Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

keliuose, kuriais buvo galima išvažiuoti iš Šlavantų, budėjo
KGB mašinos. Išvažiavus į plentą, atsirado trys lydinčios
mašinos. Jos tęsė aplenkimo – sustojimo – praleidimo
manevrą. Krosnoje ligonį vežusi mašina buvo sustabdyta.
Civiliai apsirengęs asmuo su eismo reguliuotojo lazdele
davė ženklą sustoti. Jis patikrino G. Drąsutytės vairuotojo
pažymėjimą ir mašinos dokumentus. G. Drąsutytės užrašuose
rašoma: „Pirmą val. nakties trumpam sustojome Veiverių m.,
nes vidurnaktį vežti į ligoninę nenorėjome“.
1980 m. spalio 6 d. J. Zdebskio stebėjimo suvestinėje
pažymėta, kad 01 val. 15 min. jie atvažiavo į Veiverių m.
žinomą namą, kur gyveno Drąsutytė Genovaitė, Aleksandro,
g. 1937 m. (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 885, l. 86, 87).
Naktį iš spalio 5 d. į 6 d. G. Drąsutytės namuose buvo
pakeisti tvarsčiai, suleisti vaistai, paimtas kraujas Vasermano
reakcijai. Kraujas J. Martinėno pavarde buvo pristatytas ir
ištirtas Kauno odos ir venerinių ligų dispanserio laboratorijoje.
Vasermano reakcija buvo neigiama. Išvada: prieš apdeginimą
venerine liga užkrėstas nebuvo. Spalio 6 d. rytą kunigas,
lydimas G. Drąsutytės ir M. Vitkūnaitės, atvyko į seserų
pranciškonių namus (Kaunas, Nasturtų gatvė), kur laikė Šv.
Mišias. Po to buvo iškviesta greitosios medicininės pagalbos
mašina ir sesuo pranciškonė Teresė Palmira Beseckaitė, kuri
dirbo Kauno akademinių klinikų neurochirurgijos skyriuje
med. seserimi.
Odos dispanseryje konsultavęs gydytojas patvirtino
diagnozę: II–III laipsnio sėdmenų, šlaunų, nugaros sričių
nudegimas. Ligos istorijoje dermatovenerologo išvadoje
nurodytas II–III laipsnio nudegimas. Patarta ištirti kraują ir
dėl venerinės ligos, nors duomenų apie ją nebuvo. Nudegimo
paviršius buvo apėmęs tas kūno vietas, kurios lietėsi su
automobilio sėdyne; nudegimo plotas baigėsi šlaunų
užpakaliniame paviršiuje – kiek siekė mašinos sėdynės kraštas;
nudegimas ne visur vienodo laipsnio: atokesnėse vietose I–II
88