Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

prikėlė naktį, – atvežė paslėpti kažkokią spaustuvės dalį.
Paslėpėme bažnyčioje. Kitą kartą – irgi naktį – ją pasiėmė.
<...>
Jis turėjo dovaną su tokia sulenkta viela – gal pasidabruota,
paauksuota (virgule – aut. past.) – surasti požeminį vandenį,
šaltinį, tuštumas. Jį domino Višakio Rūdos koplytėlė. Čia yra
stebuklingas šaltinėlis, koplytėlė prie jo. Jo nuomone, ten po
apačia esanti kažkokia tuštuma, ertmė. Netoliese miške jis
rado kažkokius stačiakampius žemės plotus. Man juos parodė
ir sakė, kad čia turėtų būti po žeme kažkokia slėptuvė. <...>
Iš jo sklido toks susikaupimas – vidinis žmogaus susikaupimas,
dvasingumas. Jokio dirbtinumo, jokios vaidybos niekada
nepastebėjau.<...> Jis niekada niekam nelinkėdavo blogo,
nekerštaudavo.
Kan. Gvidonas Dovidaitis
* * *
Kunigas Zdebskis buvo nepaprastai darbštus. Jo darbo
valandos, jeigu taip galima sakyti, buvo visa para. Nežinau,
kada jis miegodavo – kada išeidavo. Tas jo darbas būdavo
dažnai susijęs su rizika. Todėl dažniausiai važiuodavo naktimis.
Mėgo humorą. Kartą atėjusį į teismą saugumietis jį klausia:
– Ko tu čia atėjai?
– A, – sako jis, – atvažiavau čia „Kronikai“ medžiagos
pasirinkti.
Na visi, ir jie patys, pradėjo juoktis.
Dar vienas toks atsitikimas. Jis ką tik buvo perkeltas į
Šlavantus. Kadangi jis dažniausiai naktimis važinėjo, tai vieną
kartą grįžta apie 12 val. į Šlavantus. Seirijuose moteris pa-
149