi<br />
vertės, kiek kokioje aukštumoje dirba tobulumo darbą.<br />
III PUNKTAS<br />
Ko tobulybė reikalauja<br />
1. Vengti progų, kurios veda į nuodėmę, vengti asmenų, jausmų, pasaulinių<br />
draugų.<br />
2. Vengti kad ir kasdieninių nuodėmių, viso, kas įskaudina Jėzų, ,,geriau mirti,<br />
negu nusidėti net mažiausiame dalyke“, - sako šv. Kazimieras.<br />
Tobulybė glūdi ne tik įsakymuose, bet ir patarimų vykdyme. Su visu nuoširdumu priimkime<br />
patarimus, visus pageidavimus. Patarimus atliekame iš Dievo meilės. Išbraukime iš savo<br />
gyvenimo: ,,gana, užteks, vis tiek“. Charakteringa sesers žymė – niekada nesakyti: ,,gana“.<br />
Ad maiorem Dei gloriam! – Didesnei Dievo garbei! Realizuoti kasdien. Pats Dievas padės,<br />
nebijok praeities nuodėmingo šešėlio.<br />
IV. Mąstymas<br />
7. Prieliudija. Per artimo meilę einama prie Dievo meilės. Artimo meilė priklauso prie<br />
Dieviškųjų dorybių, nes pagrindas tas pats, kaip Dievo meilės. Antprigimtinė meilė – aukotis<br />
dėl Dievo, dėl to, kad Dievas juos myli. Kiekviename krikščionyje yra Dievo paveikslas. Kai<br />
liūdima dėl artimo sielos nelaimių.<br />
MAŽAS TRAKTATAS APIE MEILĘ<br />
1. Vienuoliška siela – sako Jėzus, - jei nori mane mylėti visa širdimi, turi manęs<br />
ieškoti artimo gėryje, nes privalai jį mylėti labiau negu save pačią.<br />
2. Meilė išmokys žiūrėti į seseris tarsi pašventintas Ostijas. Ne kartą jų trūkumai<br />
tave užgauna, bet reikia, kad po jų pavidalu tik mane matytum, tas padarys, kad elgesys<br />
lygiai su visomis, nes yra tik Jėzus po įvairiais pavidalais pasislėpęs.<br />
3. Mane mylėdama būsi vienoda su visomis seserimis. Guosk mane, padėk man jų<br />
asmenyje, ypač kai tau pasitaikys, kad kuri nors tau padarys nemalonumą, paslėpk tą<br />
kentėjimą giliai savo širdyje, kaip slepiama brangenybė iš baimės, kad jos nepamestų.<br />
4. Iš kitos pusės nebūk kam nors kokio nors kentėjimo priežastimi; tas tau daug<br />
kainuos, nes tai reikalauja aukos, bet atsimink kalbėti apie auką, tai kalbėti apie meilę, o<br />
mylėti - tai reikalauti aukos.<br />
7
5. Savo pavyzdžiu padėk artimui. Atsimink, kad bendruomenėje tu turi būti mano<br />
gerumo, mano gailestingumo ir mano meilės įasmeninimas, todėl visuomet pasiaukok<br />
artimui.<br />
6. Pagaliau, kiek galėsi, padėk artimui, melsdamasi už jį, naudokis galia, kurią turi<br />
ant mano širdies. Atsimink, kad artimo meilė turi atsižymėti atlaidumu: neteisk jo, bet<br />
visuomet išteisink; jei tu jį ginsi, ir aš tave apginsiu prieš savo dangiškąjį Tėvą!<br />
7. Jei tau ateina mintys prieš artimo meilę, nėra tavo kaltės, juk ir piktžolės auga<br />
tarp kviečių, nors jų niekas nesėjo: išrauk jas stropiai ir jų vietoje pasėk nuoširdžios meilės<br />
grūdus.<br />
8. Kadangi elgiuosi su tavimi, kaip su akies lėlyte, tegul ir tavo artimas džiaugiasi<br />
pas tave ta pačia privilegija.<br />
9. Aš trokštu, kad tu su juo elgtumeisi kaip su gėle šiltnamyje. Šiltnamyje gėles<br />
pastatyti prieš saulę ir apsaugoti nuo audrų ir vėtrų. Aš noriu, kad tu duotum artimui savo<br />
nuoširdžios meilės šilumos kiek tik gali, o visa, kas žeidžia, kas augalėliui yra vėtra, migla ir<br />
dargana, imtum ant savęs, o jį tausotum pagal meilės įsakymą. Mylėk savo artimą, kaip aš<br />
tave pamilau, t.y. daugiau negu pačią save. Jeigu tu žinotum, kaip man malonu gyventi<br />
pilnoje meilės širdyje. Ten aš randu tikrąjį džiaugsmą – ir už tai jai teiksiu ramybę,<br />
džiaugsmą ir dangišką paguodą.<br />
10. Pagaliau turi trokšti artimui tų pačių dvasinių turtų, kurių sau trokšti ir stengtis<br />
jas ugdyti ir dauginti, tarsi jie būtų tavo nuosavi.<br />
1. Atsiduoti meilei.<br />
2. Pasivesti meilei.<br />
3. Sekti meile.<br />
4. Nesitolinti nuo meilės.<br />
5. Tikėti meile.<br />
6. Bendrauti su meile.<br />
7. Kristaus teikti meilę.<br />
8. Degti meilės ugnyje.<br />
9. Leisti meilės sunaudojama.<br />
10. Duoti meilei persisunkti.<br />
10 MEILĖS ĮSAKYMŲ<br />
1. Aš esu meilės Dievas. Siela begaliniai man atsiduodanti – be atžvilgio į save ir<br />
ant visados įsigis mano meilę.<br />
