Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

148
* * *
Su juo yra tekę keliauti misijų kelionėse po Armėniją,
Gruziją. Kartais nuovargis būdavo toks didelis, kad atrodydavo,
jog ir žingsnio nepajėgsiu žengti – be miego, be poilsio.
Bet stiprino jo įkvėpimas dėl Dievo meilės eiti, vėl važiuoti,
vėl sugrįžti ten, iš kur ką tik buvom išvaryti, – dėl Dievo meilės
nugalėti visas kliūtis, nes Dievo meilė visagalė ir jai kliūčių
žmogus nepajėgia daryti. Ir pats matydavau, kaip šito imperatyvo
vedamas jisai nugalėdavo kliūtis. Pirmiausia įveikdavo
savyje vidinį – žmogišką silpnumą, o paskui ir išorines
kliūtis. Jis pasiekdavo sielas, reikalingas dvasinės pagalbos,
ligoninėse ir net butuose: įgąsdinti žmonės bijodavo eiti į
bažnyčią, kalbėtis su kunigu. Dėl Dievo meilės jis įveikdavo
visas kliūtis.
Kun. Kęstutis Brilius
* * *
Jis mokėjo pašnekėti, viską perduoti, manau, buvo geras
diplomatas. Pristatydavo Bažnyčią savo charakteriu, savo
žodžiu. <...> Žmogus buvo veržlus. Kai vieną kartą žmogus
nudega, tada būna atsargus. O jam buvo visko. Manyčiau,
pagrindinė jo savybė, kad jis turėjo idealą ir dėl jo kentėjo.
Jis buvo kunigas ne tik kada gera, saugu, bet ir kiekvieną
minutę. <...> Jis buvo normalus kunigas, duok Dieve, daugiau
tokių. Jis paliko gilų pėdsaką tais laikais.
Visas jo gyvenimas buvo gražus pavyzdys... Tai reikia
nuoširdžiai sekti, kas yra parašyta, ir pakartoti, kad visi
žinotų.
Mons. Alfonsas Svarinskas
* * *
Jis buvo toks nakties paukštis. Višakio Rūdoje kartą mane