VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. GEGUŽĖ, NR. 5/581

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES 

Asm. archyvo nuotr.| Miuncheno lietuvė Jolita Palubinskaitė-Zieglmeier 

Nr.5/581 

2019 

05 

20-21 BENDRUOMENĖ – TARSI ŠEIMA: AČIŪ, KAD ESI 

8-10 TĖVAI – LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ 

ALFA IR OMEGA 

11-12 IŠSKIRTINĖ PAMOKA 

SU IŠSKIRTINĖMIS MENININKĖMIS 

22-24 NUO ATSITIKTINUMO IKI ILGAMEČIO 

GYVENIMO NIURNBERGE 

VLB INFORMACIJOS | 05 - 2019 | GEGUŽĖ 1

2 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ

Tęsinį kuriame patys 

Jau žengiame per slenkstį – savo namų, norėdami išsiųsti balsavimo 

vokus, ar jau greitai – ambasadų. Laiko nebeliko. Nebeliko 

laiko ne tik registruotis, bet ir diskutuoti, pulti skaityti 

būsimų kandidatų programas. Mes turėjome gausybę dienų ir 

valandų tai padaryti ir, manau, kad sėkmingai tą padarėme. 

Mąstau, kad nereikia ieškoti idealų, tokių, kokius mes norime 

matyti, nes tikrai žinau, jog tokių nėra. Jie neegzistuoja. Kiekvienas 

turi savo trūkumus, privalumus, mūsų pažiūras (ne) 

atitinkančias savybes. Dėkoju visiems balsavusiems ar dar 

balsuosiantiems lietuviams. Tai, jog šiais metais 50 000, t.y. 

2,7 kartų daugiau užsiregistravusių nei 2016 metų LR Seimo 

rinkimuose pasaulio lietuvių, tik įrodė, kad mes esame susitelkę 

ir vieningi. Ir kad mums ne vis vien. O svarbiausia, kad šis 

aktyvumas parodė, jog geografinis atstumas neturi tiesioginės 

įtakos patriotizmui ir dalyvavimui mūsų visų mylimos Lietuvos 

politiniame, socialiniame gyvenimuose. Sugriovėme dar 

vieną mintyse kybojusią, pusiau išgriuvusią sieną. 

Gegužė – nuostabus mėnesis, man asocijuojantis su lengvu, 

kvapniu, laisvu skrydžiu. Skamba poetiškai, tačiau be poezijos 

jis taptų pilkesnis. Dabar jis toks tikrai nėra. Vien dėl to, 

kad mūsų Vokietijos lietuviai dalyvavo pirmajame pasaulio 

lietuvių rašytojų, poetų ir vertėjų forume Vilniuje. Ir greičiausiai 

spėjo pasidžiaugti Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 15 

metų jubiliejaus minėjimu. Visuomet klausiu savęs, ką man 

davė Europos Sąjunga? Neabejotinai – laisvę. O Jums? 

Laisvė rinktis, kur mokytis arba kur mokyti savo vaikus. Jeigu 

man būtų suteikta galimybė ir būčiau žinojusi apie Vasario 

16-osios gimnaziją būdama vaiku, norėčiau pakliūti į šią nuostabią 

vietą. Tikrai norėčiau, kad mano vaikai mokytųsi šioje 

aukštų gebėjimų mokinius ugdančioje dvikalbėje gimnazijoje. 

Juk tai taip prasminga. Remiantis skaičiavimais, yra tekę 

girdėti, jog vokiečių šeimos vis dažniau leidžia savo vaikus 

mokytis būtent ten. O Jūs? Aš? Jei tik turėčiau savo atžalą, žinoma, 

kad pasirinkčiau šią gimnaziją. Juk ji – vienintelė tokia, 

mūsų pačių sukurta. 

Šiame informacijų numeryje vėl daug muzikos. O kas pasakė, 

kad lietuvių bendruomenės gyvena be jos? Niekaip. Nežinau 

nė vienos bendruomenės, apylinkės, kurioje ji nekaraliautų. 

Tai kviečiu susipažinti – su smuikininke, Štutgarto lietuve Rolanda 

Azadeh ir Niurnbergo lietuviais – Sigitu Braun ir Žilvinu 

REDAKTORIAUS ŽODIS 

Evelina Kislych-Šochienė 

Voinu, kurie save įprasmina, galėdami 

dovanoti savo kuriamą ar tiesiog atliekamą 

muziką. 

Džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti 

ir lituanistinio švietimo įžvalgomis. 

Kaip galiu būti abejinga, kai jau tuoj tuoj 

duris atvers dar viena lituanistinė mokykla 

Diuseldorfe. Šį kartą ne apie ją, (išsamesnė 

informacja apie diuseldorfiečių 

pasiekimus bus skelbiama jau netrukus), 

šį kartą – apie lituanistinį švietimą ir tėvus 

plačiau... Turbūt visam gyvenimui liks 

atmintyje Hamburgo lituanistinės mokyklos 

vadovės V. Fabian žodžiai, kad tėvai 

– mokyklos alfa ir omega. O kiek dar įdomių 

pamąstymų su Jumis dalinasi I. Petraitytė-Lukšienė 

ir dr. S. Petraškaitė-Pabst... 

Galėčiau tęsti, tačiau tikrai tikiu, kad tęsinį 

susikursite patys, skaitydami gegužės 

mėnesio „Informacijas“. 

Malonaus laiko vartant žurnalo puslapius. 

Visuomet su Jumis, 

Evelina 

VOKIETIJOS LB VALDYBOS 

„INFORMACIJOS“ 

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė 

evelina.kislych@vlbe.org 

redakcija@vlbe.org 

KVIEČIAME AUKOTI 

„INFORMACIJOMS“! 

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim 

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 

BIC: DEUTDEDBMAN 

VLB Valdybos „Informacijas“ 

galite skaityti internete 

adresu: 

https://vlbe.org/informacijos/, 

https://issuu.com/vlbe 

VIRŠELYJE: 

Viršelyje: Miuncheno lietuvė 

Jolita Palubinskaitė-Zieglmeier 

Dizaineris: Elinas Venckus 

www.elinas-design.de 

Verwendungszweck: auka Informacijoms 

Išrašome aukų pažymą. 

Dėl reklamos „Informacijose“ 

ir VLB interneto svetainėje 

Asmeninio archyvo nuotr. 

D-68623 Lampertheim 

Tel.: 0162 5200 517 

Der Bezug dieser Zeitschrift 

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten 

kreipkitės adresu: 

redakcija@vlbe.org 

PLM2018 logotipas priklauso 

© Tapatybe LT Ltd 

Projektas „Vokietijos lietuvių periodika: istorijos išsaugojimas“: 8-10, 13-14, 15-16, 17-19, 20-21, 22-24, 29 


AKTUALIJOS 

PRISIMINKTE 

ĮSTOJIMĄ Į ES: 

TAI PAKEITĖ 

MŪSŲ GYVENMUS 

Redakcijos informacija 

2019-ais metais Lietuva mini narystės Europos Sąjungoje 

(ES) penkiolikos metų sukaktį. Lygiai prieš 15 metų, 

2004 metų gegužės 1-oji diena Lietuvoje buvo sutikta 

griausmingai – Vilniuje šia proga atidarytas iki šiol aukščiausias 

dangoraižis Baltijos šalyse – „Europos“ bokštas. 

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį apie 

Lietuvos įstojimą į ES kalbėjęs LRT laidoje „Labas rytas, 

Lietuva“, prisiminė, kad buvimas ES dalimi Lietuvai nebuvo 

lengvai pasiekiamas. „Man dėl NATO dar 2000-aisiais 

metais sakė, kad mes niekada neįstosime. Duotybe čia nekvepia, 

tai didelis lūžis ir laimėjimas. Europa yra ne tik geografinė 

sąjunga, gyventi Europos kontinente neužtenka, 

reikia gyventi Europoje ir vertybiniame kontekste. Tai šitą 

mes ir turėjome savo genuose, bet taip susiklostė, kad pusė 

amžiaus buvo pavogta iš Lietuvos. Gal 

todėl tie pokyčiai atrodo tokie greiti ir 

natūralūs, žmonės buvo tam pribrendę, 

bet žinoma, kad tai nebuvo duotybė“, 

– LRT eteryje sakė užsienio reikalų ministras. 

Lietuva prašymą priimti ją į ES pareiškė 

1995 metais. 1999-aisiais šalis gavo 

oficialių kvietimą pradėti derybas dėl 

narystės, kurias realiai pradėjo 2000- 

ųjų metų vasarį. 2003 metais buvo 

vykdomas privalomasis referendumas 

– žmonės balsavo už arba prieš įstojimą 

į Europos Sąjungos gretas. Iš viso 

rinkimuose dalyvavo beveik 64 proc. 

balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir 

daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos 

įstojimą į ES. 

2004 metais Lietuva tapo ES nare ir 

prisijungė prie kitų 24 (tuo metu) valstybių 

rato. Dabar, 2019 metais, ES priklauso 

jau 28 valstybės. 

Šis įstojimas į ES tapo mums visiems 

– pasaulio, Vokietijos lietuviams – 

svarbiu įvykiu, ne tik suartinusiu mus 

su Lietuva, bet ir tiesiogine ta žodžio 

prasme nugriovusiu sienas, palengvinusiu 

keliavimo ir mobilumo situaciją. 

