Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

Nepaleido iš rankų rožančiaus, vieną po kito mąstė Kryžiaus
kelio stotis. „Jėzaus bičiuliu tegali būti tik tas, kuris nė vieno
žmogaus nelaiko savo priešu“. Jo kuklumas, paprastumas,
nuolankumas kančioje ir skausme sužibo nuostabiu vidinės
šviesos spindesiu. Jis buvo atlaidus piktiems, parama silpniems,
užuovėja geriems. Savo ligą, skausmą, nekaltą pažeminimo
kančią jungė Šv. Mišių aukoje su Kristaus kančia ant kryžiaus,
už Bažnyčios ir Tėvynės reikalus, už visus 4 milijardus žemėj
gyvenančių, už skaistyklos sielas“.
Spalio 21 d. gavus žinią apie prokuroro sankciją
kunigą ir dvi moteris suimti ir paguldyti į odos ir venerinių
ligų dispanserį, kun S. Tamkevičius Kybartuose, o kun. J.
Indriūnas Kauno Prisikėlimo bažnyčioje viešai prabilo apie
KGB panaudotą priemonę prieš kun. J. Zdebskį. Jais pasekė
ir keli kiti kunigai.
Lapkričio pradžioje kun. J. Zdebskis sužinojo, kad dalis
bendražygių vis dėlto patikėjo KGB klasta ir juo suabejojo
– pašalino jį iš TTGK komiteto. Pradėjusi taisytis sveikata vėl
pablogėjo. Ligonį aplankė Jo Ekscelencija Vyskupas Vincentas
Sladkevičius. Gyjant pasiliko ryški odos pigmentacija.
1980 m. gruodžio 5 d. kun. J. Zdebskis sugrįžo į Šlavantus,
dar mėnesį G. Drąsutytė kas antrą dieną važinėjo pas kunigą į
namus ir atlikdavo fizioterapines procedūras.
Po KGB įvykdytos kun. J. Zdebskiui spec. priemonės,
saugumo darbuotojams itin rūpėjo tikinčiųjų bei dvasininkų
reakcija. LSSR KGB Lazdijų r. psk. viršininko siunčiamame
rašte LSSR KGB 5 tarn. 3 sk. viršininkui apie kun. J. Zdebskio
tolesnę kompromitaciją rašoma, kad „parapijos tikinčiųjų
vardu KGB paruošė laišką vysk. Poviloniui. Laiško tekstas
telefonu buvo suderintas su drg. V. Šiaudiniu ir 1980-10-29
iš Seirijų pašto sk. buvo išsiųstas vyskupui. Laiškas buvo
parašytas šratinuku seno žmogaus ranka ant mokyklinio
sąsiuvinio lapo“.
92