Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

į priekinį stiklą, tai visą nuo galvos odą, kaip man paskui
medikai paaiškino ir sesutė Birutė, tai tik ant pora centimetrų
laikėsi visa oda su plaukais, neprigijo. Koją sulaužė. Ranką
sugipsavo... Susidūrimo momento nieko neatsimenu. Tik aš
tai noriu pabrėžt... kad yra ir nuotrauka...nors ir sudaužyta
mašina, bet būna dar daugiau sudaužytų... kaip galėjo trys
žmonės žūt, tai man visiškai neįtikėtina, pagal avarijos, pagal
mašinos sudaužymo laipsnį. Aš netikiu, kad galėjo trys žmonės
žūt! Netikiu jokiu būdu! Būna žiauresnių avarijų ir nieko, o
čia... Jie mane paliko gyvą, Dievas žino...“.
R. Žemaičio medicininėje kortelėje Nr. 504 rašoma, kad
jis į gydymo įstaigos traumatologinį skyrių buvo paguldytas
1986 m. vasario 5 d. 16 val. (,,po traumos praėjus 3 val.‘‘), o
išrašytas – 1986 m. vasario 14 d. Jam buvo nustatytas ,,galvos
smegenų sumušimas. Skalpuota žaizda galvoje. Lūžis kairio
alkūnkaulio <...> Lūžis dešinėje blauzdoje. Nosies kaulų
lūžimas“.
Kun. Algimantas Keina pasakojo: „Kai sužinojau, kad R.
Žemaitis yra Šalčininkų ligoninėje, kitą dieną po avarijos nuvykau
jo aplankyti. Kai norėjau pas jį patekti, turėjau rašyti
prašymą. Kai kalbėjausi su juo, už durų stovėjo seselė ir sekė.
Atidarai duris – o ji stovi. Net rūbininkė pasakė – tokių dalykų
dar nėra buvę“.
S. Kelpšas pasakojo: ,,Prieš autoavariją paskutiniu metu
Zdebskį vežiodavo mano brolis Valdas Kelpšas. Bet tuo metu
jis sirguliavo. Tada vairavo Sabaliauskas. Tai galėjo būti
taip pat viena iš autoavarijos priežasčių. Buvo slidus kelias,
sudėtinga sankryža. Yra ir kita versija, kad pienovežis prieš
avariją lūkuriavęs, po to išlėkęs, greit važiavo, nebuvo jokių
stabdymo žymių‘‘.
111