Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

tojo pavyzdžiu, dalinai mums savo laiką, savo poilsį, savo
sveikatą. Su išpažintimi, Šv. Mišiomis, šv. Komunija ir Tėvynės
atgaiva Tu pasiekdavai už tūkstančių kilometrų vargstančius
tremtinius, svetimoje kariuomenėje gainiojamus rekrūtus, ir
jokios kliūtys, jokie pavojai neįstengdavo Tavęs suturėti. Tavo
veide, visuomet spindinčiame giedria amžinybės rimtimi, mes
matėme Kristaus veidą. Prigludę prie Tavo širdies išpažintyje,
sunkumuose – mes jutome plakant Kristaus Širdį. Ir todėl
šiandien, nepaisant visų kunigystę metusių, nepaisant visų
nemetusių, bet važinėjančių į užsienį ginti afganistanietiškos
„taikos“, – nepaisant viso šito, mes su šventa pagarba tariame
žodį „kunigas“, nes pažinome, kunige Juozai, Tave.
Šiandien Tavo siela ir kūnas jau nebepavaldūs pilotų ir
kajafų teismams, veidmainių kaltinimams. Jie jau nebe „pasaulio
galingųjų“ kompetencijoje. Šiandien galime drąsiai
kalbėti ir dėkoti už tą darbą, kurį leidai Jėzui nuveikti savyje
ir mumyse, – už jaunimo organizaciją, už pasiaukojančią
veiklą TTGK komitete, už išradingą darbuotę misijose, už
uolų malda ir asmeniniu pavyzdžiu paremtą abstinencijos ir
blaivumo propagavimą. Liūdėdami išsiskyrimo dieną, mes
guodžiamės Tavo skiepyta mintimi, kad vienybė su geraisiais
draugais nenutrūksta ir pastariesiems iškeliavus pas
Viešpatį. Mintį, kurioje telpa visas Tavo gyvenimas, nuostabiai
taikliai išsako šv. Rašto citata, antkapio įrašas: „Meilė
niekad nesibaigia“. Tikime ir žinome, kad Tu, kunige Juozai,
buvęs arčiausiai mūsų vargų ir žaizdų šiame žemės gyvenime,
kartu su kun. Broniumi Laurinavičiumi, Karoliu Garucku,
Virginijum Jaugeliu, kartu su dzūkų žemės tyrumo karžyge
Danute Burbaite ir toliau mus Dievo meile mylėsite. O mes,
jos remiami, ryžtamės – neišdils iš širdžių įsegtų Smūtkelio
ženkliukų idėja! Neužmiršime Tavo rekolekcijų pasiryžimų!
Į mūsų šeimas, į mūsų vaikus, į mūsų Tėvynės ateitį augs
127