Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

2. Asmeninius A. Sabaliausko daiktus grąžinti jo artimiesiems.
3. Religinio turinio literatūrą, remiantis Lietuvos TSR
BPK 93 str. 1 d. 3 p., sunaikinti.
4. Apie priimtą nutarimą pranešti suinteresuotiems asmenims“
(LYA, f. K – 6, ap. 2, b. 212, l. 80-83).
„Avarijos metu likęs gyvas R. Žemaitis (visi kartu su kunigu
važiavę keleiviai buvo Rudaminos bažnyčios remonto
darbininkai), būdamas ligoninėje velionio artimiesiems
liudijo apie avariją kartais sau prieštaraudamas. Jis sakė
tai „kad mes kalti“, tai, kad „nieko neprisimenu“. Vėliau
nuvažiavusius asmenis aplankyti R. Žemaičio apskritai
neįleido į palatą. Toks įsakymas – teisinosi gydytojai ir medicinos
personalas. Išėjęs iš ligoninės, R. Žemaitis parašė į
Prienų rajoninį laikraštį panegiriką sovietinei tautų draugystei
ir padėką už gydymą“ (Kronika t. 9, Nr. 70).
R. Žemaitis apie autoavariją prakalbo D. Ramanausko
dokumentiniame filme 2011 m., kuris buvo skirtas kun.
J. Zdebskio žūties 25-mečiui: „Rudaminos bažnyčioj jau
žiema. Mes norėjom važiuot į Lydą, apsipirkt elektros prekių,
sakau: „Tėveli, labai pigiai ten yra“. Norėjom apšviest ant
Velykų visas Kryžiaus stotis. Ir išvažiavom. Jam teisės buvo
sulaikytos. Vairavo darbininkas Sabaliauskas Algutis, labai
geras. Kelias buvo labai slidus... mačiau, kad atvažiuoja
pienovežis, pasuko į dešiniąją dalį (filme rodoma automobilio
nuotrauka po avarijos – aut. past.).
Susidūrimo momento neatsimenu... Aš sėdėjau ant galinės
sėdynės. Mergaitė vidury sėdėjo. Algutis vairavo. Ir tylėdami
tada važiavom. Paskui tiktai aš atgavau sąmonę, būdamas
ligoninėj, jau traumatologiniam skyriuj. Mane kaip metė,
kad būtų užpakaly saugos diržai, tai būtau mažai nukentėjęs,
110