Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012
Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.
Knyga skiriama 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį. Ji apie dvasininko Juozo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį kunigo žūties tyrimą, apie jo atminties įamžinimą. Leidinyje daug medžiagos iš Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), iš publicistinės bei periodinės spaudos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentine medžiaga.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Antano Grinkevičiaus prisiminimai
Prienų gyventojas A. Grinkevičius, buvęs kun. J. Zdebskio
draugas, jo bendražygis, 1986 m. kartu su kun. Antanu
Gražuliu važiavo į Vilnių atvežti žuvusio kun. J. Zdebskio
kūną. Apie tai žinojo laidotuvių organizatorius, Lazdijų
dekanas V. Jalinskas, kuris jais pasitikėjo. A. Grinkevičius
pasakojo: „A. Gražulis turėjo savo „Žigulį“. Vilniaus morgas
buvo netoli autobusų stoties. Atvažiavome naktį. Morge kun.
Juozas gulėjo nurengtas nuogai. Pamačiau, kad jo krūtinė
nebuvo sužalota. Matyt, pagalvojau, prieš autoavariją, kaip ir
A. Sabaliauskas, važiuodamas automobilyje buvo prisisegęs
saugos diržą. Kunigo Juozo netikę drabužiai buvo surišti į
mazgą. Neturėjome kuo jį aprengti. Tada paskambinau kun. J.
Borutai, kuris ir atvežė drabužius.
Morgo darbuotojas užsirašė mano paso duomenis,
atidavė kunigo kūną ir išrašė jo mirties liudijimą. Pažymoje
buvo rašoma, kad: „kūno skrodimas nedarytas <…>, mirties
priežastis – širdies plyšimas“. Daugiau jokių žinių nebuvo.
Tuo metu morge gulėjo ir A. Sabaliauskas bei D. Čeikaitė,
kuriuos vėliau pasiėmė giminės.
Kai kun. J. Zdebskio kūną nešėme į mašiną, neradome automobilio.
Jį vėliau atvairavo milicijos darbuotojas, prie kurio
šalia sėdėjo girtas žmogus. Pastarasis, pagal milicininko
paaiškinimą, norėjo „nuvaryti“ mūsų mašiną. Mes pagalvojome,
kad jie ieškojo „blakės“(pasiklausymo įrenginys – aut.
past.), kurią patys, matyt, buvo paslėpę automobilyje dar
mums esant Lazdijuose. Kun. J. Boruta liko Vilniuje.
Važiavome melsdamiesi. Lazdijuose žmonės kun. J. Zdebskio
laukti buvo pasiruošę net visą naktį. Kai atvažiavome,
117
Change language