06.05.2022 Views

Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.

Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Apie knygos leidėją ir rėmėją

Knygos sumanytojas, leidėjas ir rėmėjas yra garbės

kanauninkas Vytautas Juozas Vaičiūnas. Gimė 1930 m.

kovo mėn. 9 d. Šakių rajone, Tupikių kaime. Tėvas Antanas

Vaičiūnas kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę, tarnavo

Kauno m. policijos skyriuje. Tėvui praradus tarnybą,

šeima išsikėlė gyventi į kaimą, kur uždarbiavo tarnaudami

ūkininkams.

Vytautui buvo 11 metų, kai mirė pamaldi mama Ona

Vaičiūnienė, palikusi keturis mažamečius vaikus. Tėvas

sukūrė naują šeimą, o vaikai dirbo.

Garbės kan. V. J. Vaičiūnas pasakojo: „Likau pas ūkininkus,

kur tarnavau ir anksčiau. Pasisekė, kad jie ištesėjo mamai prieš

mirtį duotą pažadą – išleido į mokslus. Mokiausi labdaringoje

Vytėnų saleziečių mokykloje, kurioje baigiau 4 skyrius. Vėliau,

gyvendamas bendrabutyje, mokiausi Kėdainių r. Šlapaberžės

dvare įkurtoje žemės ūkio mokykloje. Čia išmokau vairuoti

traktorių, tapau elektromechaniku, pasilikau dirbti instruktoriumi.

Būtent Šlapaberžėje aš ir pradėjau kovą prieš tuometinę

valdžią, kuri sekmadieniais 12 valandą, kad žmonės neturėtų

galimybės išklausyti Mišių, kviesdavo į susirinkimus. Aš

protestavau, pasakiau, kad pažeidžiamos žmonių teisės, jog

tai neatitinka konstitucijos. Turbūt todėl manęs net nebandė

kalbinti stoti į komjaunimą“.

1951 m. Vytautas buvo pašauktas į kariuomenę. Po trejų

metų tarnybos Novosibirske, nusprendė dar trejus metus pasilikti

Rusijoje, uždarbiavo Krasnojarsko srities šiaurėje, Norilsko

mieste – kasyklų ir metalurgijos pramonės centre.

Pažintis su būsima žmona Levute buvo lemtinga. 1958 m.

219

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!