LR archyvo nuotr. 

Lietuvos įstojimo į ES akimirka 


LIETUVOS VAIKAI, 

PASKLIDĘ PLAČIAJAME PASAU- 

LYJE, LAUKIAME JŪSŲ VASARIO 

16-OSIOS GIMNAZIJOJE! 

Vasario 16-osios gimnazija kartu su 

bendrabučiu įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfelde, 

gyvuoja nuo 1951 metų, Gimnazija 

tikslas – užsienyje gyvenantiems 

lietuvių kilmės vai-kams sudaryti tinkamas 

sąlygas čia gyventi ir mokytis, puoselėti 

lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas. 

1999 metais gimnazija įgijo Vokietijos 

valstybės pripažintos dvikalbės mokyklos 

statusą. 

Rašykite! Skambinkite! 

Registruokitės! 

Renhofo pilis Hiutenfelde 

Mūsų kontaktai: 

Privates Litauisches Gymnasium 

Lorscher Str. 1, 

68623 Lampertheim/Hüttenfeld 

www.gimnazija.de 

El. paštas: 

info@litauischesgymnasium.de 

Tel.: +49 06256-8599018 

+49 06256-859900 

Asm. archyvo nuotr. 

Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde 

Vasario 16-osios gimnazija kartu su Renhofo pilimi, bendrabučiu iš paukščio skrydžio 


KVIETIMAS Į TAUTINĘ STOVYKLĄ 

Kviečiame į tautinę stovyklą Hiutenfelde 

Romuvos LB informacija 

Vokietijos lietuvių bendruomenės „Romuvos“ apylinkė 

kviečia lietuvius ir lietuvių kilmės vaikus į šių metų liepos 

26 – rugpjučio 4 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje 

įvyksiančią tautinę vasaros stovyklą. Stovyklos metu 

įgyta patirtis ir sukaupti įspudžiai yra neįkainojami! 

Stovykloje laukiami ir vaikai iš Vokietijos, kaimyninių šalių 

bei Lietuvos. Stovykla vyks Hiutenfelde. Dalyvauti gali 

7-14 metų vaikai. 

Prisaikdinta vertėja 

lietuvių|rusų|vokiečių klb. 

Maybachstraße 1 

48 145 Münster 

Mobil: +49179.5877720 

Fax: +49251.395 56074 

mail:ingrida.k@gmail.com 

www.dolmetscher-venckus.de 

Mokestis vienam vaikui – 250 EUR, 

VLB narių vaikams – 200 EUR. Į kainą 

įskaičiuota: nakvynė, maitinimas tris 

kartus per dieną, priemonės užsiėmimams 

ir žaidimams, išvykos. 

Norintys dalyvauti stovykloje prašome 

registruotis el. pastu: valdyba@romuva.vlbe.org 

Ilgai nedelskite – vietų skaičius ribotas! 

Rezervuota vieta laikoma, jei pervedama 

dalis stovyklos mokesčio (100 EUR). 

Mokėti į VLB Romuvos apylinkės sąskaitą: 

DE25 5095 1469 0013 4091 93. 

Mokėjime nurodyti: Stovykla 2019, 

vaiko vardą ir pavardę. 

Remėjai: Vokieitjos lietuvių bendruomenė, 

Vasario 16-osios gimnazija, Lietuvos 

Respublikos Švietimo ir mokslo 

ministerija (LR ŠMM). 

Orgnizatorius: VLB „Romuvos“ apylinkė 

valdyba 



MIUNCHENO ŠAULIAI 

PRASMINGAI MINĖS 

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄ- 

JUNGOS METUS 


Siekiant pažymėti Lietuvos šaulių sąjungos 

įkūrimo 100-metį, įamžinti 

šaulių indėlį Nepriklausomybės kovose 

ir pagerbti šaulių, kovojusių prieš 

sovietų okupaciją, žuvusių sovietų 

lageriuose, tremtyje, atminimą 2019 

metus LR Seimas yra paskelbęs Lietuvos 

šaulių sąjungos metais. 

2018 m. balandžio 21 d., Miuncheno Bundesvero 

universitete, buvo pasirašytas 

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) padalinio 

Vokietijoje statutas. Pagal Vokietijos įstatymus 

šis padalinys įkurtas kaip Lietuvos 

šaulių sąjungą remiančioji sąjunga Vokietijoje 

(vok. Förderverein der Litauischen 

Schützenunion in Deutschland). Šis 

padalinys įkurtas Lietuvos šaulių sąjungos 

ir Vokietijos Bundesvero rezervistų 

sąjungos narių iniciatyva. 

Šio padalinio įkūrimo iniciatorius yra 

Lietuvos šaulių sąjungos, LŠS išeivijoje 

centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos 

rezervistų sąjungos narys Mindaugas 

Lukšys. Jis išrinktas jo vadovu. 

Pasak M. Lukšio, mintis apie organizacijos 

kūrimą, kuri stiprintų tiltus karinėse, 

saugumo politikos ir kultūrinės atminties 

srityse tarp Lietuvos ir Vokietijos, kartu 

suteiktų galimybę ruoštis Lietuvos krašto 

gynybai gyvenant emigracijoje, brendo 

ketverius metus. 

Š. m. birželio 1-ą LŠS Vilniuje organizuoja 

iškilmingą renginį Katedros aikštėje 

Vilniuje. Bus iškilminga rikiuotė, 

šaulių priesaikos ir jaunųjų šaulių pasižadėjimo 

ceremonijos, priėmimas Valdovų 

rūmuose, diskusijos Bernardinų sodelyje. 

Šiame renginyje dalyvaus padalinio 

Miunchene nariai, Čikagos šauliai. 

Centre – LŠS remiančiosios sąjungos pirmininko pavaduotojas Jörg Dagies 

Miuncheno šauliai planuoja gegužės mėnesį, kartu su kitų 

šalių kariuomenių kariais ir rezervistais, dalyvauti jubiliejiniame 

60-ąjį kartą organizuojamame dviejų dienų žygyje Bern 

miestelyje ir dviejų dienų tradiciniame 58-ąjį kartą vykstančiame 

žygyje Chur miestelyje Šveicarijoje. 

LŠS remiančioji sąjunga Vokietijoje spalio pabaigoje organizuoja 

svarbų susitikimą Bundesvero universitete, kuriame planuoja 

dalyvauti atstovai iš Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo 

departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos, taip 

pat Bundesvero rezervistų sąjungos atstovai, Vokietijos politikai, 

Miuncheno lietuvių bendruomenė, kiti pranešėjai ir svečiai. 

LŠS remiančioji sąjunga Vokietijoje tradiciškai planuoja ir 

intensyvią atminties kultūros savaitę rugpjūčio mėnesį Lietuvoje. 

Kunigas ir šaulys Romualdas Liachavičius kartu su istorikais 

organizuos žygį po Antrojo pasaulinio karo bunkerius 

Klaipėdos krašte. Taip pat bus rengiamas sportinis renginys. 

Jo metu bus galima gauti vokiškus pažymėjimus šauliams iš 

Marijampolės, Jurbarko, Tauragės ir kitų miestų. 

Norintys prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios 

sąjungos Vokietijoje veiklos ar tapti jos nariais, gali kreiptis: 

foerderverein@litauische-schuetzenunion.de 

Sveikiname visus Lietuvos, pasaulio šaulius! Linkime prasmingų 

darbų ir tikslų įgyvendinimo. 

Rolando Purtulio nuotr. 


ŠVIETIMAS 

TĖVAI 

– LITUANISTINIŲ 

MOKYKLŲ ALFA 

IR OMEGA 

Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ 

Dar 2018 m. lapkritį kaip viesulas praskriejo žinia apie 

naujos Diuseldorfo lietuvių bendruomenės susikūrimą, 

o šiandien mes džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, 

kad jau netrukus bus atidaryta lituanistinė mokyklėlė. 

Pagrindinis būsimos Diuseldorfo lituanistinės mokyklėlės 

„Pasaka“ komandos uždavinys – lietuvių kalbos, kaip 

kalbinio, kultūrinio ir tautinio identiteto pagrindo, ugdymas. 

Atrodytų, kad lituanistinės mokyklos skirtos tik 

vaikams. Tačiau ar taip tikrai yra? Manau, kad, be abejonės, 

ši vieta – labai svarbi ir tėvams, jų pažinimui, turimų 

žinių gilinimui ir visapusiškam lietuvybės puoselėjimui. 

Vokietijos lietuvių bendruomenė skaičiuoja 

vis daugiau skirtingose apylinkėse 

susikuriančių lituanistinių mokyklėlių 

ir mokyklų skaičių bei stebisi jų 

aktyvumu. Kai kurios iš jų – perpildytos 

vaikų skaičiumi, ieškomi papildomi 

mokytojai. Poreikis lituanistiniam 

švietimui tik auga. Atkreipus dėmesį į 

„Informacijų“ žurnaluose pasirodančią 

informaciją, galima pasidžiaugti itin 

aktyviomis ir gausybę lietuvių vaikų 

buriančiomis Miuncheno, Hamburgo, 

Štutgarto, Berlyno mokyklėlėmis ir jų 

vykdomomis veiklomis. 

