Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

Evangelijos skelbėjas
Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilija Rudaminoje
2006 m. vasario 5 d., minint kunigo Juozo Zdebskio 20-
ąsias žūties metines.
* * *
Šiandien susirinkome paminėti labai uolaus Evangelijos
skelbėjo, prieš dvidešimt metų iškeliavusio pas Viešpatį atsiimti
garbės vainiko. Kun. Juozas Zdebskis buvo Dievo dovana
visiems jį pažinojusiems, mačiusiems ir girdėjusiems jo homilijas,
konferencijas ar dalyvavusiems jo rekolekcijose.
Ne paslaptis, kad kunigai dažnai stokoja pamaldumo.
Kažkaip apsipranta su švenčiausiais dalykais ir lieka
tik apeigų atlikėjais. Kun. Juozas buvo maldos vyras. Teko
kartu su juo dirbti ir gyventi, todėl turėjau progos matyti
jo santykį su Viešpačiu. Jo maldoje nerastume nė krislelio
paviršutiniškumo, visuomet buvo susikaupęs, ypač Mišių aukoje;
uoliai praktikavo pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. Jis
buvo pasiryžęs neatsakyti Dievui nieko, ko tik jis panorės.
Kun. Juozapo, kaip maldos vyro, paveikslas būtų
neišsamus, jei neprisimintume jo praktikuoto nuolankumo. Ne
to nuolankumo, apie kurį kalba neišmanėliai, neva krikščionis
kiekvienam skriaudėjui turi atsukti kitą žandą. Jo nuolankumas
buvo labai panašus į Marijos nuolankumą, iš kurio kilo
besąlygiškas klusnumas Dievo valiai. „Štai aš, Viešpaties
tarnaitė, tebūnie man, kaip tu pasakei“, – šiais Marijos
žodžiais viskas pasakyta.
Visus, pažinojusius kun. Juozą, žavėjo jo uolumas skelbti
Evangeliją ir liudyti Kristų. Jis apkeliavo daugiau už apaštalą
178