Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

Tavo plačiais mostais bertoji sėkla! Ir jeigu Kauno Kunigų
seminarija į Tavo laidotuves neišleido nė vieno auklėtinio,
tai dar nereiškia, kad prie Tavo karsto nebuvo klierikų...
Mes meldžiamės, ir mūsų sąžinės tikros – kai Paskutiniąją
Dieną Jėzus Teisėjas tars stovintiems dešinėje: „Ateikite, mano
Tėvo palaimintieji, <...> nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane
pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis,
ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte,
ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ – tada
išeisime prieš Tave visi tie, kuriuos Tu pavalgydinai, pagirdei,
priglaudei, aprengei, aplankei, ir nusivesime Tave ten, kur Tu
mus visu gyvenimu ir netgi tragiška mirtimi vedi. Teatlygina,
tepadėkoja ir tepriima Tave Dievas!“ (LKBK, t. 9, Nr. 70, l.
110 – 115).
Apie kun. J. Zdebskio laidotuves ataskaitoje rašė vyr. inspektorius
P. A.:
„Laidotuvės įvyko 10 vasario 1986 m. Velionis kunigas
Zdebskis buvo pašarvotas Rudaminos bažnyčioje.
Prie karsto iš abiejų pusių stovėjo po dvi eiles, iš viso
maždaug 40, tautiniais rūbais apsirengusių jaunuolių ir
merginų apie 16–18 metų amžiaus. Tačiau tarpe tikinčiųjų
bažnyčioje mokyklinio amžiaus vaikų nebuvo. Mišioms patarnavo
nemokyklinio amžiaus jaunuoliai. Chore giedojo apie
20 žmonių. Bažnyčia buvo pilna tikinčiųjų, apie 600 žmonių.
Laidotuvėse dalyvavo vyskupai Sladkevičius ir Preikšas, o
taip pat atvykusių kunigų iš kitų parapijų apie 50–60.
Bažnyčioje pastoviai vyko pamaldos ir buvo sakomi
pamokslai. Tačiau pamokslai <...> buvo religinio turinio.
Zdebskio, kaip kunigo asmenybės garbinimo nebuvo. Buvo
tiktai prisiminta, kad jis labai rūpinosi vaikų jaunimo religiniu
auklėjimu, jų mokymu tikėti į dievą, už ką buvo du kar-
128