Balandžio mėnesį socialinėje erdvėje 

pasklido žinia apie naujos, Diuseldorfo 

mokyklėlės susikūrimą. Skelbime 

buvo rašoma: „Su dideliu džiaugsmu 

pranešame apie nuo rudens Diuseldorfe 

atidaromą lietuvišką mokyklėlę 

„Pasaka“. Organizatoriai, mokyklėlės 

įkūrėjai nuolat akcentuoja, kad mokyklėlė 

– tai maža dalelė Lietuvos, kurioje 

tiek vaikai, tiek tėveliai atranda ir 

gilina savo šaknis mokydamiesi lietuvių 

kalbos, papročių ir tradicijų. 

Dažnai savęs klausiu, ar lituanistinės 

mokyklėlės – tik vaikams? Juk į pa- 

Mokyklėlė – tai vieta, kurioje tiek vaikai, tiek tėveliai atranda Lietuvą. Akimirka iš žiemos šventės Štutgarte. 


Lituanistinė mokykla – ne tik vaikams. Akimirka iš Miuncheno mokyklėlės pamokos. 

mokas susirenka ir tėvai, nesvarbu, ar 

grynakraujai lietuviai, ar vokiečiai, 

ar kelias tautybes savyje nešiojantys 

žmonės. Ir nors jie susirenka bendram 

tikslui – vaikų švietimui – kaskart jie 

praturtėja ir patys. Esu įsitikinusi, kad 

lietuviai pamokėlių metu patobulina 

savo žinias, išmoksta kažką naujo, o 

su lietuvių kalba, tradicijomis ir kultūra 

nieko bendro neturintys – nejučiomis 

arba labai to norėdami mokosi. 

Pradedant nuo elementarių žodžių, 

baigiant rimtesniais patyrimais ir jų 

išsaugojimu. 

Miuncheno lietuvių bendruomenės 

pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė 

pritaria ir mano, kad lituanistinė mokykla 

nėra skirta tik vaikams, tai puiki 

erdvė pakartoti, įsigilinti ar iš naujo 

kažką išmokti ir tėvams. Kaip įrodymą 

ji pateikia pavyzdį apie Miuncheno 

mokyklėlės „Nykštukų“ grupę, kurią 

lankantys vaikų tėvai nė karto nėra 

paklausę ar pateikę nusiskundimų apie 

tai, kad jie turi kartu dalyvauti pamokose. 

Priešingai, tėvai atvyksta ir dar 

atsiveža viešinčius senelius, brolius ar 

seseris, ir pamokos tampa ne vaikų, o 

visos šeimos. 

I. Petraitytė-Lukšienė pateikė labai 

gražų pavyzdį, kuomet lituanistinę mokyklą lankantis 

vaikas su mama mokosi kartu. Jų bendruomenėje yra 

berniukas, kuris mokėjo vos keletą žodžių. Jo mama yra 

lietuvių kilmės, tačiau lietuviškai praktiškai nekalba. Po 

lituanistinių pamokų berniukas, atsikėlęs ryte, mamai 

pasakojo, kokius žodžius yra išmokęs, ir mama automatiškai 

reflektuoja, įsitraukdama į pokalbį. Tokiu būdu 

mama mokosi kartu su vaiku lietuvių kalbos praktiškai 

nuo nulio. Tad lituanistinė mokykla skirta, visų pirma, 

vaikams, tačiau taip pat ir jų tėvams. 

Hamburgo lituanistinės mokyklos vadovė Vitalija Fabian 

mano, kad lituanistinė mokykla yra bendruomenės įsčios 

– labai sakrali vieta. Jos teigimu, jei mokykla gyva, aktyvi, 

tai ir bendruomenė vaisinga, o lituanistinės mokyklos 

be tėvelių paprasčiausiai neegzistuoja. V. Fabian taikliai 

abibūdina tėvelius kaip mokyklos alfą ir omegą. „Tėveliai 

atveda vaikus į pamokas šeštadieniais. Net septynios 

pasišventusios mamos veda užsiėmimus vaikams. Dauguma 

neturėdamos pedagoginio išsilavinimo, bet didelį 

norą, kad vaikams būtų įdomu. Mūsų mažųjų vaikų klasę 

A lanko vaikai nuo metų iki ketverių. Čia vaikai mokosi 

kartu su tėveliais. Jie kartu dainuoja, piešia, vaidina, 

žaidžia. Tėveliai siuva kostiumus pasirodymams, gamina 

kaukes. Keturios mamos pernai metais parašė projektą ir 

vyko su dešimčia mokinukų stovyklauti į Lietuvą. Šiais 

metais rengiame išvyką į Vasario 16-osios gimnaziją ir 

organizuojame stovyklą Berlyno, Hamburgo lituanistinių 

ir Šiaulių sanatorinės mokyklos vaikams. Svarbiausia 

mokyklos vieta yra virtuvė, kur vyresniųjų vaikų tėveliai 

geria kavą ir bendrauja laukdami savo vaikų. Tai lyg kon- 


sultacinė tarnyba, kur galima gauti atsakymus į daugelį 

rūpimų klausimų“ - pasakojo V. Fabian. 

Į klausimą, ar tėvai ko nors gali išmokti lituanistinėje 

mokykloje, mokyklos vadovė V. Fabian net neabejojanti: 

„Mes išmokome rašyti projektus, juos įgyvendinti, vesti 

pamokas, kurti spaktaklius, rengti šventes, o svarbiausia 

nepasiduoti, kai būna sunku ir palaikyti vienas kitą lietuvybės 

puoselėjimo kelyje“, - teigia V. Fabian. 

Gyvenant užsienyje tėvų įsitraukimas į lituanistinės mokyklėlės 

gyvenimą yra vienas svarbiausių momentų – taip 

mano buvusi Štutgarto lituanistinės mokyklėlės vadovė, 

VLB Tarybos ir valdybos narė švietimo reikalams dr. 

Sandra Petraškaitė-Pabst. Labai dažnai tokių mokyklėlių 

steigėjai ir yra patys tėveliai, kurie iš pradžių suburia 

bendraminčiu klubą, pradeda susitikinėti su vaikais, susipažįsta. 

Vėliau įkuria mokyklėlę. Jos teigimu, mokyklėlė 

teikia vaisių, jeigu ji lankoma bent 3-5 metus. „Mokymasis 

yra ilgalaikis procesas su įvairiais pasikartojimo elementais, 

ritualais, daug mokomasi per žaidimą, bet už jo 

slypi labai rimti tikslai, kurių siekia pedagogų sudaryta 

rekomendacinė lituanistinių mokyklėlių programa“, - pasakoja 

dr. S. Petraškaitė-Pabst. 

Dr. S. Petraškaitė-Pabst daug metų veda paskaitas lituanistinėse 

mokyklėlėse. Ji pasakoja, kad Frankfurto mokyklėlėje 

„Ąžuoliukas“ mokytoja Nijolė Balčiūnienė netgi 

išdalino tėvams temas, kurioms jie ruošiasi ir pristato. 

Vaikams tai labai patinka, jie jaudinasi, palaiko tėvus. 

Tokiu būdu siekiama plėsti vaikų žodyną, kad jie girdėtų 

kuo įvairesnės kalbos žodžių iš kuo daugiau žmonių. 

„Tobuliausias modelis yra tas, kai tėvai įtraukiami į 

mokyklėlės gyvenimą, kai jie informuojami, skatinami, 

jiems suteikiama žinių, kaip ir kuriuo vaiko vystymosi 

raidos etapu gali efektyviausiai prisidėti prie vaiko kalbos 

vystymosi. LR ŠMM rekomenduoja per mokslo metus 

rengti vaikų pasiekimų portfolį, kuriame atsispindėtų 

vaiko pažangos dokumentacija. Ši idėja buvo pristatyta 

pernai“, - pasakojo dr. S. Petraškaitė-Pabst. 

Jos manymu, jeigu šeima mišri – patartina tik gimus vaikeliui 

pradėti vienam iš tėvelių lankyti tuos kalbos kur- 

sus, kuria kalba jo partneris bendrauja 

su vaiku. Mokslų Daktarė prasitaria, 

kad daugelis šeimų taip ir daro. „Man 

labai patiko Liuksemburgo mokyklėlė, 

kurioje lankiausi 2017 metais – jie 

turi lietuvių kalbos pamokas ir suaugusiems. 

Vaikams pats geriausias auklėjimo 

metodas yra pačių tėvų pavyzdys“, 

- patirtimi dalinosi pašnekovė. 

Ji pabrėžia, kad kol kas mes duodame 

per mažai žinių būtent tėvams. Ji nuolat 

sulaukia komentarų apie tėvų norą 

sužinoti kuo daugiau apie kalbos mokymąsi 

kitakalbėje aplinkoje. 

„Š. m. spalio 18-20 d. vyks seminaras 

„Efektyviausi lietuviškos tapatybės 

išlaikymo ir perdavimo būdai“. Man 

norėtųsi, kad tėveliai pasidalintų savo 

patirtimi apie tai, kaip jiems pavyko 

išmokyti vaikus kalbėti, skaityti, rašyti 

lietuviškai – kokie principai, būdai 

buvo jų atveju efektyviausi, kokią 

įtaką turėjo lituanistinės mokyklėlės 

lankymas? Vokietijoje mes turime ne 

tik tokių pavyzdžių, kuomet aštuoniolikmečiai 

tik supranta, bet nekalba, 

bet yra ir tokių atvejų, kuomet kalba 

puikiai ir netgi beveik be akcento. 

