Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

LSSR Religijų reikalų įgaliotiniai, vietinės administracijos
pareigūnai, sovietinė žiniasklaida, KGB agentai bei patikimi
asmenys ir kt.
Tęsti kovą prieš asmenis, nesutinkančius paklusti sovietinei
ideologijai, privalėjo SSRS KGB padalinio Lietuvoje atskiras
skyrius, o vėliau penktoji – ideologinės kontržvalgybos
– tarnyba su keliais skyriais. Pastaroji turėjo sekti ir kovoti
su sovietinei okupacijai besipriešinančia inteligentija, o jos
trečiasis skyrius – su dvasininkija. Pagrindinis dėmesys buvo
skiriamas katalikų dvasininkams – gausiausios ir juridiškai
Vatikanui priklausančios organizacijos nariams. Kovos metodai
keitėsi, priemonės tobulėjo, tačiau tikslas išliko – numarinti
Lietuvos Katalikų Bažnyčią pačių dvasininkų rankomis.
Iki pat Atgimimo (1988 m.) LKP ir KGB nuosekliai stengėsi
įsiskverbti į Lietuvos Katalikų Bažnyčios vidaus gyvenimą ir
perimti jos valdymą.
LSSR KGB kunigui Juozui suteikė slapyvardį „Naglec“,
o jo sekimo dokumentuose figūruoja ir kitas slapyvardis
„Zdenek“.
Siekdami sužlugdyti kun. J. Zdebskio veiklą, KGB
pareigūnai ir valdžios institucijos kovojo prieš jį įvairiais metodais
ir naudojo įspėjamąsias, profilaktines, administracines,
baudžiamojo proceso priemones bei kt.
Sovietinėje žiniasklaidoje buvo kritiškai ir neobjektyviai
vertinami susiję su religija įvykiai bei asmenys, viešajame
gyvenime buvo formuojamas tikinčiojo kaip neišsilavinusio ir
nepilnaverčio asmens įvaizdis. Sovietinė spauda, stengdamasi
sumenkinti kun. J. Zdebskio bei kitų dvasininkų autoritetą,
publikuodavo juos niekinančius ir smerkiančius straipsnius.
Dažniausiai tokias publikacijas užsakydavo arba paruošdavo
LSSR KGB pareigūnai.
33