2. Mano meilė nuoširdžiai rūpinasi tais, kurie man visiškai atsidavė.<br />
3. Meilė veda, tiesia ranką, o reikale neša savo glėbyje sielą jai atsidavusią.<br />
4. Meilė apglėbia sielą ir neišleidžia jos iš po savo globos, nebent siela laisva valia<br />
atsitolintų, kitaip jokia jėga jos nuo manęs neatplėš.<br />
5. Džiaugiuosi matydamas sielą pasitikinčią Manimi, net tada, kai skaudžiai ją<br />
mėginu.<br />
6. Mano meilė reikalauja bendradarbiavimo ir daro didelę pažangą sieloje,. Kuri su<br />
ja bendradarbiauja.<br />
7. Meilė trokšta būti teikiama kitiems ir ji auga (slaptoje) sieloje tiek, kiek<br />
patraukia prie manęs.<br />
8. Meilė sudegina visa, ką gali sunaikinti, o liepsna juo greičiau sudegina, juo ji<br />
yra sausesnė.<br />
9. Meilė noriai rikiuoja, ne tik savo siela, bet ir jos darbus, kurių nuopelnus Man<br />
leidžia dalinti kam noriu.<br />
8
10. Pagaliau Mano meilė visiškai persunkia Man atsidavusią sielą, kai joje nesutinku<br />
pasipriešinimo.<br />
10 NUOLANKUMO ĮSAKYMŲ<br />
1. Tu esi niekas, mažiau kaip niekas, nes esi tik skurdas ir tai skurdas<br />
nuodėmėmis apsunkintas.<br />
2. Pati iš savęs nieko negali, galėsi tik Mane įžeisti, blogai sunaudodama malones<br />
ir taip ruošdama savo pasmerkimą.<br />
3. Tau niekas nepriklauso, nes kas yra (geriau) niekas, tas negali spręsti nei<br />
kalbėti, nei prašyti arba skųstis.<br />
4. Kas yra savo menkybe persunkęs, nereikalauja, kad kiti juo užsiimtų, o kai<br />
vyresnieji iš gailestingumo tai daro, apsvarsto neišmatuotą savo niekybės bedugnę.<br />
5. Mano sužieduotine, laikyk save nereikalingu skuduru. Švariu skuduru dar<br />
galima pasinaudoti, nušluostyti kokį nors daiktą. Bet tu save laikyk nešvariu skuduru, bjauriu<br />
skarmalu, kuris kojomis paspiriamas, tai jis yra bjaurus, kad niekas jo į rankas neims. Arba,<br />
jei tą daro, ima atsargiai, kad nesusiteptų. Tokį įsitikinimą privalai turėti apie save, kad<br />
užimtum bendruomenėje tinkamą sau vietą.<br />
6. Būk persisunkusi savo niekybės jutimu ir laikyk save neverta to, ko iš malonės<br />
tau duodama.<br />
7. Niekur nesipriešink meilei. Kai duodu tau dideles malones, nuolankiai jas<br />
priimk. Iš nieko sukūriau pasaulį. Visatoje sukūriau saulę. Kaip ji naudinga! Bet sukūriau ir<br />
smulkutę muselę... taip saulė, kaip ir mažiausiasis kirminėlis vienodą garbę Man atiduoda.<br />
Neniekink jokios, net mažiausios malonės, bet jas visas vertink aukštai. Stenkis, kad tavęs<br />
niekuomet ir niekur nesigirdėtų. Kuomet medis neša vaisių ir daugiau jo duoda? Tada, kai jo<br />
šaknys glūdi giliai žemėje. Kiek giliau šaknys giliau įsileidžia, tiek mažiau jos pastebimos<br />
paviršiuje. Taip ir tu kas kartas vis labiau gilinkis į vidinį gyvenimą. Išorėje gyvenk bendrą<br />
paprastą gyvenimą, lavinkis artimo meilėje, paskui nuolankume ir apsimarinime, ir nedarysi<br />
nieko nepaprasto. Deimantai yra kasyklose pilki ir atrodo be vertės. Panašiame paslėpime ir<br />
Aš laikau sielą.<br />
8. Sek angelus, jie labai daug padeda žmonėms, o tačiau jų balso nesigirdi.<br />
9. Duok meilei save pagauti, kai ji norės ištraukti tave iš šio skurdo žemės ir<br />
amžiams patalpinti Mano Širdies vainike.<br />
10. Pagaliau, kol būsi savo niekybėje, prismikusi, kuris pritraukia į tave daug<br />
malonių, tol būsiu tau gerumo, gailestingumo ir meilės Dievas. Bet dienoje, kurioje pasikelsi į<br />
puikybę, tapsiu tau teisingumo Dievu. Įspėju tave ne tam, kad tave gąsdinti, bet todėl kad<br />
tave myliu. Jei lavinsiu nuolankume, rasi ramybę, jei daugiau ta kryptimi darbuosies, dar<br />
didesnes ramybės patirsi, jei gyvensi ir kvėpuosi tik nuolankumu, būsi vejama Mano meilės ir<br />
malonių, taip, kaip piktadarys yra vejamas policijos. Vienuoliška siela, norėčiau vadinti:<br />
mano nuolankumas, ir tai pasieksi, jei būsi ištikima meilei.<br />
10 AUKŠČIAUSIOS TOBULYBĖS ĮSAKYMŲ<br />
1. Kad pasiektum aukščiausiąjį šventumą, tikrą tobulybę, glaudžiai susijunk Su<br />
Dievu, reikia kad siela nuolatos gyventų savo menkybės ir nuolankumo bedugnėje,<br />
paniekintų save ir pamirštų visokį kūrinį.<br />
2. Jei Dievas, visų kūrinių Viešpats, ištrauks sielą iš tos bedugnės, kurioje ji<br />
