Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

į kurį saugumiečiai suleido tik ateistus. Be abejo, valdžia
nenorėjo šį teismą išpopuliarinti. Tikinčiųjų suėmimai
prasidėjo laiptinėje. Vieną jaunuolį suėmė už tai, kad jis
padarė pastabą milicininkams, kodėl jie į vidų leidžia tik
ateistus, o tikinčiųjų neleidžia. Jaunuolis buvo nubaustas
15 parų daboklės. Teismo koridoriuje buvo suimtas kun.
Zdebskio motiną atlydėjęs kunigas ir nuvežtas tardymui į
saugumo būstinę.
Lauke prie teismo rūmų minia vis augo. Milicininkai
pradėjo suiminėti žmones, kurių rankose matėsi gėlės, ir
prievarta grūsti juos į mašinas. Kilo didelis sąmyšis ir riksmas.
Milicininkams buvo duotas įsakymas išvaikyti minią,
kurią sudarė apie 500–600 žmonių. Grubiai išvaikius minią,
pradėta suiminėti pavienius asmenis. Buvo suimtas pro
šalį einantis kunigas ir apkaltintas demonstracijos organizavimu.
Per ištisą dieną Ožeškienės gatvėje budėjo milicininkai,
neleisdami žmonėms susiburti. „Ko čia stovite kaip
kiaulės!“ Net šitaip mokėdavo „pasveikinti“ žmones milicijos
pareigūnai. Net iš artimiausių krautuvių buvo vejami žmonės.
„Vykite iš čia davatkas,“ sušuko į vieną krautuvę įbėgęs
milicininkas. Dauguma suimtųjų vakare buvo paleisti. Vieną
nuvežė į psichiatrinę, o paskui nubaudė 15 parų daboklės.
Šią dieną žmonės gražiai pademonstravo savo solidarumą
su teisiamu kunigu, gi saugumiečių ir milicininkų minia
parodė, kaip tarybų valdžia skaitosi su tikinčiųjų teisėmis.
<...> Kun. Zdebskio teismas turėjo tą patį tikslą – palaikyti
tautoje baimės atmosferą, kad niekas nedrįstų reikalauti
daugiau laisvės.
Persekiojimas kelia baimę, tačiau Dievo vardu daroma
auka, kenčiant dėl savo tikėjimo, žmones pažadina mąstyti ir
kovoti už pačias didžiausias žmogiškas vertybes“.
70