Tavo žvilgsnis 2020

KARINA TARUTYTĖ 14m,
Mažeikių Kalnėnų progimnazija
olikos mazgų greičiu į pietus, o mes jį
nuolat sekėme. Kuo greičiau vijomės,
tuo labiau Nedas jaudinosi. Jis atsistojo
už didžiulio žeberklo – patrankos, kuri
galėjo iššauti harpūną kulkos greičiu ir
pridaryti daug žalos.
- Eikš! – suriko kanadietis. – Dar
arčiau!
Pagaliau tarp mūsų ir monstro atstumas
visiškai sumažėjo.
- Taip! – sušuko Nedas šaudamas
pirmąjį harpūną.
Ginklas iššovė su raketos jėga ir
harpūnas pataikė į taikinį, tiksliai į padaro
nugaros vidurį, tačiau per purslus
nieko negalėjau matyti, o tik išgirdau,
kaip kažkas garsiai tėškėsi. Žeberklas
tikrai smogė monstrui ir pradūrė jam
odą. Tai buvo siaubingas lyg susidaužus
automobiliams, lyg mirties garsas.
Kai išsisklaidė purslai - harpūno neliko
nė kvapo. Liko tik liūdnai bangose
vilnijanti linija.
- Kas nutiko? – paklausiau.
- Žeberklas atšoko,- pasakė Farengutas.
- Negali būti, - nustebęs tarė Nedas.
- Didinkite greitį, - įsakė kapitonas ir
vėl pradėjome vytis monstrą. Netrukus
pasiekėme pabaisą ir Nedas dar kartą
iššovė harpūną reaktyviniu greičiu tiesiai
į monstrą. Tačiau, išsisklaidžius
purslams vandens paviršiuje, paaiškėjo,
kad žeberklas nė kiek nepakenkė.
Visi buvo apstulbę. Žvalgėmės vieni į
kitus norėdami sužinoti, kas bus toliau.
Galbūt paleis torpedą, o gal raketą?
Nebuvo kada galvoti, nes kaip tik
tuomet monstras vikriai kaip delfinas
apsisuko. Mes net nespėjome sušukti
„Saugokitės!“ ir padaras trenkėsi į
mūsų laivą. Jaučiausi lyg pasaulio ašis
būtų apversta aukštyn. Aš slydau deniu
žemyn trankydamasis į virves, kėdes,
vamzdžius. Įgula skriejo į visas puses
bandydama atsitiesti. Ore maišėsi komandos
ir įvairūs pranešimai:
- Jis sugadino vairą! Pažeisti varikliai!
Į denį išsiveržė liepsnos. Laivas stipriai
siūbavo, svyravo ir akimirksniu pakrypęs
į šoną permetė mane per bortą.
(Ištrauka iš ilgojo teksto)
MILDA RAMANAUSKAITĖ 13m,
Marijampolės marijonų gimnazija
Mokytoja Raimonda Rudzinskienė
29