Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

išdėstė visas bėdas ir prašo pagalbos. Reikia kažkur laikyti šv.
Mišias! Bet kur? Į šv. Mikalojų!...
Tokiose situacijose jis taip mokėdavo suvaidinti, jog net
rimti pareigūnai pasimesdavo: kunigas tiesą sako ar juokus
krečia?
Varėnoje vyko sufabrikuotas kun. S. Tamkevičiaus teismas
dėl avarijos. Tikinčiųjų privažiavo iš visokių miestų: pilna
salė, visas būrys prie salės durų, koridoriuje ir ant laiptų.
Į salę daugiau nieko neįleidžia. Štai ateina kun. Zdebskis.
Praeina pro minią susikaupusiu veidu, su niekuo nesisveikindamas
ir įeina į kažkokį kabinetą. Čia jis prisistato kaip
korespondentas, ir jį įveda į salę. Po teismo kun. Juozas
nuvažiuoja pas „nukentėjusįjį“ į kaimą (teisme buvo pranešta,
kad „nukentėjęs“ serga ir negali atvykti). Neradęs jo namuose,
grįžta į Varėną. Prie stoties milicija ir kiti darbuotojai pradėjo
gaudyti atvykusius į teismą. Kun. Zdebskis, pamatęs, kas darosi,
skuba tiesiai pas rajono galinguosius. Lauke prie durų randa
bestoviniuojančius milicininkus ir saugumiečius. Kunigas
prieina prie jų ir paprašo įleisti pas viršininką. Jam reikia žinių
užsienio korespondentams apie įvykį prie autobusų stoties...
Visi klausiusieji apstulbo, pritrenkti tokios drąsos. Atsipeikėję
puolė ant kunigo ir liepė kuo greičiausiai dingti iš akių. O tas
– ramiausiai nužingsniavo į mašiną. Kai jau ruošėsi važiuoti, iš
patalpų iššoko darbuotojas, šaukdamas į vidų, bet „korespondentas“,
nekreipdamas dėmesio į jo šūkaliojimus, nuvažiavo
savais keliais. <...>
Kun. J. Zdebskis būdavo beveik visuose sąžinės belaisvių
teismuose. Ilgiau ar trumpiau pabuvęs sakydavo: „Tai jau
turbūt užregistravo! Galima važiuoti namo“.
Kun. Alfonsas Svarinskas kartą taip išsireiškė: „Kai jau
visi išsigąs, tai kunigas Juozas persižegnos ir eis...“
168