Todėl visada pabrėžiu, kad išmokyti 

vaikus kelių kalbų nuo mažens yra 

didžiulių pastangų reikalaujantis kelias 

ir didelis darbas, bet jo vaisiai 

saldūs“ – neslėpia dr. S. Petraškaitė- 

Pabst. Ji siūlo kurti mokyklėlėse tėvų 

tarpusavio pagalbos grupeles, kuriose 

jie dalintųsi savo patirtimi, kaip jiems 

sekasi auklėti vaikus. Specialistės 

manymu, per tokį dalijimąsi irgi labai 

daug ko išmokstama. 

Taigi Vokietijoje, Diuseldorfe kuriasi 

9-ta Lietuva – dar viena lituanistikos, 

tradicijų ir kultūros oazė, kuria mėgausis 

vis daugiau lietuvių, o svarbiausia 

– vaikų. Vėl susipažins, kurs 

kažką naujo, patirs. Ir tokiu būdu niekuomet 

neatitrūks nuo savo vieno arba 

abiejų tėvų įgimto identiteto. Ir tikrai 

tikiu, kad šis švietimo organizavimas 

yra didžiausia dovana seneliams, kurie 

laukia apsilankančių anūkų ir nori 

su jais kalbėtis lietuviškai. 

Hamburgo lituanistinė mokykla 

Miuncheno, Štutgarto ir Hamburgo 

lituanistinių mokyklų archyvo nuotr. 


IŠSKIRTINĖ 

PAMOKA SU IŠSKIRTINĖMIS 

MENININKĖMIS 

Berlyno lituanistinės mokyklėlės informacija 

Š. m. balandžio 28 d., sekmadienis Berlyno lietuvių mokyklėlės 

vaikams ir mokytojams buvo išskirtinis. Berlyno 

lietuvių mokyklėlė, siekdama pasiūlyti šiuolaikiškų ir 

interaktyvių užsiėmimų ciklą, kvietė visus Berlyne gyvenančius 

vaikučius ir jų tėvelius į modernias meno ir muzikos 

dirbtuves. 

Svečiuose lankėsi dvi talentingos ir išskirtinės lietuvių 

menininkės – tekstilės ir plokštumų dizainerė Dominyka 

Sidabraitė ir kanklininkė, kompozitorė ir dainininkė Simona 

Minns – pavertusios eilinį mokyklėlės susitikimą nepamirštamu 

– čia vyko muzikos ir tekstilės dirbtuvės. 

Pirmoji dirbtuvių dalis prasidėjo – su Dominyka Sidabrai- 

te, Europos kultūrų muziejaus tekstilės 

dirbtuvių lektore, gyvenančia ir 

kuriančia Berlyne. Jų metu menininkė 

pravedė užsiėmimą apie rankdarbius ir 

tradicijų puoselėjimą. Jaunieji kūrėjai 

galėjo susipažinti su tekstilės istorija, 

techno-logija bei patys išbandyti 

įvairias technikas, eksperimentuoti su 

įvairiomis darbo priemonėmis – mokytis 

vilnos vėlimo, netradicinio mezgimo, 

tekstilinės spaudos ant įvairių 

medžiagų. Renginio dalyviai turėjo 

galimybę sukurti darbelį sau ir paruošti 

staigmeną artėjančiai mamos dienai. 

Jaunieji kūrėjai taip pat gilino pažinimo, 

vizualinės raiškos, estetinio suvo- 

Meno ir muzikos dirbtuvių dalyviai 


Menininkės padovanojo vaikams išskirtinį sekmadienį 

kimo kompetencijas. 

Spalvotų siūlų gijos, suaustos pačių 

vaikų rankomis, dar ilgai džiugins mažuosius. 

Šis renginys tapo išskirtiniu 

ir tuo, kad talentingoji džiazo atlikėja, 

prestižinio Berklio muzikos koledžo 

Bostone absolventė Simona Minns yra 

Maironio lituanistinės mokyklos Niujorke 

muzikos mokytoja ir specialiai dėl šio renginio atvyko 

iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Ji vaikams žadino 

patriotiškumo ir tautinės tapatybės jausmą, o jos atliekami 

kanklių muzikos garsai ir dainos tiesiog užbūrė ir pa-kerėjo! 

Organizatoriai dėkoja menininkėms už skirtą laiką ir nuostabiai 

pravestas dirbtuves. 

Renato Neverbicko ir Dominykos Sidabraitės nuotr. 

Meno dirbtuvės 

S. Minns atliekami kanklių muzikos garsai užbūrė dirbtuvių dalyvius 


STIPRIAUSIA 

IR EFEKTYVIAU- 

SIA – TIESIOGINĖ 

KOMUNIKACIJA 

Justina LEVANAITĖ 

Labai džiaugiuosi, kad turėjusi galimybę kartu su savo 

kolege Solveiga Liaugminaite atstovauti Štutgarto lietuvių 

bendruomenę nuostabioje lyderių konferencijoje Vilniuje, 

į kurią susirinko net 61 dalyvis iš 25 pasaulio šalių! 

Pradedant Australija, žinoma, Europa, baigiant Kanada. 

Beje šiais metais projektas „Lyderių laikas“ švenčia savo 

jubiliejų – dešimtąjį gimtadienį. 

Šiųmetinio nacionalinio švietimo lyderystės forumo tema – 

„Nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam“. Renginyje 

kalbėjomės apie mokyklą veikiančius visuomeninius 

procesus, jaučiamas socialines įtampas ir mokyklai kylančius 

iššūkius, aptarėme, kokią įtaką šie veiksniai turi formuojamam 

ugdymo turiniui. Kartu su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio 

dalinomės praktine patirtimi ir pavyzdžiais, svarstėme 

idėjas, kaip į mokymąsi įtraukti kiekvieną vaiką, atsižvelgiant 

į jo prigimtį, aplinką ir konkrečią situaciją. Labai įsiminė 

vienas, prezentacijoje rodomas paveikslėlis su mokslininko 

ir intelektualo Alberto Einšteino mintimi: „Kiekvienas yra 

genijus. Bet jei vertinsime žuvį pagal jos gebėjimą laipioti 

į medžius, tai ji visą gyvenimą galvos, kokia ji nevykėlė.“ 

Forumo pranešimuose ir pasisakymuose analizavome, kaip, 

konstruodami autentišką ir lankstų ugdymo turinį, kuriame 

mokyklą kiekvienam. Forumo dalyvių patirtys, įžvalgos 

buvo naudingos mokyklų praktikai ir nacionaliniu lygmeniu 

tariantis dėl ugdymo turinio atnaujinimo 

krypčių. 

Seminaro pabaigoje forumą aplankė 

garbingas svečias – švietimo, mokslo ir 

sporto ministras Algirdas Monkevičius, 

kuris pasidalino savo įžvalgomis apie 

švietimo plėtros galimybes. 

Vėliau sekė neformaliosios švietimo lyderystės 

programos mokymai. Jų metu 

nagrinėjome įtraukios ir efektyvios organizacijos 

temą – kaip sukurti organizacijos 

viziją ir veiklos strategiją, kokie 

yra savanoriškos organizacijos modeliai, 

kaip užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą, 

gilinomės kaip suburti projekto 

savanorių komandą, ją išlaikyti ir motyvuoti, 

kokie yra organizacijos komunikacijos 

kanalai socialiniuose tinkluose 

ir tikslinės auditorijos pasiekiamumas, 

efektyvus komunikacijos turinys. Praktinių 

užsiėmimų metu formavome patrauklias 

žinutes pilietinio aktyvumo 

skatinimo tikslais. 

Su meile ir atsidavimu 

Socialinių mokslų kolegijoje vykusių 

mokymų metu tvyrojo be galo jauki 

atmosfera ir energetika. Kiekvieną dieną 

pradėdavome apsikabindami ir pabučiuodami 

šalia stovinčius kolegas. 

Buvau labai maloniai nustebinta pamačiusi 

tiek daug gražių ne tik išore, bet ir 

vidumi lyderių iš viso pasaulio lietuvių 

bendruomenių. Nuostabioji viso renginio 

vedėja stebino mus visus įvairiais 

žaidimais, kad apšiltume ir galėtume 

visu pajėgumu kibti į darbus. 

Mokėmės, kaip įgalinti mūsų bendruo- 

Nėra stipresnės komunikacinės priemonės už žodžius 


Vokietijos lietuviai dalyvavo lyderių konferencijoje Vilniuje 

menių darbuotojus dirbti su džiaugsmu, meile ir atsidavimu. 

Diskutavome, kaip komunikuoti tarpusavyje, kad kiekvienas 

jaustųsi svarbus, reikalingas ir norėtų ne tik prisijungti 

prie bendruomenės, bet joje ir pasilikti. Nagrinėjome būdus 

bei kūrėme įvairias strategijas, kaip sujungti visų pasaulio 

lietuvių širdis ir judėti pirmyn kartu, susikibus už rankų, 

nesvarbu, kuriame pasaulio krašte bebūtume. Analizavome, 

kaip būti pavyzdžiais savo bendruomenių nariams. Mokėmės 

tolerantiškumo, vienas kito išklausymo bei supratimo. 

Mokėmės, kaip surasti kelią į kiekvieno bendruomenės nario 

širdį, kaip bendrauti su kiekvienu ir priimti kiekvieną, 

nesvarbu, koks jis mums negatyvus beatrodytų. Sėmėmės 

palaikymo, pasitikėjimo ir atsidavimo Tėvynei Lietuvai. 

