Stanisław Ignacy Witkiewicz – Witkacy | Batsiuviai
Nacionalinis Kauno dramos teatras / Teatras UTOPIA 2020
Nacionalinis Kauno dramos teatras / Teatras UTOPIA
2020
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
erdvėje, ar tai reiškia, kad keliauja laike? Ar jį neša kokia jėga jam nedalyvaujant,<br />
prieš jo valią? Skandinavų legendoje apie Skraidantį Olandą, vienoje iš<br />
versijų apie amžiną bastūną, buvo klajūnas, pririštas prie laivo-vaiduoklio<br />
stiebo. Cartaphilas klajoja ne geografiškai, o istoriškai <strong>–</strong> klaidžioja po pasaulio<br />
istoriją. Galime spėti, kad Sajetanas taip pat atgimsta beveik po dviejų tūkstančių<br />
metų, stebi eilinius kataklizmus, civilizacijų žlugimą, nesitikėdamas<br />
bausmės pabaigos. Jis gali būti paskutiniu gyvu Jėzaus kančios liudytoju <strong>–</strong><br />
nepavydėtinas vaidmuo. Batsiuvys Cartaphilas = Ahasweras = Sajetanas<br />
supranta, kad jei per Nazariečio kelionę į Golgotos kalną, jis būtų laikęs liežuvį<br />
už dantų, jei būtų nesikišęs ne į savo reikalus, tai nebūtų turėjęs atlikti<br />
šios griežčiausios žmonijos istorijoje bausmės.<br />
42<br />
Trečiame veiksme Skurvis prisipažįsta Sajetanui: „Jei nusileisčiau savo noru,<br />
pasaulio istorijoje netektumėte savo didvyriškos vietos […]. Esate kalinys<br />
beveik iki gyvos galvos, Sajetanai, todėl negaliu jūsų nubausti papildomai“ 6 .<br />
Prokuroras pralaimi batsiuvio atžvilgiu, nes bausmės, kurias jis įpratęs taikyti<br />
<strong>–</strong> laisvės atėmimas ar pašalinimas, šioje situacijoje yra neveiksmingos.<br />
Meistras vis tiek pergyvens savo kankintojus, atgims, net jei jam bus įvykdyta<br />
mirties bausmė. Kaip bebūtų, trečiame veiksme yra bandymų nužudyti<br />
pagrindinį veikėją. Sajetanas gauna kirviu per galvą, tai pat yra nušaunamas.<br />
Jis vienintelis nebijo bombardavimo; jis žino, kad vis tiek nemirs.<br />
Dėl savo nemirtingumo jis yra labai vienišas, nusivylęs ir susigraudinęs.<br />
II Pameistrys tiesiogiai apie jį sako <strong>–</strong> kankinys.<br />
<strong>Witkacy</strong>, kuris kūrė tuo metu, kai bastūno batsiuvio Ahaswerio motyvas<br />
buvo labai populiarus, galėjo atrodyti, kad Sajetano pasisakymai yra suprantami:<br />
„O aš valdausi išties antžmogiškomis pastangomis. O aš žinau, kad<br />
sulauksiu. O aš savyje turiu intuiciją ir tempą: tempo di pempo, kaip kažkas,<br />
kad jį šuvapurtis suterbeliotų perpendikuliariškai. Aš žinau, kaip eina laikas” 7 .<br />
Dėmesys yra atkreipiamas į dar vieną svarbią Sajetano savybę <strong>–</strong> vos ne<br />
antžmogišką santūrumą, instinktų ir poreikių savikontrolę. Gal iš čia kilo jo<br />
pavardė: Tempė? Temperantija = saikingumas, esantis viena iš pagrindinių<br />
krikščioniškų dorybių, apie kurį samprotavo tarp kitko ir Sokratas, Aristotelis<br />
ir Tomas Akvinietis.<br />
6 / 7<br />
Vertė Irena Aleksaitė
Change language