slėpėsi savo saugumui. Siela dėl klaidingo nuolankumo neprivalo priešintis meilės veikimui.<br />
Kai iš Dievo malonės siela bus ištraukta iš savo niekybės, ji privalo būti panaši į kempinį,<br />
išimtą iš vandens. Kempinis tuomet yra taip perpildytas vandens, kad ne tik suspaudus, bet<br />
9
ir be suspaudimo vanduo iš jos teka. Taip ir siela, ne tik kai koks mėginimas ją prispaus, bet<br />
kiekvienoje aplinkoje turi išduoti būsimosios pažeminimo būklės kvapą ir vaisių.<br />
3. Kai siela patarnavo Dievui dalyke, kuriame Jis norėjo ją panaudoti. Dievas ją<br />
vėl apsaugo slėpdamas ją niekybės, nuolankumo ir savęs paniekinimo bedugnėje. Siela<br />
privalo jaustis taip laiminga, kad net nenorėtų pakeitimo, -nebent, kad tarnautų meilei. Siela<br />
taip save sunaikinusi, vidiniai jungsis su Amžinuoju Žodžiu Įsikūnijimo momente, kai priėmė<br />
žmogišką prigimtį. Visi jos širdies aktai talpinasi – dviejuose žodžiuose: nustebimas ir<br />
garbinimas.<br />
4. Kai meilė nuolankios sielos patraukta ateina pas ją su dieviškomis malonėmis,<br />
pirmas jos veiksmas turi būti pulti po savo Dievo kojomis išpažindama savo nevertumą. Kai<br />
Dievas patenkintas tokiu pasveikinimu, pakelia ją ir visa atiduoda, kas skirta. Siela privalo su<br />
meile, džiaugsmu ir dėkingumu priimti malones, kokios jos bebūtų, net paprasčiausias, nes<br />
tuomet ne ji jų ieško, bet jas gauna. O tas, kuris tas malones teikia, budi, kad laikytų ją<br />
nuolankume. Viskas priklauso nuo gero pasiruošimo, nuo pamato: o tai yra nuolankumas,<br />
nuolankumas ir dar kartą nuolankumas. Ten, kur randu nuolankumą, teikiu malones – ten,<br />
kur daugiau randu, duodu daugiau, o ten , kur matau sielą, gyvenančią nuolankume ir<br />
trokštančią pažeminimų, patraukia Mane prie savęs lyg magnetas.<br />
5. Ištikimą sielą nežymiai, bet sėkmingai lenkiu pirmiausia trokšti pasislėpti ir savo<br />
asmeniu neužimti kitų. Jei siela kai kuriuose atsitikimuose turi kreiptis į vyresniuosius,<br />
jaučiasi taip sugėdinta, tarsi be reikalo gaišintų jiems laiką. Antra, lenkiu jas laikyti save visų<br />
tarnaite, nusilenkti kitiems, bet taip nežymiai, kad kiti to nepastebėtų. Privalo stengtis<br />
patenkinti kitus, apdovanoti ir jiems padėti nuolatinio apsimarinimo kaina. Štai tikros meilės<br />
vaisiai. Trečia, tokia siela jaučia klusnumo alkį ir troškulį tiek, kad nori vien iš klusnumo<br />
kvėpuoti. Ši dorybė yra meilės vaisius. Ji yra tarsi nuolankumo sesuo. Ketvirta, mylinčioje<br />
sieloje uždegu tokią meilės ugnį, kad jau negali gyventi be darbo, be kentėjimų dėl Dievo ir<br />
susinaikinimo dėl Jo. Auka taip reikalinga jos gyvenimui, kaip reikalinga alyva šviesai ir<br />
liepsnai.<br />
6. Kai siela yra tarsi palaidota – nusižeminimo ir savęs sunaikinimo bedugnėje, su<br />
meile nužengiu į jos paslėpimo vietą ir vidiniu susijungimu artinuosi prie jos, duodu jai<br />
atjausti dangiškus džiaugsmus. Ar kas supras tai, ką atidengiu nuolankiai sielai ir kas galės<br />
pakartoti pamokymus, kuriuos jai duodu! Tai yra Meilės pamokymai su meile duodami. Juos<br />
gauna tik nuolanki siela, nes tik jai duodu sugebėjimą suprasti tuos dalykus. Šioje būklėje<br />
esančios sielos nusiteikimas remiasi tylėjimu prieš Dievą, laukimu viso, ko nuo Jo ir su<br />
didžiausiu dėkingumu priima visą tai, ką Jis suteiks. Nėra tai gerai suprastas nuolankumas<br />
šalintis nuo Dievo teikiamų malonių! Tikras nuolankumas, nors prisipažįsta nevertu, - su<br />
dėkingumu ir garbinimu jas priima.<br />
7. Būklė, į kurią susijungimo gyvenimo pradžioje šaukiu sielą, - tai ypatingai sekti<br />
Mano paslėptą gyvenimą skaisčioje mergelėje. Siela yra palaidota Dieve. Dievas ją neša ir<br />
naudojasi jos patarnavimais, bet siela to nemato ir nėra matoma. Ji yra įrankis Dievo<br />
rankose vykdyti gerą, bet yra niekam nežinomas. Tas kelias yra tikriausias. Tuo keliu žengia<br />
vidinės sielos, kurios betarpiai nesusiduria su artimu. Jų turtai vidiniai, jie priklauso sielai ir<br />
artimas juose dalyvauja, bet visa tai darosi slaptoje.<br />
