Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

* * *
Rojaus būsena – šeštadienio vakaras. Skaitau „savo
klasėj“ A. Vienuolio knygą „Padavimai ir legendos“ ir negaliu
atsistebėti dvasios tyrumu juose. <...> Tyrumas meilėje
– tikro džiaugsmo šaltinis. <...> Pasitikėjimas, nesusiduriąs
su nusivylimu, visada susijęs su paslaptingu džiaugsmu.
Čia pat už lango grupė vaikinų su savo lageriška „terminologija“.
Žiūriu ir mąstau – koks kontrastas! Vargšai vaikinai...
Jiems nesuvokiamas tyrumo džiaugsmas, o be jo pasauly
jaučiasi tarsi iš rojaus išvyti... <...> Bent kartą išpildyti aistros
norai visam laikui atimtų paslaptingąjį tyrumo džiaugsmą.
Pajusti aukščiausios rūšies džiaugsmo žemėje negalima
be prievartos sau, savo neprotingiems, laukiniams norams.
Šitoj prievartoj mes galim juos užvaduoti – juos, kurie jokio
supratimo neturi apie prievartą sau.
(1972 07 08)
* * *
Kai nebūna pažeminimų, įžeidimų, niekas neprisimena
tiesos apie save: „Be manęs jūs nieko negalite...“ Ir jei
mąstomoji malda to neprimena, pamažu turi brautis puikybė,
juo labiau, kad puikybė ateina nesąmoningai, savaime, niekada
nepastebima sau pačiam. Ją mato tik kiti, tik iš šalies, bet ar
jie visada drįs mums tai į akis pasakyti? O ir mes ar pajėgsime
visada pakelti, suprasti, jei ir pasakytų? <...> Pati stiprybė
– Dievas, po kryžiumi parkritęs... Reikia, kad iš mūsų kartais
pasijuoktų, kad būtume nesuprasti, paniekinti, pažeminti. Reikia
kaip prevencinių priemonių prieš puikybę.
Šitaip prieš mus nusižeminti, Tu – kosmoso Valdove! Mielo
Vaikelio šypsenoje, baltoje mažytėje Ostijoje! Šv. Merge-
198