Stipriausia komunikacija – tiesioginis žodis 

Mokymų metu svečiavosi reklamos specialistas Gintarą 

Šeputį. Jis pateikė bendravimo ir informacijos pateikimo 

būdus, naudojamus įrankius tiesiogiai arba paslėptai informacijai 

pateikti, norint valdyti ir formuoti visuomenės 

nuomonę apie vykstančius įvykius. Jo lūpomis skambėjo 

žodžiai, jog nėra stipresnės komunikacinės priemonės už 

žodžius. Tai, ką mes pasakome savo bendruomenei. 

Turėjome galimybę pabendrauti ir su PLB ekonominio bendradarbiavimo 

komisijos pirmininku Rimvydu Baltaduoniu, 

kuris minėjo, jog sutelkus jėgas galime pasiekti labai 

daug, motyvavo ir argumentavo, kaip svarbu mums visiems 

balsuoti už dvigubą pilietybę, dalyvauti rinkimuose, raginti 

tai daryti kitus, kad kartu galėtume išsaugoti ir kurti Lietuvos 

valstybę. 

Didžiąją laiko dalį darbavomės, diskutavome ir kūrėme grupėse. 

Taigi, turėjome nemažai praktinio darbo, per kurį ne 

tik kiekvienas pasidalinome jau esama patirtimi, tačiau ir 

kartu kūrėme naujas idėjas, naujus projektus ateičiai. Dar 

kartelį suvokėme ir išjautėme, kad teisę kurti Lietuvą turi 

visa Lietuvos tauta, nesvarbu, kur išsibarsčiusi 

bebūtų. Buvome raginami 

puoselėti lietuvybę ir apjungti visus 

visus pasaulio lietuvius, pasakojant 

jiems, kas mus visus vienija. 

Esame šeima – broliai ir seserys 

Visi šiame seminare dalyvavę pasaulio 

lietuviai tikriausiai turėjo vieną ir tą pačią 

žinutę savo širdyse, kurią norėjo ištransliuoti 

visiems – visi mes turime tas 

pačias šaknis, visi esame lietuviai, visi 

esame broliai ir seserys, esame viena 

šeima, tad susikibkime visi už rankų, 

padėkime vienas kitam ir eikime pirmyn, 

puoselėkime lietuvybę, kurkime 

ir rūpinkimės Lietuva drauge! 

Visą trečiąją lyderių konferenciją vainikavo 

Štutgarto lietuvių bendruomenės 

atstovė Justina Levanaitė su savo 

patriotiškų dainų programa ,,Laisvė“, 

privertusi ne vieną užsienio lietuvį nubraukti 

džiaugsmo ir ilgesio ašarą. Kelios 

jautrios dainos sujungė visus renginio 

dalyvius į bendrą vieningą Lietuvos 

širdį, kuri labai sparčiai plečiasi ir didėja. 

Salė atsistojo, susikabino visi už 

rankų, kartu dainavo, lingavo ir spinduliavo 

meilę, taiką, laisvę ir bendrystę. 

Esi laukiamas ir tu! 

Audriaus Matiuko nuotr. 


JAUNIMO (IM)PULSAS 

Jonas KETURKA 

ir Monika VERBALYTĖ 

Šių metų kovo 29-31 dienomis Mainco 

miestas Vokietijoje nusidažė lietuviškos 

trispalvės spalvomis: čia pirmą, o iš viso 

jau aštuntą kartą Vokietijos lietuvių 

jaunimo sąjunga (VLJS) sukvietė lietuviškąjį 

Vokietijos jaunimą į „Idėjų dirbtuves“. 

Renginys šiemet sukvietė apie 

40 dalyvių, kurių didžioji dalis, kaip jau 

įprasta, atvyko iš įvairių Vokietijos regionų. 

Taip pat sulaukta svečių iš Austrijos, 

Ispanijos ir, be abejo, Lietuvos. 

Palietėme, kaip visada, labai įvairias temas 

– nuo atliekų rūšiavimo, socialinės 

atskirties Lietuvoje iki karo žurnalistikos 

ir kopimo į aukščiausias pasaulio 

viršūnes, gavome porą karjeros patarimų 

ir padiskutavome apie dvigubą pilietybę. 

Bet apie viską nuo pradžių. 

IDĖJŲ 

DIRBTUVĖS 2019 

MAINCE, ARBA 

KAIP PASIEKTI 

SAVO GYVENIMO 

VIRŠŪNES 

Penktadienio vakaras prasidėjo ekskursija 

po Maincą – antrą seniausią Vokietijos 

miestą. Spaudos išradėjo Gutenbergo 

miestas gali pasigirti labai turtinga istorija: 

pradedant nuo to, kaip jį pirmame 

amžiuje prieš mūsų erą įkūrė senovės romėnai, 

baigiant tuo, kaip Antrojo pasaulinio 

karo metais jis buvo sulygintas su 

žeme. Kartu su Senovės Romos griuvėsiais, 

viduramžiškomis miesto aikštėmis bei subombarduotomis 

bažnyčiomis per poros valandų pasivaikščiojimą galėjome 

pajusti beveik visą turiningą Europos istoriją. Na, o po tokio 

pasivaikščiojimo, alkani ir ištroškę vakarą tęsėme bendra susipažinimo 

vakariene. 

Pagrindinė renginio diena, šeštadienis, prasidėjo jau nuo ankstaus 

ryto. Iš karto po Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Dariaus 

Jono Semaškos ir VLJS pirmininkės Ilonos Koženkovaitės 

sveikinimo dalyvių dėmesį prikaustė garsiausias Lietuvos 

alpinistas Vladas Vitkauskas su pristatymu „Aukščiau pasaulio 

viršukalnių“. Nors Vokietijoje kalnų, į kuriuos belipant 

užgniaužia kvapą, netrūksta, tačiau jie visi nublanksta prieš 

istorijas iš Himalajų, Andų ar Vinsono masyvo Antraktidoje. 

Nepaprastai sužavėjo ir V. Vitkausko kuklumas mūsų akimis 

tokių didelių pasiekimų akivaizdoje. Ar Lietuvos vėliavos įne- 

Idėjų dirbtuvių 2019 Maince dalyviai 


šimas į visas aukščiausias septynių kontinentų viršūnes yra 

vertas pagarbos, leido spręsti klausytojams, o savo sėkmę paaiškino 

paprastai: svarbu gyvenime rasti savo vietą. 

Antrasis pristatymas mums, užsienyje gyvenantiems lietuviams, 

buvo labai aktualus. Teisininkas, buvęs Konstitucinio 

Teismo teisėjas, prof. dr. Egidijus Šileikis dalyvius įtraukė į 

diskusiją apie pilietybės išsaugojimą ir dvigubą ar net daugybinę 

pilietybę. Užsienio lietuvių bendruomenėms artėjantis 

referendumas yra be galo svarbus, mat šis klausimas ne retą 

paliečia asmeniškai. Kviestinis lektorius dvigubos pilietybės 

referendumą pristatė iš įvairių pusių – istorinės, konstitucinės 

ir politinės. Jis ne tik papasakojo, kodėl dabartinė konstitucinė 

norma dėl pilietybės (dviguba pilietybė tik labai išimtiniais 

atvejais) yra tokia griežta, bet ir kodėl referendumui pateikta 

formuluotė vis dar apima tik euroatlantinės integracijos kriterijus 

atitinkančių šalių piliečius: Rusijos ir dalinai Lenkijos 

apibrėžimas grėsmėmis Lietuvos saugumui buvo ir yra vienas 

pagrindinių argumentų, nepaisant to, kad po devyniasdešimtųjų 

išaugusi emigracija iš Lietuvos reikalauja liberalizuoti pilietybės 

institutą. 

Po pietų pakylą užėmė fotožurnalistas Artūras Morozovas, 

paruošęs pristatymą „Kam ir kodėl reikia „lėtosios“ žurnalistikos?“. 

Pranešimas susidėjo iš dviejų skirtingų dalių: Artūro 

įspūdžių ir nuotraukų iš dvejų metų, praleistų Gruzijos ir Ukrainos 

karų frontuose, ir žiniasklaidos projektų Lietuvoje, kurie 

nušviečia skaudžiausias mūsų šalies socialines problemas, 

kaip kad socialinė atskirtis ar įkalinimo įstaigose kalinčios moterys 

su mažais vaikais. Jo bei kitų nanook.lt platformos kūrėjų 

žurnalistinių istorijų galima pasiklausyti podkaste (liet. tinklalaidėje) 

Nyla. A.Morozovo požiūris į savo darbą, susidedantį 

iš daugelio valandų bendravimo su žmonėmis, klausymosi ir 

pasitikėjimo įgijimo prieš ištraukiant kamerą ir padarant kadrą, 

yra beveik antropologinis, bet, kaip jis pats pripažįsta, kartais 

atsiduriantis ant žurnalistinės etikos ribų, kai sienos tarp darbinio 

ir asmeninio santykio su nuotraukų herojais išsitrina. Klausimai, 

koks elgesys yra teisingas, kai stebimi fotografuojamųjų 

veiksmai galėtų būti apibrėžiami kaip karo nusikaltimai, ar kai 

jie prašo finansinės pagalbos, intrigavo, nors ir nebuvo galutinai 

vienareikšmiškai atsakyti. 