8. Tie, kuriems pavesta sielų globa, ypač kunigai, yra pašaukti į kitą būklę, kurie<br />
seka Mano paslėptąjį gyvenimą, tiesa mažiau paslėptą, negu mano gyvenimas Marijoje.<br />
Todėl sunkiau išsigyti. Nuošalumas nėra visiškas ir siela privalo labiau budėti, kad veiktų<br />
tiktai dėl Dievo ir iš Dievo rankų priimtų paguodą, kurią patiria matydama jos globai pavestų<br />
sielų pažangą. Tikrai yra sielai daug geriau veikti paslėpime, daug lengviau lavintis dorybėse<br />
po Dievo akimis, dėl jo paties, tačiau, kai yra pašauktas vadovauti sieloms, nereikia<br />
nusiminti. Siela pašaukta į tą būklę tegu atsimena, kad ji yra matomas įrankis, bet per ją<br />
veikia Dievas ir ta mintis tegu ją stiprina giliame nuolankume.. Gerą, kurį ji padarys,<br />
priklauso nuo jos pasižeminimo, nepasitikėjimo savimi – pasitikėjimo Dievu.<br />
10
9. Kokioje būklėje bebūtų siela apdovanota Mano malonėmis, jai duodu sekti<br />
Eucharistinį mano gyvenimą, lenkdamas ją prie nuolatinio mirimo. Turėti akis, bet žiūrėti tik<br />
meilės tarnyboje, turėti ausis, bet klausyti tik tai, kas mumyse gali slopinti Dievo meilę, turėti<br />
lūpas, bet tik kalbėti tiktai apie meilę, turėti rankas, kojas, turėti širdį, bet jos jausmais<br />
vadovautis pagal meilės įsakymą, būti taip meilei prigulmingam (priklausomam), kaip vaikas<br />
motinai.<br />
10. Gyventi tik tam, kad aukoti save Jėzaus meilei ir kiekvienoje aukoje gauti naujų<br />
jėgų Meilės tarnybai. Meilė yra džiaugsmas, meilė yra ramybė, ji yra paslaptis, taika ir<br />
ištikimybė. Kai Dievas meile apvaldys širdį, ji su savimi atneša nusavinimą, nepalaužiamą<br />
pasitikėjimą, tikrą ištikimybę ir nepajudinamą ramybę. Tuomet laimė gyvena toje laimingoje<br />
sieloje, sucentralizuoja joje Dievo malones ir daro ją brangiausių dovanų iždu.<br />
10 ĮSAKYMŲ PASITIKĖJIMO DIEVU<br />
1. Turiu Dievą, kuris man visas priklauso.<br />
2. Yra Dievas visas mano yra mano Tėvas.<br />
3. Šis Dievas , visas mano, nori, kad aš Jam visa priklausyčiau ir ant visados.<br />
4. Šis meilės Dievas nužengė iš dangaus ant žemės, kad mane surastų.<br />
5. Šis meilės Dievas prašo mane atiduoti savo širdį.<br />
6. Šis meilės Dievas (parodo man savo meilės jautrumą) nori būti mano prieteliu<br />
(bičiuliu), broliu, guodėju.<br />
7. Šis meilės Dievas parodo man savo meilės jautrumą, norėdamas būti mano<br />
gydytoju vaistais ir dar daugiau, net mano sužieduotiniu.<br />
8. Šis meilės Dievas trokšta, kad iš Jo visa paimtume. Kaip medis, nuo kurio<br />
skaniausi vaisiai. Medis tuo nesiskundžia ir duoda naują vaisių; tiktai reikia metus laukti, jis<br />
gi tuoj atneša naujų dovanų.<br />
9. Šis meilės Dievas ieško vien tik mūsų skurdo, kad jį sunaikintų, mūsų<br />
netobulybių, kad jas pašalintų.<br />
ŠV. JĖZAUS ŠIRDIES MEILĖS BELAISVĖ<br />
Belaisvis vergas nepriklauso pats nuo savęs, jis yra nuosavybė , jis priklauso ponui. Jėzus<br />
tave pirko savo krauju, tad gyvenk ne sau, bet Jam. Pasidaryk verge Jo meilės, t. y.<br />
išsivaduok iš visokios kitokios vergijos, net iš baimės neprašyk, kas tave patraukų, bet<br />
duokis patraukiama to, kuris tave myli. Nėra puikesnio dalyko už meilės jungą! Su noru<br />
atsisakyk nuo laisvės, kad atsiduotum į taip garbingą nelaisvę. Iš tikrųjų tada tau nebus<br />
galima netinkamai elgtis. Meilė, kurios valdžion patekai, dabar tave lenks prie pilnesnių<br />
dalykų. Pasitikėk, toji pati meilė taps tavo jėga. Kaip akyla ir mylinti vergė, nepraleisk per šį<br />
mėnesį nei mažiausio savo Viešpaties mostelėjimo neišpildyto. Nieko neatsakyk malonei,<br />
nieko neleisk sugadinti prigimčiai. Tau tenka būti ar vienos, arba kitos rūšies belaisvei. Jeigu<br />
netapsi garbinga Jėzaus belaisve – savo laisvę išmainai į tavo meilės nelaisvę. Surišk mane<br />
tais ryšiais, surišk kuo labiausiai.<br />
SIELOS BŪKLĖS KONTROLĖ<br />
1. Apie mąstymą. Ar branginu ir ištikimai atlieku? Ar prieš pradedant stoju<br />
Dievo akivaizdoje? Ar maldoje saugojuos pertraukų, nereikalingų minčių? Ar kovoju su<br />
atšalimu? Gal esu kartais nekantri ir pasiduodu nenorui, atšalimui?<br />
2. Sąžinės kvota. Ar rimtai darau sąžinės sąskaitą bendrą ir ypatingą? Ar<br />
