06.05.2022 Views

Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.

Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

vežiau aš, Drąsutytė ir Žemaitytė, jos Viduklėje ligonį slaugė.

Kaune kunigą prižiūrėjo Drąsutytė“.

Iš G. Drąsutytės užrašų: „Naktį buvo mūsų iš ligoninės

pavogtas ir pervežtas pas kun. A. Svarinską į Viduklę. Ligonio

būklė dėl nudegiminio organizmo apnuodijimo buvo labai

sunki, triko širdies ritmas. Supratome, kad saugumiečiai

ieškos, o gydymas bus sunkus ir truks ilgai“.

Naktį iš spalio 12 d. į 13 d. kun. J. Zdebskis buvo

perkeltas į Kauną, S. Žukausko (buv. Eidukevičiaus) g. esantį

vienos pranciškonių sesers butą. Spalio 14 d. jį neakivaizdžiai

konsultavo prof. A. Marcinkevičius. Kun. A. Svarinskas

atgabeno reikalingų vaistų. G. Drąsutytė apie tą laikotarpį

rašė: „Buvo surastas butas Eidukevičiaus gatvėje, kur jis ir

buvo pervežtas. Kun. A. Svarinskas tada man pasakė:

– Štai kovos laukas, nuo šiandien privalai pradėtą kovą

už gyvybę tęsti! Ar sutinki?..

Ta kova tęsėsi 2 mėn.: žaizdos gijo labai pamažu,

apnuodijimas pakenkė širdį, inkstus… Neramino dažni

telefono ir durų skambučiai. Tylėjome ir meldėmės. Seserys

pranciškonės Teresėlė ir Asunta (P. Beseckaitė ir M. Vitkūnaitė

– red. past.) naktimis nešė maistą, vaistus. Spalio 21 d. pasiekė

žinia, kad gauta prokuroro sankcija Jį ir slaugytojas suimti ir

patalpinti į ven. dispanserį, kad apšmeižtų dorą, uolų kunigą.

Mes meldėme ir prašėme Dievo, kad įvyktų Jo valia, kad

toji auka pasitarnautų Dievo garbei ir sielų gelbėjimui. Kai

Lietuvos bažnyčiose drąsieji kunigai prabilo apie šią baisią

piktadarybę, kun. Juozas pasakė:

– Ačiū Dievui, pavojus praėjo. Jie mūsų nebeims, nes

klasta atskleista.

Visą ligos laiką kun. Juozas tyliai kentėjo didžiulį skausmą,

bet nesiskundė, nedejavo, net vaistų prašė neleisti: „O ką

Dievui šiandien paaukosim… Negalima veltui eikvoti laiko,

tai didžiulė Dievo duota brangenybė…“ Mąstė, meldėsi, savo

skausmą aukojo už tuos, kurie persekiojo, nudegino, nesuprato.

91

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!