Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

tiesa, kad Dievas mūsų gyvenimais seka pasaką, tai Zdebskio
gyvenimo pasaka iki šiol man tikrai įdomi ir svarbi. Ir keista,
kad juo toliau, juo labiau aš jį pradedu suprasti.
* * *
Kun. J. Sasnauskas
Sakydavo, skausmas yra druska, kuri neleidžia žmogui
pūti – skausme žmogus nutrinamas? Kaip jis tada mums,
dar jauniems, sakydavo: „Tik šitaip grūdinasi plienas!“ Ir
pats nepaprastai vertino skausmą. Jis nepraleisdavo progų
pakentėti. Ypač vertino nekaltą kančią. Sakydavo, kad būtent
šita kančia yra panašiausia į Kristaus kančią – tai ne tik nuvalanti,
bet ir atperkamoji kančia.
ses. A. Raižytė
* * *
Mes lankėme ir močiutes kaime su juo, ėjome skaldyti joms
malkų, žiemą važiuodavome su slidėmis, Šlavantų vienkiemiuose
lankydami senukus, jiems veždavome duonos. Lankydamas
ligonius (jis turėdavo maždaug keturiasdešimt ligonių
ir senelių savo parapijoje ir visus ligi vieno apvažiuodavo
kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį nuo ryto iki vakaro)
veždavo ne tik Komuniją. Jis veždavo paprastumą: veždavo
tai, ką žmonės turi nunešti vieni kitiems. Štai mano pamokos,
ir todėl aš galiu jį vadinti savo mokytoju.
kun. J. Valionis
* * *
Iš tikrųjų jis priešo galėjo tik gailėtis, galėjo jam kuo nors
padėti, kad tas truputį susimąstytų. Šitai padaryti galėjo, bet
154