pasiryžtu pataisyti savo ydas? Gal pasiryžtu paskubomis, neleisdama tam pasiryžimui įleisti<br />
11
šaknų? Ar darau atgailą už kiekvieną nusikaltimą? Ar pasirenku dalykų, tinkančių savo<br />
dvasios reikalams?<br />
3. Dvasinis skaitymas. Ar pasirenku dalykų, tinkančių savo dvasios reikalams?<br />
Ar trokštu savo sielai rasti naudos?<br />
4. Malda. Ar su pagarba, dėkingumu klausau Šv. mišių, kitų bažnytinių pamaldų?<br />
Kaip atlieku kasdieną lūpų maldas? Kaip šv. klausau Dievo žodžių?<br />
5. Išpažintis. Ar neatlieku jos nesužadinusi karš. Gailesčio, ar tvirtai pasiryžtu<br />
pasitaisyti? Ar atvirai apsiskundžiu? Ar nepasakoju nereikalingų dalykų?<br />
6. Šv. Komunija. Ar nepraleidau jos iš tuščios baimės? Ar kartais nepriimu dėl<br />
žmonių akių? Ar rūpestingai ruošiuosi ją priimti? Kaip elgiuosi po šv. Komunijos? Kokių vaisių<br />
gaunu? Ar naudojuosi dv(asine) Komunija?<br />
7. Dievo atžvilgiu. Ar prideramai Jį gerbiu? Ar esu paklusni Jo Apvaizdai? Ar<br />
myliu, ar pasitikiu Juo? Ar prisimenu visur Jo akivaizdą? Ar nedarau lengvai kasdienių ir<br />
lengvų nuodėmių? Ar garbinu, myliu ir šaukiuosi į Mariją, Angelą Sargą ir kitus šventuosius?<br />
8. Artimo atžvilgiu. Ar esu jiems nuolaidi, kantri? Gal esu griežta, nekantri? Gal<br />
pavydi, gal lengvai juos pasmerkiu, gal apkalbinėju, garbę plėšiu? Gal keršiju? Apgaudinėju,<br />
, išjuokiu, skriaudžiu, nekenčiu? Ar žiūriu į artimą, kaip į mylėtiną brolį, kurį pats Dievas<br />
liepia mylėti? Ar prisimenu skaistyklos sielas, ar meldžiuosi kasdieną už jas? Ar negalėčiau<br />
daugiau padėti joms, kaip iki šiol?.<br />
9. Kaip rūpinuosi savo išganymu ir tobulybe? Ar prisimenu, kad svarbiausi<br />
mano gyvenimo dalykai:<br />
1. Kiek esu savęs išsižadėjusi.<br />
2. Kiek esu įsigijusi atgailos ir aukos dvasios.<br />
Kokių kitų dorybių esu įsigijus? Ar kantriai ir noriai nešu savo kryžių? Kokias aukas pakeliu,<br />
kad Dievą atsiprašyčiau už nuodėmes ir save pabausčiau? Ar pasireiškia tikėjimo dvasia<br />
visuose mano veiksmuose? Ar turiu pakankamai vilties ir sielos ramumo, kuris atitolina<br />
baimę, nuobodulį ir neramumą , nepasitikėjimą? Ar lavinuosi paklusnume, savo valios<br />
išsižadėjime? Ar stengiuosi atitraukti savo širdį nuo bet kokio prisirišimo prie žemiškų dalykų?<br />
Kaip saugausi pavojų, kurie gresia nekaltybei? Ar esu nusižeminusi? Ar moku kantriai kęsti<br />
panieką? Kurioje nuotaikoje esu, kai kitus aukština, mane aplenkia? Ar kovoju su savimeile?<br />
Ar kovoju su noru pasigirti, su neprotingu geismu būti už kitus aukštesne? Kaip naudojuosi<br />
Dievo malonėmis ir įkvėpimais? Kaip sunaudoju laiką? Ar prisimenu, kad kiekviena minutė tai<br />
verta amžinybės? Ką duotų pasmerktasis, kad kas jam suteiktų atgailos valandėlę? Kaip einu<br />
savo pašaukimo pareigas; ar su prideramu pasišventimu ir ištverme? Ar tvirtai kovoju su<br />
kliūtimis ir su sunkenybėmis, kurių esama kiekvienoje pareigoje? Gal pasiduodu apsileidimui,<br />
nuoboduliui, nenorui? Ar gyvenu tikėjimu, kaip gyvena teisingasis, kuris į viską žiūri iš<br />
amžinybės pusės? Gal leidžiu savimeilei būti vadu ir kaip daro žemiški žmonės ieškau visame<br />
naudos žemiškų dalykų?<br />
Pažinus savo nuodėmes ir silpnybes nusižemink prieš Viešpatį, sužadink gailestį. O<br />
Dievo gailestingumas išnaikins jas. Sąžiningai apgalvok, ką privalai daryti ir kokių progų<br />
saugotis, kad vėl neįpultum į senąsias nuodėmes. Pasitikėk tvirtai Dievu, karšta širdimi imkis<br />
darbo, būk drąsi, nors tavo silpnumas ir didelis!<br />
Iš atžvilgio į Dievą. Ar prisimenu Dievo skirtąjį Tikslą? - Ištikimai Jam tarnauti, turint<br />
viltį, būti su Juo amžinai? Nuo šio tikslo prisiminimo priklauso tavo tobulybė. Jo užmiršimas<br />
visų netobulybių centras. Ar dienos bėgyje prisimenu Dievo Apvaizdą? Ar darbuojuosi Dievo<br />
garbei? Ar atsimenu, ko atėjau į vienuolyną?<br />
Viešpatie, būk gailestingas man nusidėjėlei ir visiems!<br />
12
ŠIANDIENINĖ APVAIZDOS PROBLEMA<br />
Dieve, kurio Apvaizda neklysta savo<br />
sumanymuose, karštai Tave meldžiame,<br />
kad pašalintum kas kenksminga<br />