Paskutinį pranešimą skaitė chemikė Dr. Irena Vitkauskienė (giminystės 

ryšių su Vladu Vitkausku neradome). Ji papasakojo, 

kaip būnant mokslininku „išgyventi“ verslo pasaulyje. Pranešėja 

kalbėjo apie savo karjeros kelią iš akademinio į verslo pa- 

pasaulį, apie tai, kaip savo žinias polimerų 

chemijoje panaudojo perdirbamo 

plastiko gamybos srityje, apie lyderystės 

bei orientavimosi į kaštų analizės svarbą 

taikomajame moksle. Visgi turbūt pati 

nenujautė, kad daugiausiai susidomėjimo 

susilauks skaidrė apie plastiko ženklinimą. 

Vos išvydus plastiko rūšiavimo ir perdirbimo 

ženkliukus dalyviams bemat sukilo 

adrenalino kiekis kraujyje ir pasipylė 

klausimai, mat atliekų rūšiavimas Vokietijoje 

yra mažne populiariausias sportas. 

Po ilgos diskusijų ir pranešimų dienos visi 

patraukėme prie Reino upės, kur porą valandų 

atsipūtėme ir aptarėme dienos įspūdžius, 

o vėliau vakare sugūžėjome į grupės 

iš Lietuvos „Justin 3“, su Justinu Stanislovaičiu 

priešakyje ir Salvijumi Žeimiu prie 

būgnų, pasirodymą. Po trankaus koncerto 

po viešbučius ir namus dar niekas nesiskirstė 

– didžiulis lietuvių būrys patraukė 

apžiūrėti senųjų Mainco susibūrimo vietų 

iš vidaus ir išgerti penkis litrus alaus. 

Sekmadienio rytą visi susirinkome sočiai 

vokiškai papusryčiauti ir vėl patraukėme 

prie upės. Šviečiant kaitriai saulei, VLJS 

Valdyba pristatė savo paskutinių metų 

veiklos rezultatus, finansinę ataskaitą bei 

kartu su dalyviais trumpai aptarė ateities 

planus. Gale buvo išrinkta nauja Valdyba: 

joje liko Ilona Koženkovaitė (pirmininkė), 

Sofja Klokatova (finansininkė) ir 

Lukas Medišauskas (pirmininkės pavaduotojas) 

bei prisijungė Laura Dobilaitytė 

(raštininkė). Kupini liūdesio vieni su kitais 

atsisveikinome, nes nors matomės ne 

taip ir retai, tačiau kitas didelis renginys 

jau tik rudenį – Baltoweenas, vėl vyksiantis 

Anabergo pilyje lapkričio 1-3 d. 

Už paramą renginiui dėkojame LR 

Užsienio reikalų ministerijai ir Vokietijos 

lietuvių bendruomenei. 

Organizatorių nuotr. 

Akimirka iš įvykusio renginio 

Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas 


Sopranas Asmik Grigorian 


Š. m. balandžio 29 d. vakarą iškilmingoje 

tarptautinių Operos apdovanojimų 

gala ceremonijoje Londone, 

„Sadler’s Wells“ teatre metų operos 

solistės apdovanojimą pelnė Zalcburgo 

festivalyje Salomėjos vaidmeniu 

pasaulį pakerėjusi Asmik Grigorian. 

LIETUVĖ – PRI- 

PAŽINTA GERIAU- 

SIA METŲ OPEROS 

SOLISTE 

Tokį sprendimą priėmė ekspertų komisija 

su pirmininku Johnu Allisonu, leidinio 

„Opera Magazine“ redaktoriumi, 

priešakyje. Garsių operos solistų Irenos 

Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano 

dukra vasarą tapo pasauline operos sensacija, 

o tą vakarą jos titulas buvo įtvirtintas – šiuo metu ji yra 

geriausia pasaulio operos solistė. 

Dar 2012 metais solistė 15min.lt sakiusi, kad kartais talento 

Lietuvoje nepastebi, kol neišvažiuoji į Vokietijos kaimą. Tarptautinį 

apdovanojimą pelniusi lietuvė daugiausiai dainuoja 

Vokietijoje. Tame pačiame interviu portalui 15min.lt ji kalba 

apie tai, kad darbas užsienyje menininkui būtinas – kad pamatytų, 

kas vyksta aplink, pasisemtų patirties kitokioje darbinėje 

aplinkoje: „Lietuva – nuostabi šalis, bet mažutė. Užsidaryti 

tame, ką matai aplink, negalima. Menininkui reikia keistis, 

važiuoti, pamatyti. Taip plečiasi akiratis. Scenoje turi kažką 

pasakyti. O jei nieko nematai, nieko pasakyti ir negalėsi.“ 

Šaltiniai: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/ 

asmik-grigorian-kartais-talento-lietuvoje-nepastebi-kolneisvaziuoji-i-vokietijos-kaima-285-279980 

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-30-asmik-grigorian-geriausios-pasaulio-operos-solistes-titulas/175599 

Algirdo Bako nuotr. 

LIETUVIŲ MUZIKANTAI 

SCENA DALINSIS SU PASAULYJE 

PRIPAŽINTOMIS ŽVAIGŽDĖMIS 

Dalytė KAZLAUSKAITĖ 

Gegužės 25 d. Berlyno filharmonijoje 

suskambės UNICEF organizacijai 

remti skirtas unikalios programos 

koncertas „Leon Gurvitch ir draugai“, 

kuriame Lietuvos muzikai – violončelininkas 

Vytautas Sondeckis bei 

smuikininkas Algirdas Šochas sceną 

dalinsis kartu su pasaulyje pripažinta 

operos žvaigžde sopranu Nadja Michael 

bei vienu žymiausių Vokietijos 

rašytojų Sebastianu Fitzeku. 

- 

KULTURA IR MENAS 

Garsus, tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių violončelininkas 

Vytautas Sondeckis yra neatsiejama garsiosios Elbės 

fi l h a r m o n i j o s d a l i s – a t l i e k a v i o l o n č e l e s o l o p a r t i j a s NDR 

Elbphilharmonie Orchester. Jo kūrybinis gyvenimas neapsiriboja 

vien Vokietija, Hamburgu. V. Sondeckis tiesia tiltus 

– koncertuoja visame pasaulyje su žymiais atlikėjais, yra užmezgęs 

gausybę projektų su savo gimtuoju kraštu, Lietuva, 

yra laukiamas tarptautinių festivalių dalyvis. Violončelininkas 

mielai leidžia savo laiką su tautiečiais ir pagal galimybes 

dalyvauja lietuvių bendruomenės gyvenime – pasirodo 

Vasario 16-osios šventėje Hamburge, kituose renginiuose. 

Smuikininkas Algirdas Šochas – jaunosios kartos atlikėjas, 

kaip ir Vytautas, tiesiantis tiltus ne tik čia, Vokietijoje, ta- 


Violončelininkas V. Sondeckis 

Smuikininkas A. Šochas 

čiau ir į pasaulį, o svarbiausia – į Lietuvą. 

Jo visuomeninis, muzikinis gyvenimas 

savojoje, gimtojoje šalyje – itin 

aktyvus. Dar šių metų vasarą jis drauge 

su kolegomis – Trakų salos pilies fortepijoniniu 

kvartetu „Confero“ – inicijavo 

fortepijono dovanojimą mylimai 

Trakų piliai ir visiems Trakams, kur itin 

puoselėja kultūrinės veiklos idėjas. Viena 

jų – jau ant slenskčio – tai gegužės 

31–birželio 1 d. prasidėsiantis koncertų 

ciklas „Klasika Trakuose 2019“, kuriame 

pasirodys ne tik „Confero“ atlikėjai, 

japonų pianistė Mayuko Arita, bet ir jau 

minėtas kompozitorius, pianistas Leonas 

Gurvitchas. 

Pianistas, kompozitorius ir dirigentas 

Leonas Gurvitchas koncertuoja visame 

pasaulyje, jo kūryboje susipina klasikinė, 

džiazo ir populiarioji muzika. Atlikėjo 

kuriama ir atliekama muzika jau spėjo 

sužavėti išparduotą Niujorko Carnegie 

Hall salę, jo išleistas solo fortepijoninės 

kūrybos albumas „Poetic Whispers“ 

pelnė „Global Music Awards“ apdovanojimą, 

o jo sukurtas garso takelis kino 

filmui „Noah Land“ skambėjo šio filmo 

premjeroje prestižiniame „Tribeca“ filmų 

festivalyje Niujorke. 

Koncerte gegužės 25 d. publika galės 

išgirsti unikalią programą – Leono Gurvitcho 

specialiai sopranui Nadjai Michael 

sukurtą dainų ciklą, paremta Heinricho 

Heines eilėmis, ir viena pirmųjų 

susipažinti su paties autorius Sebastian 

Fitzek lūpomis pristatomu naujuoju romanu 

„Das Geschenk“ (lietuviškai „Dovana“), 

kuris bus išleistas spalio mėnesį. 

Pasakojimas apie šį romaną bus paremtas 

kompozitoriaus sugalvota nauja forma 

– „Įgarsintu skaitymu“ – kuomet autoriaus 

skaitomas tekstas bus įgarsintas 

kompozitoriaus Leono Gurvitcho sukurta 

charizmatiška muzika, kurią lietuvių 

atlikėjai atliks kartu su kompozitoriumi, 

smuikininke Ksenia Dubrovskaya ir altininku 

Martinu Stupka. 

Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos 

1946 m. gruodžio 11 d. įkurtos organizacijos 

– Jungtinių tautų fondas UNICEF 

(United Nations Children‘s Fund) – tikslas 

anksčiau buvo padėti Antrojo pasaulinio 

karo nunioktų šalių skurstantiems 

arba įvairiomis ligomis sergantiems 

vaikams. Šiandien UNICEF tiekia pasaulio 

vaikams maistą, drabužius ir rūpinasi 

jų sveikata. Visoje organizacijos 

veikloje prioritetas teikiamas labiausiai 


Berlyno filharmonijos kamerinė salė 

nuskriaustiems, kenčiantiems vaikams 

bei skurdžiausioms šalims. Kiekvienam 

vaikui turi būti suteikta galimybė tapti 

visaverčiu visuomenės nariu, o šis koncertas 

tiesiogiai prisidės prie to, jog šie 

vaikai galėtų mokytis skaityti. 

Džiugu, kad po pasaulį pasklidę lietuvių 

TARP BANGŲ 

Karolis GENUTIS 

Taip pavadinta menininkės Sigitos Laubengaier 

skulptūra, kurią galėsime pamatyti 

Vokietijoje, Karlsrūjės mieste, 

kuriame kas tris metus skelbiamas Europos 

medžio skulptūros konkursas ir po 

vienu stogu darbus eksponuoja skulptoriai 

iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, 

Prancūzijos, Italijos ir Danijos. 

Šio konkurso tema – „Gyvybės ženkas“ 

(vok. Lebenszeichen). Kaip ir kiekvieno 

konkurso metu, įspūdį turi kurti ne vien 

pati idėja, bet ir kūrėjų meistriškai atliktos 

medžio skulptūros. Lietuvių pėdsakas 

šioje srityje taip pat yra gana gilus, 

nes viena iš parodos dalyvių – Vokietijoje 

gyvenanti menininkė Sigita Laubengaier, 

kuri šiame konkurse dalyvauja jau 

nuo 2013-ųjų metų. 

Jos darbai kuria modernios Lietuvos 

įvaizdį, įkvepia mus tikėti savo šalimi ir 

stengtis dėl jos ateities. Sigita yra puikus 

pavyzdys mums, kad kiek daug galima 

pasiekti, jeigu turi tikslą ir tiki savimi. 

Tokių žmonių kaip Sigitos sėkmės istorijos 

– tai Lietuvos garsinimas ne tik 

Europoje, bet ir pasaulyje. 

muzikai yra kviečiami ir reikalingi, kad jie dalinasi viena scena 

su pasaulinio mąsto garsenybėmis ir gali bei nori prisidėti prie 

socialinių ir visam pasauliui reikšmingų projektų įgyvendinimo. 

Lietuvis – neatsiejama pasaulio dalis. 

E. Kislych-Šochienės, Berliner Philharmoniker, asm. archyvo 

nuotr. 

Lietuvių menininkės Sigitos Laubengaier skulptūra 

Menininkės darbus galima pamatyti po apdovanojimo ceremonijos, 

kuri įvyks gegužės 23 dieną ir vėliau – gegužės 24 

iki birželio 30 dienomis Karlsrūjės vyriausybės prezidiume 

vyksiančioje parodoje. 

Dar vėliau meno darbai bus eksponuojami Briuselyje, Vokietijos 

Badeno-Viurtembergo žemės atstovybėje Europos Sąjungoje. 

Daugiau informacijos: 

https://www.xn--holzbildhauer-baw-j3b.de/ 

Autoriaus nuotr. 


PORTRETAI 

BENDRUOMENĖ 

– TARSI 

ŠEIMA: AČIŪ, 

KAD ESI 

Karolis GENUTIS 

Gyvenimas yra nenuspėjamas ir niekada negali žinoti, kas 

tavęs laukia rytoj. Gyveni nieko neplanuodamas, o įvyksta 

tai, ko nesitiki. Taigi, vis didesnį pagreitį įgaunančio 

Smuikininkė, Štutgarto lietuvė Rolanda Azadeh 

Štutgarto lietuvių projekto ,,Ačiū tau, 

kad esi“ viešnia – smuikininkė Rolanda 

Azadeh. Lietuvė, visą savo gyvenimą 

siejusi ir siejanti su muzika, 

papasakos, kokie keliai ją atvedė į 

Štutgartą, pasidalins savo mintimis 

apie Štutgarto lietuvių bendruomenę. 

Jos teigimu ji jai – tarsi šeima. 

Gerbiama Rolanda, sakykite, iš kurio 

Lietuvos krašto atvykote ir, ar seniai gyvenate 

Štutgarte? 

Esu vilnietė (tiek pagal kilmę, tiek širdyje), 

nors jau nuo 1990-ųjų metų – didesnę 

savo gyvenimo dalį – gyvenu Štutgarte. 

Rolanda, ką veikėte Lietuvoje, prieš išvykdama 

į Vokietiją? 

Gimtąjame Vilniaus mieste mokiausi M. 

K. Čiurlionio menų gimnazijoje smuiko 

klasėje, o vėliau studijas tęsiau Lietuvos 

muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus 

Raimundo Katiliaus klasėje. 

Kokie keliai Jus atvedė į Štutgartą? 

Besimokydama Lietuvos muzikos ir teatro 

akademijoje, netikėtai, su tuo metu 

,,Taikos gynimo“ delegacija, vienai savaitei 

išvykau į Štutgartą. Būdama čia 

susipažinau su miestu bei jo žmonėmis, 

o taip pat sužinojau, kad Štutgarte veikia 

aukštoji muzikos mokykla, kurioje galima 

studijuoti aspirantūrą. Ši galimybė 

mane paskatino pasilikti Vokietijoje. 

Gerbiama Rolanda, ar iki dabar užsiimate 

profesionalia muzika? 

Taip, aš esu laisva menininkė ir groju 

įvairiuose orkestruose. Taip pat dalyvauju 

įvairiuose koncertuose, kuriuose groju 

labai įvairią muziką. Dalyvauju nuostabiame 

projekte, kuris yra vienas įdomiausių 

ir aktualiausių projektų, kuriame man 

tik yra tekę dalyvauti. Tai yra projektas 

,,Kultūrų orkestras“, kuriam vadovauja 

pianistas ir kompozitorius Adrian Werum. 

Šiame orkestre esu nuo jo įkūrimo 

pradžios ir jame prabėgo mano devyneri 

metai. Įdomiausia yra tai, kad šiame 

orkestre groja įvairių tautybių žmonės 

su įvairiausiais instrumentais iš skirtingų 

pasaulio kraštų – ne tik tradiciniais 

(smuiku, violončele, gitara, kontrabosu), 


et ir egzotiniais mušamaisiais instrumentais, 

pavyzdžiui, rytietišku ,,Alpių 

ragau“, australų aborigenų mušamaisiais 

instrumentais. 

Rolanda, sakykite, ar Jūs priklausote Štutgarto 

lietuvių bendruomenei? 

Taip, esu ilgametė bendruomenės narė. Ja 

tapau nuo pat pirmos savaitės, kai atvykau 

į Štutgartą. 

Ar Jūs susiradote Štutgarto lietuvių 

bendruomenę, ar ji Jus? 

mano vaikams, vėl sugrįžau į Štutgarto lietuvių bendruomenę, 

nes norėjosi savo vaikus mokyti lietuvių kalbos, padėti jiems 

geriau susipažinti su lietuvių kultūra, papročiais bei tradicijomis. 

Ir taip aš vėl, iš naujo atradau Štutgarto lietuvių bendruomenę 

ir dr. Sandrą Petraškaitę-Pabst, kuri buvo lietuviškos 

mokyklėlės ,,Traukinukas“ įkūrėja ir vadovė. Aš atvedžiau į 

mokyklėlę vaikus ir turėjau laimės kartu su Sandra bendradarbiauti 

ir padėti jai ruošti bei kartu pravesti lituanistines pamokas. 

Tas laikotarpis, kuomet dirbau su Sandra buvo pats nuostabus 

laikas ne tik man pačiai, bet ir mano vaikams. Malonu, kad 

turime tokių nuostabių žmonių, kuriuos pažinojau ir pažįstu iki 

šiol, kurie skiria tiek daug laiko ir jėgų lietuvių bendruomenei. 

Štutgarto reporteriai Karolis Genutis ir Justina Levanaitė 

Tiksliau, ne aš susiradau, bet ji mane 

susirado. Tuo metu Štutgarto bendruomenei 

vadovavo kunigas in memoriam 

Kazimieras Senkus. Šis žmogus suburdavo 

visus – tiek jaunus, tiek senus, tiek ką 

tik atvykusius iš Lietuvos. Jis kviesdavo 

mane, kaip muzikantę, dalyvauti bendruomenės 

susirinkimuose, pagroti seneliams 

skirtoje popietėje. Nuo to laiko, kas 

mėnesį vykusius susitikimus praturtindavome 

muzika, grojom vargonais šv. Mišiose 

ir taip daugelį metų kartu su kunigu 

K. Senkumi aktyviai bendradarbiavome. 

Gerbiama Rolanda, sakykite, ar Jūs dalyvaujate 

veiklose, kurias organizuoja 

mūsų Štutgarto bendruomenė. Jei taip, 

kokiose? 

