Stanisław Ignacy Witkiewicz – Witkacy | Batsiuviai
Nacionalinis Kauno dramos teatras / Teatras UTOPIA 2020
Nacionalinis Kauno dramos teatras / Teatras UTOPIA
2020
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Batsiuviai</strong> jau daug metų yra bendro lavinimo licėjų lenkų kalbos mokymo<br />
programos papildomų skaitinių sąraše. Kaip ir bet kuris skaitinys, esantis<br />
mokyklos programoje, drama sulaukė daugybės leidimų, tyrimų, santraukų<br />
ir dar daugiau pseudoanalizių bei interpretacijos klaidų. Vyrauja įsitikinimas,<br />
kad Sajetanas, batsiuvystės meistras <strong>–</strong> ką aiškiai pabrėžia autorius<br />
veikėjų aprašyme <strong>–</strong> yra proletariato, plebėjo, žemiausios socialinės klasės<br />
atstovas, socialistų ir net komunistų šalininkas. Tuo tarpu proletarais galėtume<br />
vadinti mokinius ir stažuotojus, įdarbintus XIX a. pabaigoje ir XX a.<br />
pradžioje batsiuvių dirbtuvėse, bet ne meistrą, dirbtuvių savininką!<br />
34<br />
Vykstant gamybos mechanizavimui, vis svarbesniu dėl savo masto tapo<br />
fabriko proletariatas, stiprėjantis dėka bankrutuojančių manufaktūrų darbininkų,<br />
migrantų iš kaimo, tai pat dėl užsispyrusių jaunuolių, trokštančių<br />
greitai ir lengvai įgyti laisvę. Amatai, besiremiantys formaliais meistro <strong>–</strong><br />
mokinio santykiais, pabrėžiančiais tokias dorybes kaip sąžiningumas, darbštumas,<br />
saikingumas, punktualumas, nuolankumas greitai besivystančių<br />
pramonės centrų gyventojams rodėsi tarytum kraujas, prakaitas ir ašaros.<br />
Jie žadėjo ilgą kelią į nepriklausomybę, privalomą paklusnumą meistrui<br />
ir meistro žmonai ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu, mat su mokiniu mokslų<br />
laikotarpiu meistro namuose buvo elgiamasi beveik kaip su sūnumi.<br />
Sajetanas Tempė nėra skurdus batsiuvys, užsiimantis batų taisymu. Nėra<br />
blogas amatininkas nei pameistrys, bet specialistas, gavęs laisvę ir tapęs<br />
meistru. Jis nėra batsiuvėlis, įdarbintas gamykloje, todėl nesidalina proletariato<br />
kasdieniais rūpesčiais, aprašytais kad ir Władysławo Reymonto<br />
Pažadėtoje žemėje. Tempė gamina odinius batus, įskaitant aulinius karininkų<br />
batus, tikriausiai pagal kariuomenės ar kitų uniformuotų tarnybų užsakymą.<br />
Apie tai liudija scena pirmame veiksme, kai Sajetanas pasakoja<br />
II Pameistriui apie Skurvį:<br />
Duok jam tą karininko, kirasyro batą, kad tave šuva penkiakojis.<br />
Tegu užbaigia jį už tave. Jam tokie auliniai reikalingi <strong>–</strong> jam<br />
ir tiems ponams, dėl kurių jis būsimus žmonijos didvyrius<br />
sodina į savo rūmus, savo dvasios rūmus. Laikyti driskius<br />
tvirta ranka […] 1 .