Tavo žvilgsnis 2020

AR
LENGVA
VARDELĮ
GAUTI?
Neatmenamais laikais žvėrys,
paukščiai, žuvys, drugeliai neturėjo
vardų. Štai ir ėmė dalinti vardus.
Iš pradžių žolėms ir žolynų gyventojams
– skruzdėms, kirmėlėms, vorams.
Paskui medžiams ir miško gyviams –
pelėms, burundukams, voverėms; didiesiems
žvėrims: lokiui, vilkui, lapei,
zuikiui. Pavadino jūras, upes, ežerus,
pelkes, davė vardus žuvims, metams,
ir atėjo, pagaliau, eilė paukščiams.
Galingas paukštis erelis tapo ereliu,
gražuolis povas – povu. Gavo vardus
gervė, garnys, zylė, varnėnas, žvirblis, o
paskui jį vardo atskrido pilkas mažylis.
- Fu, - sakė žmonės.- Nėr į ką žiūrėt.
Ir išvijo pilką paukštelį.
Skrido nelaimingasis šalin nuo
žmonių, pats nežinodamas kur. Skrido,
skrido, skrido... Ir atskrido prie Juodosios
jūros.
- Nebus daugiau pilko paukštelio
šitam plačiam pasauly! – sušuko
nelaimingasis tremtinys, jį gi žmonės
iš gimtųjų kraštų išvijo. Pasinėrė
paukštukas į juoduosius vandenis ir
tapo juodas kaip naktis. Atskrido pasirodyti
žmonėms, gyvenusiems prie
Juodosios jūros krantų. O žmonės tik
rankomis sumojavo, užrėkė:
- Šalin, šalin! Toks juodas paukštis
tik nelaimes neša!
- Geriau jau aš būčiau likęs pilkas,-
pravirko paukščiukas ir skrido, kur tik
sparnai nešė. Skrido, skrido ir atskrido
prie Raudonosios jūros. Apsidžiaugė:
- Štai mano išsigelbėjimas!
Murktelėjo į raudonuosius vandenis
ir tapo raudonas kaip ugnis. Toks jis
dabar puošnus, toks retas. Didžiavosi
paukštukas, nusprendė, kad jo vieta
sultono rūmuose. O šis liepė jį pagauti
ir auksiniame narvelyje uždaryti.
Nupurpsėjo jis tolyn nuo sultono
rūmų. Nutūpė šalia skurdžios trobelės,
o žmonės, pamatę jį, metėsi prie tinklų.
Sultonas už raudonąjį paukštį didžiulį
atlygį pažadėjo.
Ką daryti? Raudonasis paukštelis
pakilo aukštai į dangų ir pasileido kartu
su debesimis į nežinomas tolimas
šalis. Ir visur jam prisiėjo gelbėtis nuo
žmonių. Labai jau žmonės pamėgo laikyti
gražius paukščius narveliuose.
Skrido, skrido, skrido ir atskrido prie
Geltonosios jūros. Apsidžiaugė keliautojas:
Štai mano išsigelbėjimas! Ir ilgai
negalvojęs išsimaudė geltonuosiuose
vandenyse.
Geltonoji jūra skalauja Kinijos krantus.
Kinijoje valgo gyvates, vabalus, o
čia – paukštis. Metėsi žmonės gaudy-
64 TEMŲ SĄRAŠAS VERTIMAI IŠ RUSŲ KALBOS
MEDA MARČIULIONYTĖ 15m, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija