Stanisław Ignacy Witkiewicz – Witkacy | Batsiuviai

panoraminiais paveikslais. Witkacy taip pat siekė parodyti pasaulio pilnatvę,
maišydamas stilius, rinkdamas įvairius epochų, klasių, kultūrų, regionų,
fikcinius ir istorinius personažus, priversdamas juos naudotis visų socialinių
grupių žodynu, cituoti filosofus, kad po minutės priverstų juos keiktis,
kaip tą batsiuvį iš patarlės.
Misterijų veiksmas vyksta sakraliniu, nelinijiniu laiku, čia ir dabar (hic et
nunc), visada ir visur (semper et ubique), nes jis turi parodyti amžinybę,
Pragarą, Dangų ir svarbiausius išganymo etapus, kurie, pasak krikščionių,
vyksta visais laikais kaip pavertimo ir įsikūnijimo stebuklas kiekvienų mišių
metu. Witkacy dramose laiko linijiškumas yra pažeidžiamas daug kartų,
taip pat ir dėl „stebuklingų“ įvykių, tokių kaip Anastazijos Nibek grįžimas iš
pomirtinio gyvenimo (Mažame dvarely). Beprotyje ir vienuolėje matome
pagrindinio veikėjo prisikėlimą, gyvo ir mirusio Walpurgo koegzistavimą
scenoje. Drumzlėse ir Naujajame išlaisvinime skirtingais amžiais gyvenantys
žmonės kalbasi tarpusavyje. Batsiuviuose nepaisant eilinių mirtinų
smūgių, Sajetanas atkakliai tęsia monologą. Belzebubo Sonatos poreikiams
sukurtame kabarete-pragare, Hilda amžinajam gyvenimui pabunda pasmerkimo
vietoje, o Beleastadaras virsta Belzebubu. Laiko klausimas sferinėje
Vandens vištelėje Trikampių Nepriklausomybėje ir Gyubale Wahazare
yra toks sudėtingas, kad nusipelno atskiros diskusijos.
45
Batsiuviuose atsiranda Kristaus Kančios (Arma Christi) įrankių atitikmenys,
Velykų misterijoms būdingas rekvizitas: plaktukai (dirbtuvėse nestebina),
vinis (Sajetanas kreipiasi į vinį apostrofu: „O vinie, keistoji puspadžio
viešnia, kas įvertins tavo keistumą?“), pančiai, grandinė, nendrės, purpurinė
toga, kurią antrame veiksme nusimeta Skurvis ir apvelka ją ant Kunigaikštienės
kalėjimo aprangos, trečiame veiksme Ferdusenko išima ją (tą pačia
skarą?) iš lagamino, kad užmestų ant narvo su Kunigaikštiene. Taip pat
kalbama apie (savęs) plakimą ir kopėčias. Pagrindiniame tekste minima yra
saulė, didaskalijose – mėnulis, kas svarbu – pilnatis. Žvaigždėms atstovauja
Aldebaranas ir Wega. I Pameistrys kalba apie nesmirdančią, nelašančią eilinio
dručkio ausį (Jėzaus suėmimo metu Getsemanėje apaštalas Petras nupjovė
vyriausiojo kaplano tarno Malchuso ausį, kuris kai kuriose Amžinojo
klajūno legendos versijose tapatinamas su Cartaphilusu).