Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012
Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.
Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
nevaržytų dvasininkų bei tikinčiųjų teisių, nepažeidinėtų
konstitucinės piliečių sąžinės laisvės, nekontroliuotų Kauno
kunigų seminarijos veiklos, sugrąžintų uždarytas bažnyčias,
leistų statyti naujas ir pan.
Nuo 1978 m. iki 1980 m. lapkričio mėn. kun. J. Zdebskis
priklausė TTGK komitetui.
1983-02-02 LSSR prokuratūros ypatingai svarbių bylų
tardytojo E. B. VSK tardymo izoliatoriuje tardomas kun. Alfonsas
Svarinskas teigė, kad „TTGKK sukūrimo iniciatoriais
buvo tik kunigai, tapę pirmaisiais šio komiteto nariais, t. y.
kunigai Tamkevičius, Zdebskis, Vėlavičius, Kauneckas ir aš
(aut. past.: A. Svarinskas). <...> Kadangi 1980 m. iš komiteto
narių tarpo pasitraukė kun. Zdebskis /dėl kokių priežasčių jis
pasitraukė, aš nežinau/, o kiti nariai buvo labai užimti, tai
buvo nutarta papildyti komitetą kitais nariais <...>, nutarėme
į komitetą įtraukti kunigus Kalinauską, Keiną ir Stakėną. Kadangi
šie asmenys sutiko būti komiteto nariais, jie ir buvo
įtraukti. Apie tai katalikų komitetas priėmė dokumentą Nr. 36
/1980 m. spalio mėn. 20 d./ <...> Komitetas buvo įkurtas tam,
kad registruotų tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus ir kovotų
už tikinčiųjų teises. Komiteto tikslas buvo atkreipti tarybinės
vyriausybės ir bažnytinės vyresnybės dėmesį į visus tikintiesiems
daromus pažeidimus, jų teisių suvaržymus (LYA, f.
K-1, ap. 58, b. P-15237, t. 6, l. 4, 7, 27).
Savo pamoksluose kun. Juozas žadino Dievo ir Tėvynės
meilę, ragino rinktis blaivų gyvenimo būdą, nepasitikėti
sovietinėje spaudoje publikuojamais ateistiniais straipsniais,
pasisakydavo prieš abortus, buvo moterų vienuolių
dvasinis vadovas. Jis skatino į aktyvesnę veiklą įsijungti ir
kitus kunigus, smerkė mokyklos ir jaunimo ateizaciją, kritikavo
su sovietų valdžia bendradarbiaujančius dvasininkus,
20