ir atsiųstum, kas naudinga<br />
Apvaizdos klausimas šiandieną yra toks aiškus, kad ties juo sprendžiasi daugelio tikėjimas<br />
ir dora. Tas tikėjimas tampa arba herojišku, arba sudūžta.<br />
Mums pasakoja apie tremtinius, kad jų vieni labai stiprėja tikėjimo ir maldingumo dvasioje,<br />
jautriu dėkingumu pastebi ir mažiausiuose dalykuose Apvaizdos budrumą, net gerumą... Kiti<br />
dramatiškai pergyvena savo likimą, apkarsta ir meta šalin Dievą. Jojo meilę ir baimę<br />
pasinerdami net į dorovinį pakrikimą ir visą numoja ranka. Panašiai ir su mumis. Dvejopas<br />
ryškėjimo procesas vyksta mūsų sieloje: už Dievą, arba visiškas atitolimas nuo Jo. Mūsų<br />
nuoširdus tikėjimas reikalauja tikėti į Jo Apvaizdą.<br />
Pačioje Dievo sąvokoje glūdi reikalavimas , kad Jis visur yra, visą pripildo, visą gali, visame<br />
dalyvauja ir veikia, ir be Jo niekur nieko neatsitinka, nei tautų likime, nei atskiro žmogaus.<br />
Jei kur nors, kas nors būtų ir vyktų šalis Dievo ir be Dievo, tai automatiškai reiktų Jo<br />
apribojimą ir tuo pačiu – neigimą. Jei yra Dievas, tai atsitiktinumui, likimui ir piktybės<br />
savivaliavimui nėra vietos. Pasaulį tvarko ne piktybė ir likimas, bet begalinė išmintis ir<br />
gerumas. Šiai dogmai skersai kelio atsistoja su visu įžūliausiu, giliausiu pasityčiojimu<br />
gyvenamoji patirtis. Kur tik nepažiūri – visur ir viskas rodo priešingai ir atvirkščiai. Ypatinga<br />
ironija ir to mūsų kūdikiško , jei nesakyčiau naivaus tikėjimo, tyčiojasi kentėjimas ir visas jo<br />
baisumas. Kentėjimas rodos sugriauna (nebaigtas sakinys).<br />
III PAMOKA<br />
1. Paniekinimas autoriteto.<br />
2. Iš neklusnumo kiltų didelis nuostolis.<br />
Į didelį pavojų įstato savo nuomonės statymas aukščiau greitai gali privesti prie pašaukimo<br />
praradimo.<br />
Drausmė. Korespondencija, klusnumas regulai, konstitucijoms.<br />
Aiškiai nustato įžadų prasmę paprastųjų įžadų konstitucijos. Įpareigoja ne po nuodėme,<br />
bet po bausme. Apsileidimas – formaliai nesusivaldymas, žmonių baimės ar tingumo, tada<br />
bus lengva nuodėmė. Jei artimo meilė reikalauja ar neatidedamas reikalas, tada<br />
nenusikalstama regulai – konstitucijai, duoda suprasti Dievo valą. Aukštesnio nieko nėra<br />
danguje ir žemėje kaip Dievo valia.<br />
KAIP PRIVALOME UŽLAIKYTI REGULAS<br />
1) Iš Dievo meilės.<br />
2) Punktualiai Dievo garbė, sielų išganymas ir tobulybė.<br />
3) Ištikimai didžiuose ir mažuose dalykuose užlaikyti vienuolišką dvasią.<br />
NERVINGUMAS<br />
1. Palaikyk širdies džiaugsmą ir neeikvok savo dvasios tuščiam juokavimui.<br />
2. Neretai liūdesys kyla iš per daug smarkaus atsidėjimo ir pastangos, o kartais iš<br />
linksmybės pertekliaus.<br />
13
3. Mokėk eiti pirmyn ramiai ir giedriai gyvenimo keliu – didelė išmintis.<br />
4. Jei save tiek stebėsi ir nagrinėsi, pagaliau išeikvosi savo nervų energiją.<br />
5. Tave apsės manija ir tave veiks įspūdžio baimė.<br />
6. Nemaišyk sąžinės jautrumo su kaltės, baimės užgautu jautrumu.<br />
7. Ne visados iš dorybės, meilės jaučiame gailestį už padarytas kaltes; kartais<br />
gailestis kyla iš savimylos gausumo.<br />
8. Yra žmonių, kurie nori būti kitų gerai teisiami, ir yra tokių, kurie visų labiausiai<br />
ieško save pačius patenkint.<br />
9. Tikros vidinės paguodos kelias yra nusižeminime, o liūdesio kelias – ligoje ar<br />
paslėptoje išdidybėje.<br />
10. Jei niekas, kaip tari tau nevyksta, pagalvok apie tas gausias gyvenimo<br />
aplinkybes, kur viskas gerai ėjo.<br />
11. Nesisielok, matydama kitas sielas paguostas ir besidžiaugiančias; gal jos<br />
daugiau už tave kenčia ir narsiau už tave kančią pakelia.<br />
12. Nesigilink, nesitrauk į refleksijas; eik pas Dievą paprasta dvasia. Jei nerandi Jo<br />
savo sieloje, ieškok Jo aukštai su širdies nusižeminimu. Jis nusileis ir ateis tau padėti, nes yra<br />
nužemintųjų guodėjas.<br />
MYLĖTI SUNKUMUS<br />
1. Visados esi kupina gerų kalbų, bet nežinau, ko lauki, kad bent vieną jų<br />
pasakytum.<br />
2. Neryžtingumas, menki svyravimai ir baimė dažnai sukliudo gerus rezultatus.<br />
