Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

* * *
Tikriausiai liūdnu žvilgsniu Kristus sekė juos, pro Kafarnaumo
sinagogos duris lėtai slenkančius. Vienas kitas tikriausiai
iš tarpdurio dar metė Kristui paniekinantį žvilgsnį. Kaip
skaudu buvo Jėzui tą valandą! Panieka kaip tik tą valandą,
kada Jėzus, meilės verčiamas, prasitarė apie savo sumanymą
pats save visiškai jų reikalams ir jų laimei paaukoti. Panieka
didžiausios meilės momentą! Kai širdis myli – kaip skaudu
pakelti net smulkmeną – kokį mažytį dėmesio neatkreipimą iš
mylimos širdies...
Tai mano tauta. Jaunieji broliai ir sesės. Jie auditorijose,
gyvenime vienas po kito palieka Kristų – kiti net paniekinančiu
žvilgsniu... Ir mes, išrinktieji, ar atsversime savo meile jų
dėkingumą?.. Šv. Mergele, būk tarp mūsų, jaunųjų, ir išmokyk
mylėti!
Taip, šiandien tikrąja žodžio prasme tautos vaikais vadintis
gali tik heroizmo keliu einantys – gyvenantys ne savo patogumui...
Šiandien turi gimti tik neeiliniai žmonės.
(1959 07 09)
* * *
Meilė visgi charakterio tvirtumo egzaminas, – pirma
skaitydamas net stabtelėjau dėl šios minties, – meilė-draugystė
gali būti ne tik tarp priešingų lyčių, bet ir tarp tos pačios
lyties.
(1959 12 11, mėn. rekolekcijos)
* * *
Nesenai atėjo mintis: kaip gera būtų mirti! Būtų baigtas
bandymo laikas.
191