Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

kun. Juozo morale ir tuo, kad nudeginimas buvo KGB darbas,
tik mums visiems atrodė būsią geriau, jei jis kurį laiką
mažiau užklius KGB pareigūnams. Gaila, kad nė vienam iš
mūsų neatėjo mintis, kad dėl tokio mūsų sprendimo kun. Juozas
gali pasijusti atstumtas ir pažemintas. Taip ir atsitiko.
Komiteto nariams jis nepriekaištavo, tik tyliai kentėjo. Jam
buvo įprasta tyliai iškęsti pažeminimus, kaip jis sakydavo, už
savo ir kitų nuodėmes.
Arkivysk. Sigitas Tamkevičius
* * *
Buvo savotiškas (kunigų seminarijoje – aut.), labiau
užsidaręs, gilesnio intelekto negu kiti. Jeigu atsisės prie
knygos, tai jo neatitrauks niekas, nebent koks labai rimtas
reikalas. Tada Juozapas, atsiprašęs, eidavo patarti. Visuomet
išklausydavo atėjusį pas jį draugą. <...>
Nors jis netapo mokslo daktaru, bet buvo dvasios gydytojas,
nes sugebėdavo įžvelgti į žmogų, kad ir kokios spalvos jis
buvo, mokėdavo kiekvieną prakalbinti. Sau žemiškų turtų jis
nekaupė, nieko neturėjo. Kai laidojom, tai kunigas monsinjoras
Jalinskas rodė jo „turtą“ – pilnas stalčius akmenėlių...
Turėjo daug knygų ir tai, kas būtinai reikalinga kunigo gyvenime,
o visas turtas, kaip jis pats sakydavo – pats Viešpatis.
* * *
Kun. Juozas Užupis
Juozas Zdebskis buvo normalaus pamaldumo, ramaus
būdo, daugiau linkęs į melancholiją klierikas. Labai stropiai
vykdė visus kunigų seminarijos regulos punktus: seminarijoje
yra skirtas laikas mokslui, paskaitoms, poilsiui, maldai.
Kokiomis ypatingomis savybėmis nepasižymėjo.
145