3. Jei nori taip aiškiai pamatyti, kad valanda veikti jau atėjo, bijau, kad tau teks<br />
praleisti visą gyvenimą neveikus.<br />
4. Yra žmonių, kurie apsigauna, kadangi nori viską neprisiruošę daryti; ir yra<br />
tokių, kurie amžiai bijo, kad nėra visko pakankamai numatę.<br />
5. Gera neveikti staigaus entuziazmo, šišo (azarto) pagautam: bet taip pat<br />
nereikia iki tiek išsismaginti (įsismaginti), kad niekad nesiryžtum pradėti.<br />
6. Daug žmonių duodasi sulaikomi išorės, daugelį kliudo iš savęs pačių išeiti jų<br />
pačių išvidė (vidaus pusė, vidus).<br />
7. Jie svarsto sunkumus pradėti, tokį ir tai tokį darbą tokiomis ir tokiomis<br />
aplinkybėmis ir niekada nepagalvoja apie savo pasiryžimo ir asmeninės pastangos trūkumą.<br />
8. Pagerink savo išvidę, pasiimk šūkiu: ,,Mylėti sunkumus“ ir niekad nesiduok<br />
sustabdoma galimų sunkumų ar paprastų pasipriešinimo baubų.<br />
9. Paprastai didesnės yra kliūtys, kurios priešinasi iš lauko pusės.<br />
10. Jei nori, kad viskas būtų taip lengva ir pigu, kokius nuopelnus įsigysi savo<br />
darbu?<br />
11. Jei tavo darbas yra Dievo darbas, tikrai pradžioje, viduryje ir pabaigoje netrūks<br />
progų kentėti, nei aplinkybių, kur turėsi kovoti. Antra vertus, tai yra aiškiausia žymė, kad<br />
Dievui tinka tas darbas.<br />
12. Kristus kentėjo. Kaip tau nekentėti, jei seki savo darbuose pavyzdžiu visų tų,<br />
kurie iš tiesų dirbo Dievui, Bažnyčiai ir tikrajai artimo gerovei.<br />
13. Jei pasaulis tau nestato jokios kliūties, tai todėl , kad tavo darbai nėra jam<br />
priešingi.<br />
14. Bet nesirūpink, jei tau skersai kelio stos įtarimas, pavydas, pavydulys tų, kurie<br />
yra ar sakosi esą tavo bičiuliai.<br />
15. Dievas leidžia tokius bandymus, kad dirbtum su didesniu ketinimo grynumu ir<br />
kad visur veiktum, siekdama vien tik Dievui įtikti.<br />
16. Visos gėrybės eina iš Dievo; nepanorėk, kad jos eitų iš pasaulio.<br />
17. Pasaulio gėrybės – gėrio šešėliai, pavojai, nelaimės.<br />
18. Kūno laisvė – dvasios vergovė.<br />
14
19. Minties laisvė – sielų pragaras.<br />
20. Norų laisvė – širdžių pražūtis.<br />
21. Žodžių laisvė – neapykantų sąmyšis.<br />
22. Turtai ir garbė – pavydas, panieka.<br />
23. Tuštybės ir nedorybės – paklaidos ir skausmai.<br />
24. Laisvių laisvės – neapykanta ir tautų žlugimas.<br />
ŠVENČIAUSIOSIOS JĖZAUS ŠIRDIES PRIVELIGIJUOTOJI SIELA<br />
Sekdama pavyzdžiu mylimojo mokinio, kuris ilsėjosi per paskutinę vakarienę prie<br />
Išganytojo širdies ir sėmė iš Jos meilės mokslą, prašyk, Viešpaties Jėzaus, kad šį mėnesį<br />
leistų tau apsigyvent dvasioje savo dieviškame prieglobstyje. Laike maldos , laike Šv.<br />
Komunijos atsidėjusi klausyk Šv. Širdies paslapčių, įsižiūrėk į Jo meilę žmonėms svarstydama<br />
ypatingąjį šį meilės įsakymą: ,,Mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau“. Paskui mąstyk: ar<br />
myli artimą kaip pati save, ar jį pateisini, ar jam dovanoji, ar jį gini? Vienu žodžiu ar visiškai,<br />
kaip Išganytojas, jam atsiduodi? O matydama save tokią pilną savimeilės, tokią nepanašią<br />
Viešpatį J., pilną meilės ir saldumo, giliai nusižemink prieš Jį ir žadėkis paguosti Jo dieviškąją<br />
širdį, pakęsdama artimą ir apsupdama jį jautriausia meile. Leisk man Tavo širdyje su Jonu<br />
ilsėtis, ten vis naujų meilės stebuklų atrasti.<br />
1948 m. lapkričio 28 d.<br />
MĖNESINĖS REKOLEKCIJOS<br />
1. Vienuoliškosios drausmės laikymasis.<br />
2. Rūpestingiau atlikti dvasines pratybas.<br />
3. Rūpestingiau visur matyti tik Dievo valią.<br />
4. Kaip galima rūpestingiau atlikti man pavestą darbą su gryna intencija.<br />
5. Rūpintis išlaikyti giedrią nuotaiką.<br />
6. Būti mažiausia Tėvo namuose ir visur kitur.<br />
Eidama siela per jausmų nakties bandymus ima įsivaizduoti, kad viskas žuvę, kad ji niekad<br />
nepasieks savo malonaus Viešpaties Dievo. Jis dar gaišta, jai nepasirodęs, tačiau tuoj praeis<br />
bandymas, prisistatys mokytojas ir pašauks. Žiūrint mums savo protu kelias atrodo labai<br />
tamsus, tačiau ištikimai širdžiai nėra ko bijotis. Mokytojas jį apšviečia ir neduoda paklysti.<br />
Gera valia turi žinojimo raktą ir bedugnės raktą, visos durys jai atviros.<br />
