Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

žmonės kaip relikvijas suplėšė į skiautes jo buvusius
drabužius.
Po avarijos kun. J. Zdebskio mašina buvo nutempta į
Eišiškes, aš ten patekau tuo metu, kai vežiau A. Paulauską
ir kun. J. Zdebskio seserį. Su savimi turėjau fotoaparatą, su
kuriuo nufotografavau pienovežį, kuris stovėjo prie pieninės,
ir kun. J. Zdebskio automobilį, kuris stovėjo prie milicijos
pastato. Kun. J. Zdebskio sesuo, man prašant, nutarė atiduoti
brolio mašiną. A. Paulausko įsakymu automobilis autokrano
pagalba buvo pakrautas į tam tikrą sunkvežimį, kurio
vairuotojas turėjo vežti jį į Rudaminą. Pakelyje, kai jam
daviau pinigų, įsuko sunkvežimį į mano kiemą. Buvo tamsi
naktis. Turėjau gerą draugą, kuris dirbo kelių ruože. Jis
atvažiavo su autokranu ir padėjo iškrauti automobilį. Jame
ant užpakalinės sėdynės radau krauju suteptą kelių žemėlapį,
knygelę ,,Kelias“ su religiniu atviruku. Kur sėdėjo kun. J.
Zdebskis, kraujo dėmių nebuvo. Sėdynių užtiesalus vėliau
atidaviau į Prienų muziejų. Aš jausdavau, kad kažkas naktimis
lįsdavo į automobilį, net šunį buvau prie jo pririšęs,
gal saugumiečiai ,,blakės“ ieškojo. Lazdijuose kun. Zdebskis
pažinojo saugumietį Gilį, kurio motina atvažiuodavo pas
kunigą ir maloniai šnekėdavosi su juo. Gal ji tik vaidindavo?
Gilys atvažiavo pas mane ir prašė parduoti visą mašinos
priekinį skydą, kuriame buvo taksonometras, spidometras ir
kt. Bet aš nesutikau. Mašina nebuvo apiforminta mano vardu.
Gilys, matyt, nuvažiavo pas kun. J. Zdebskio seserį ir kokiu tai
būdu gavo jos leidimą. Man pasiliko kaip relikvija tik lenktas
automobilio vairas, kurį autoįvykio metu su krūtine įlenkė A.
Sabaliauskas“.
118