Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

* * *
Prieš pietus buvo labai gera sielos gelmėje. Ir kaip tik
tada padovanojai man, Šv. Mergele, tokią mintį: sunkiais momentais
reikia prisiminti, kad gyvenimas yra ne vien ši sunki
valandėlė. Prieš ją buvo daug šviesių, ir po jos vėl Viešpaties
gailestingumas suteiks... Žmonės žudosi tik dėl to, kad
nepajėgia įveikti šitos sunkios valandėlės. Ir nusideda, manydami,
kad visas gyvenimas – tik šitas momentas.
(1965 04 25)
* * *
Šv. Mergele, Tu išklausei manęs – porą kartų taip ryškiai
leidai pajusti: Nikodemos ryžtas [vienuoliniam gyvenimui],
[Loreta] gavo penketą [t. y. aukščiausią egzamino įvertinimą]
visai nesitikėdama... Ačiū Tau! Tai padrąsina melstis, atsiduoti.
Ačiū Tau! Melski už mano nepasitikėjimą...
(1965 05 05)
* * *
Šv. Mergele, šventosios mano Seselės Danguje, dėkokite
dieviškajai Meilei už begalinį gailestingumą. Juk aš rašau jau
ne už spygliuotų vielų!
Vargšas Tėvelis! Jo veidas stovi akyse, kai mane, jau
išsipuošusį su laisvės drabužiais, palydėjo ligi geležinių vartų,
o pats liko liūdnu veidu ir tomis pilkomis drapanomis... <...>
Jis pirmas pranešė man Viešpaties dovaną: „Tave paleidžia!“
Supratau iš karto tik tiek, kad kažkas ieško. Ir nariadčikui
[darbų skirstytojui] reikėjo nemažai įrodinėti, kol pradėjau
lyg ir tikėti – vis manau, kad gal čia kas ne taip...
Reikia eiti į maldas...
(1965 06 30, Alytus)
195