Kas ta įkvėptoji malda? Ji nugrimzta iki pačių Šv. Trejybės gelmių, iki paties Dievo. Dievas<br />
supratime įžiebia gyvą šviesą, sukuria degančią meilę. Siela aiškiai jaučia, kad ji to<br />
palytėjimo negalėjo įsigyti savo jėgomis, net ir paprastosios malonės padedama.<br />
Dievas ją pripildo tada tuo, kada ji nei laukė, nei tikėjosi to. Pati siela tą Dievo veikimą<br />
savo pastangomis negali prailginti. Įkvėptas pažinimas įgaunamas ne protaujant, bet<br />
suteikiant.<br />
Siela Dievą jaučia, ji liečia Jį. Jį apkabina, ji jaučiasi į Jį betekanti. Dažnai tai yra dangaus<br />
laimės ankstyvesnis paragavimas. Taip pat ir įkvėptoji meilė nėra palaimintųjų džiaugsmas,<br />
bet tik pasiruošimas, įžanga į Dievo dangaus laimę; bet kartais iš įkvėptos meilės siela patiria<br />
tremtinės, svetimšalės kančių. Įkvėptoji meilė maldoje gali būti lydima neapsakomų<br />
paguodos malonių, arba didelių vidinių bandymų. Dievas, kuris taip pašventina sielas kaip<br />
patinka, dažnai jas apdovanoja ir vienu, ir kitu džiaugsmu ir skausmu, tačiau visa tai neša į<br />
15
Dievą. Niekas nepajėgs išpasakoti, ką jaučia siela, apdovanota siela savo viduje pripildyta<br />
džiaugsmo. Ramus ir švelnus Dievo turėjimas, neapsakomas džiaugsmas išsilieja net į kūną<br />
ir taip gilus ir taip saldus džiaugsmas užlieja širdį lyg pasidaro dvasiškai girta. Kartais ta<br />
meilė yra viską naikinanti liepsna, didžiulis troškimas, degantis mokytojo išsiilgimas. Siela<br />
norėtų išsiveržti iš žemės ir susijungti su Juo.<br />
Sesers Stasės Lušaitės atsitiktinės atžymos<br />
1946-1948 metais:<br />
1948 m. uždrausta lietuvių k .Dabar Seinų krašte 3 tūkst.<br />
Burba ir Vladas Tulaba (lietuvių sielovados šefas) 1982 m.<br />
Lomžos vyskupas Senovzkis<br />
Studentai paruošė Koplytstulpį, juodu kaspinu perjuosta statulėlė ( Seinų parapijos<br />
gedulas, kad nėra pamaldų).<br />
Kl. Putrimas studijuoja.<br />
Juliusz Paetz – kilęs iš Poznanės, motina vengrė. Jį konsekravo Vatikane. Ingreso vedu<br />
įveda Luidži Podži (Kardinolas Luigi Poggi (1917 m. lapkričio 25 d. – †2010 m. gegužės 4 d.)<br />
– linki dieviškos palaimos ir tikisi tėviškos globos.<br />
(9 tūkst. parapijiečiai tarpe 3 tūkst. lietuvių).<br />
1946.XII.28<br />
YPATINGOJI SĄŽINĖS SĄSKAITA REKOLEKCIJŲ METU<br />
1. Ar uoliai atmečiau kylantį įkyrumą ir atšalimą?<br />
2. Ar uoliai bėgau nuo bet kurio išsiblaškymo?<br />
3. Ar griežtai laikiau tylėjimą, ypač darbo metu?<br />
4. Ar nesijuokiau? Nepasidaviau smalsumui?<br />
5. Ar laikiau kuklumą, ypač akių kuklumą?<br />
6. Ar atidžiai klausiau punktų (tik prieš pietinę sąžinės sąskaitą)?<br />
7. Ar iš vakaro atsigulus, negalvojau apie nereikalingus dalykus, atsiminiau<br />
trumpai mąstymo medžiagą?<br />
8. Ar pažadinta tuojau atsikėliau, pakėliau dvasią į Dievą, galvojau apie<br />
mąstymą, atmečiau pašalines mintis? Ar prieš dvasinius lavinimus susikaupiau?<br />
9. Ar nesutrumpinau dvasinių lavinimų?<br />
10. Ar rimtai ir patvariai, nesikarščiuodama – su sunkumais ir trūkumais?<br />
11. Ar nepasidaviau nusiminimui, apsileidimui ar nenorui?<br />
12. Ar gerai atlikau rekolekcijas?<br />
13. Ar padariau praktiškų išvadų, pasiryžimų?<br />
14. Ar pasižymėjau svarbesnius apšvietimus, pasiryžimus?<br />
15. Ar visą laiką sunaudojau savo sielos reikalams?<br />
16. Ar stengiausi pažinti savo ydas, pažinti kas kliudo vienuolišką gyvenimą<br />
ir kaip tai geriau dabar sutvarkyti?<br />
17. Ar laisvu laiku svarstau, nustatau savo dvasinio. darbo, savo<br />
įsipareigotos sąžinės sąskaitos programą?<br />
18. Ar dažnai ir nuoširdžiai prašau Dievo malonės, apšvietimo, rekolekcijų<br />
sėkmingumo, ypač patvarumo pasiryžimuose?<br />
16
19. Ar galvojau tik apie mintis, kurios tinka mąstymui, o kitas, kad ir šv.,<br />
atmečiau?<br />
20. Ar neskaičiau pašalinių dalykų, kurie nesiderina su skiriamais mąstymais?<br />
21. Ar smalsiai negalvojau apie būsimus mąstymus?<br />
Tiesos ir meilės šiandien pasiilgę,<br />
Mes laukiam Kristau, laukiame Tavęs.<br />
Vilties žvaigžde mums Tavo vardas spindi.<br />
Ateik ir vėl širdis Kalėdas švęs.<br />
17