Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012
Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.
Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
bai (MT), kuriame teigė, kad „įvyko du teisminiai procesai už
1979 – 1980 m. religines eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą. LTSR
Aukščiausiasis teismas nuteisė M. Jurevičių <...> ir inžinierių
V. Vaičiūną (dabar kunigas). <...> Abu teisiamieji – geri katalikai
ir aukštos moralės žmonės buvo kaltinami, kad organizavo
ir aktyviai dalyvavo religinėse eisenose iš Tytuvėnų į Šiluvą.
Teisiamieji negalėjo suorganizuoti tokio dydžio eisenas. <...>
Religinės eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą yra tradicinės ir tikintieji
niekieno neorganizuojami į jas renkasi...“ (LYA, f. K-1,
ap. 58, b. P-14241, t. 7, l. 216, 232).
Iš tikrųjų V. J. Vaičiūną KGB ruošėsi suimti už tai, kad jis
„užsiima dauginimo aparatų gamyba“, tokia rezoliucija buvo
užrašyta ant jo sekimo dokumentų.
V. J. Vaičiūnas kalėjo Vilniaus Lukiškių kalėjime, kur
vienoje kameroje sėdėjo 60 kalinių. Po teismo, kuris vyko
Širvintose, V. J. Vaičiūnas buvo išvežtas į Čeliabinsko sritį.
Garbės kan. V. J. Vaičiūnas pasakojo: „Nors buvo
praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžia, kalėjime
siautėjo ne tik vagys, narkomanai ir plėšikai, bet ir utėlės,
ligos, badas. Sąlygos buvo žiaurios. Tiesa, su manimi buvo
elgiamasi padoriau. Visi buvo perspėti, kad manimi ir mano
byla domisi pasaulis, ir reikia saugotis, nes kitaip gali sulaukti
nemalonumų“.
Čeliabinsko kalėjime V. J. Vaičiūnas susirgo dizenterija,
vos nenumirė. Tada jis pasižadėjo, kad jei išliks gyvas, mėgins
siekti kunigystės. Kunigas mano, kad žmona Levutė nujautė
lemtingą posūkį, nors jis savo ketinimus atskleidė tik grįžęs
iš kalėjimo namo. „Levutė iš pradžių apsipylė ašaromis, bet
nepriekaištavo, nurimusi palaimino mano sprendimą“ – pasakojo
kunigas.
V. J. Vaičiūnas kreipėsi į vyskupus Vincentą Sladkevičių
224
Change language