Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

tuo metu dar mažai skaitomų (nes sunkiai gaunamų) knygų.
Kuo pats buvo susižavėjęs, tai ir per pamokslus stengėsi
perteikti. Jo pamokslų ciklai būdavo labai nuoseklūs –
nagrinėjantys tai apologetikos klausimus, tai psichologines
problemas. Labai pravertė ir populiari mašinraščiu spausdinta
nežinomo autoriaus knyga „Organiškoji askezė“, kur
buvo svarstomi temperamentai, charakteriai, specialūs vyro
ir moters psichologiniai klausimai. Man atrodo, kad kunigas
Zdebskis šituo labiausiai ir patraukė jaunimą. Per jo
pamokslus bažnyčia būdavo pilna.
ses. L. Paulavičiūtė
* * *
Susipažinus mane stebino, kad jokių išskaičiavimų, jokio
savanaudiškumo jis neturėjo. Ir jokių laiko varžtų, ribų.
Visiems trūksta laiko, visi susitikę su žmogum, žiūri į laikrodį
ir vis rodos, kad jie neturi laiko. O jis visada turėdavo laiko
– atrodė, kad niekur neskuba. Žinoma, kai kur nuvažiuodavom
ir pavėlavę. Bet, sako: „Tokia Dievo valia“. Jis dažnai
vėluodavo, bet ne iš blogos valios – iš artimo meilės.
D. Čepas
* * *
Gaila, bet aš nemačiau jo gyvo. Galbūt ir esu matęs, nes
tuose kraštuose esu gyvenęs. Bet jis man nėra įstrigęs <...>.
Atvirai pasakysiu, aš patyriau dvasinį nokautą, susipažįnęs
su juo. Aš netikėjau, kad tokių žmonių gali būti. Tai nėra
pažintis – tai yra, sakyčiau, gyvenimo tęstinumas, galbūt tai,
ko žmogus ieško, neranda. Mes dažnai vadinamės katalikais,
bet suprantu, kad palyginus su kunigu Juozu esu menkas katalikas.
Taip, aš save labai noriu kritikuoti po pažinties su juo.
<...> Juk kunigas Juozas niekam dėl nieko nesiaiškindavo.
157