Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

laipsnio, centrinėse – IIIa, vietomis – IIIb laipsnio; pažeista
oda raudona su gausiomis sutrūkusiomis pūslėmis, kurių
dugnas murzinai raudonas, o netrūkusios pūslės pripildytos
gelsvai gintarinio skysčio; nudegę audiniai labai smarkiai
patinę – audinio struktūra padidėjusi kelis kartus.
Kitur teigiama, kad budinti gydytoja apžiūrėjusi nustatė
nudegimą ir nusiuntė į odos ir venerinių ligų dispanserį. Ten
budintis gydytojas sutiko ligonį paguldyti, tačiau kun. J.
Zdebskis pasakė, kad geriau tegul guldo į klinikas. Kunigas
paguldytas į Kauno akademinių klinikų nudegimų skyrių.
G. Drąsutytės užrašuose rašoma, kad spalio 8 d., kun. J.
Zdebskiui būnant Kauno klinikų nudegimų skyriuje, draugai
sužinojo apie KGB reikalavimą kunigui nustatyti venerinę ligą
ir ligonį perkelti gydyti į odos ir venerinių ligų dispanserį: „Po
2-jų parų sužinojome, kad saugumiečiai reikalauja nustatyti
venerinį susirgimą, o kun. Juozas kartojo: ,,Reikia bėgti…“
Gyd. B. Žemaitytė knygoje „Mylėti artimą“ pasakojo:
„Kai Tėvelį aplankiau, jis gulėjo. Atrodė, lyg paukštis
pakirptais sparnais, – nežinojo, ką daryti. Sako:
– Tai va, vaikeli, rytoj jau nuo manęs nusigręš visa
Lietuva… Padarys veneriniu ligoniu. Kas gi patikės, kad aš
nekaltas?!
<…> Ir tada prasidėjo lyg koks detektyvinis filmas: pavogta
ligos istorija ir išnešta į miestą. Gautas kunigo Zdebskio
įrašas ligos istorijoje, ji perfotografuota ir grąžinta atgal.
Pagaliau reikia suderinti veiksmus: to pabėgimo nenorėjo
net artimiausi draugai, nenorėjo duoti drabužių. <…> (Man
teko susitikti su citologinės laboratorijos gydytoja Albina
Kregždiene, kuri girdėjo nudegimų skyriaus gydytojų pokalbį,
jog reikia padaryti, kad tepinėlis būtų teigiamas. Iš tikrųjų –
ruoštasi padaryti tikru veneriniu ligoniu!). Pagaliau bičiuliai
nusileido – davė drabužius. Sugrįžome į klinikas. Važiavo
inžinierius Vytautas Vaičiūnas ir gydytoja Genutė Drąsutytė
<…> nutarėme: važiuojam į Viduklę, nes kunigas Svarinskas
89