Taip, po motinystės atostogų, paūgėjus 

Rolanda, o kuo Jūs galėtumėte praturtinti mūsų bendruomenės 

kultūrinį gyvenimą? 

Be užsiėmimų lietuviškoje mokyklėlėje ,,Traukinukas“, su 

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansambliu ,,Ridigdo“ kiekviena 

proga dalyvauju įvairiuose ansamblio vadovo Juozo 

Vasiliauskio organizuojamuose renginiuose ir ateityje tikrai 

prisidėsiu prie Štutgarto lietuvių kultūrinio gyvenimo. Štutgarto 

lietuvių bendruomenė man – tarsi šeima, kuri gyvuoja jau 

daugelį metų ir joje smagiai jaučiasi tiek vyresni, tiek jaunesni. 

Juk šeima – tai šiluma, tai prieplauka, kurioje visada esi laukiamas, 

jautiesi saugus, sušildytas artimųjų meilės. 

Dėkojame gerb. Rolandai už pokalbį. Norime Jums padėkoti, 

kad esate, kad savo veikla prisidedate prie Štutgarto 

lietuvių bendruomenės gyvavimo ir tikimės, kad ir ateityje 

liksite šios šeimos nare. 

Karolio Genučio, asm. archyvo nuotr. 


NUO ATSITIKTI- 

NUMO IKI ILGA- 

MEČIO GYVENIMO 

NIURNBERGE 


Ilgamečiai Niurnbergo lietuviai – Sigitas Braun ir Žilvinas 

Voinas – savo buvimą bendruomenėje įprasmina per 

muziką. Praėjus pirmam susitikimui bendruomenėje, lietuviai 

antrą kartą ėmėsi kurti ir dalintis muzika drauge. 

Šiandien šis įdomus ir dėmesio vertas duetas laukia naujų 

pažinčių tiek su Vokietijos, tiek su kitų šalių bendruomenėmis, 

apylinkėmis. 

S. Braun buvo išrinktas Niurnbergo lietuvių bendruomenės 

valdybos nariu 2011, 2012, 2013, 2014, 2015-2016 metų kadencijoms. 

Papasakokite savo atvykimo į Vokietiją istoriją. 

Žilvinas:Vokietijoje aš gyvenu nuo 2000 metų pabaigos. 

Esu šiaulietis. Į šią šalį aš atvykau su tėvais, o vėliau kibau į 

mokslus. 

Sigitas: Atvykti ir gyventi Vokietijoje – nebuvo mano tikslas. 

Baigiant Kauno taikomosios dailės mokyklą, dėstytojas man 

pasiūlė ir parekomendavo nukeliauti į Vokietiją. Su dar trimis 

kurso draugais, baigę mokyklą, nusprendėme pasinaudoti 

dėstytojo patarimu ir keliauti po Vokietiją kaip gatvės mu- 

zikantai. Aš pasiėmiau akordioną, kiti 

kolektyvo nariai – po barškutį. Prisikrovę 

kuprinę lietuviškų siuvinėtų babauziukų, 

patraukėme pirmyn į Vakarus 

– į Vokietiją. Paskutinis kelionės užsibrėžtas 

tikslas buvo Baden Baden. Buvo 

be galo smalsu pasižiūrėti, kaip atrodo 

Casino, ir tame mieste pagroti. Atvykus 

ekskursiniu autobusu iki Berlyno 

ir ten praleidus 2 dienas, mūsų kelionė 

po plačiąją Vokietiją tik prasidėjo. Po 

dviejų dienų mūsų autobusas pasuko atgal 

į Lietuvą, todel teko pradėti kelionę 

pėsčiomis miškais, pakeleiviniais automobiliais 

ir atkeliauti iki Brandenburgo. 

Po poros dienų, praleistų ten, už savo 

gatvės muzikantų uždirbtus pinigus pirkome 

valgyti ir gyvenome palapinėje. 

Brandenburge vienas iš keliautojų nusprendė 

nupirktu automobiliu patraukti 

atgal į Lietuvą, o mes trise – toliau į Vakarus. 

Šįkart mums pasisekė, nes tąkart 

gan patogiai atvykome iki Niurnbergo – 

miesto, tapusio mano namais. 

Kokia buvo Jūsų veiklos pradžia Niurnbergo 

lietuvių bendruomenėje? Kiek 

mums yra žinoma, jos veikloje dalyvavote 

nuo pat bendruomenės susikūrimo 

pradžios. Kokia ji buvo? 

Žilvinas: Aš prie Niurnbergo lietuvių 

bendruomenės prisijungiau 2009 metais. 

Tuomet susipažinau su Sigitu. Per antrą 

susitikimą pabandėme kartu pagroti. 

Sigitas: Sunku nusakyti tą veiklos pra- 

Ilgamečiai Niurnbergo lietuviai savo buvimą bendruomenėje įprasmina per muziką 


džią. Turbūt viskas prasidėjo nuo visiškai 

netikėto susitikimo su Asta Korinth, 

kuri pirmoji pasiūlė įkurti lietuvių bendruomenę. 

Aš stengiausi visapusiškai 

padėti, bet daugiausiai rūpinausi klausimais, 

susijusiais su muzika. 

Mūsų žiniomis, muzika Jums – neatsiejama 

gyvenimo dalis. Papasakokite 

apie savo muzikinio kelio pradžią čia, 

Niurnberge. 

Žilvinas: Trumpai tariant, tai prasidėjo 

įstojus į Berufsfachschule für Musik. 

Nusprendžiau išmokti groti vargonais, 

tačiau tai nebuvo pats geriausias spredimas. 

Gana greitai supratau, jog negaliu 

tęsti mokslų. Tai suvokiau anksčiau nei 

pradėjau jais groti. Pakeičiau savo muzikinę 

kryptį į džiazo ir pop rock piano. 

Šiuo metu groju fortepijonu viešbučiuose 

arba privačiuose renginiuose, taip pat 

akomponuoju dviem chorams. Kodėl 

pradėjau groti su Sigitu?.. Pirmiausia, 

mus sujungė lietuvių kalba. Aš nesu iš 

tų žmonių, kurie po dviejų mėnesių gyvenimo 

užsienyje sako, kad mąsto savo 

gyvenamosios vietos kalba. Man lietuvių 

kalba yra gimtoji. Jeigu aš matau 

daiktą, tai pirmas žodis, kuris man kyla 

galvoje, yra lietuviškas. Aš užaugau su 

lietuviška muzika. Ko gero, galiu sakyti, 

jog atliekant lietuvišką kūrinį išgyvenu 

daugiau emocijų. Žinoma, labai svarbu 

ir tai, jog santykiai su darbo partneriu 

būtų geri. Turbūt visiems yra žinoma, 

kad pasirodymai lietuvių bendruomenėje 

mums neneša jokio finansinio pelno. 

Tai mums sukelia tik papildomų išlaidų. 

O mes vis vien norime parodyti bendruomenės 

nariams kažką naujo, bet 

parengti naują kūrinį, grojant dviese, užima 

nemažai laiko. 

Sigitas: Nuo pat vaikystės norėjau groti 

kokiu nors instrumentu. Kai paėmiau į 

rankas akordioną, iškart pradėjau savarankiškai 

mokytis juo groti. Studentaudamas 

grojau gitara. Dabar dažniau groju 

būtent šiuo instrumentu. 

Kada nutarėte kartu muzikuoti? 

Žilvinas: Per Niurnbergo lietuvių bendruomenėje 

vykusią šv. Velykų šventę. 

Sigitas turejo su savimi gitarą, o patalpoje 

stovėjo pianinas. Taip pradėjome 

muzikuoti kartu. 

Niurnbergo lietuvių bendruomenė. Kokia 

ji dabar? 

Šiaulietis Ž. Voinas dalinasi savo atliekama muzika su Niurnbergo lietuviais 

Sigitas: Stengiamės suburti žmones, tautiečius, 

puoselėdami lietuviškų švenčių 

tradicijas. Nežiūrint į tai, kad vokiečių 

pagrindinės šventės, tokios kaip šv. Kalėdos, 

Velykos arba Užgavėnės vyksta tuo pačiu metu, šventiniai 

ritualai yra kitokie. Tėveliai džiaugiasi galėdami savo 

vaikučius supažindinti su lietuviškomis tradicijomis, tokiomis 

kaip morės deginimu per Užgavėnes, ar paparčio žiedo 

ieškojimu Joninių išvakarėse. Savaime suprantama, nepamirštame 

pažymėti ir Lietuvos valstybinių švenčių. 

Ką ji Jums reiškia? 

Sigitas: Bendruomenė man tikrai padeda palaikyti lietuviškas 

tradicijas ir plėsti pažinčių ratą. Tai suteikia man galimybę 

susitikti su seniai matytais draugais. 

Kaip save įprasminate, realizuojate bendruomenėje? 

Sigitas: Kaip muzikantas ir užkietejęs žemaitis. 

Lietuvybė esant toli nuo Lietuvos. Ar jos reikėjo, reikia ir 

reikės? 

Žilvinas: Nesijaučiu labai nutolęs nuo gimtosios Lietuvos, tai 

tik 2 valandos skrydžio. Nejaučiu skirtumo, vaikščiodamas, 

eidamas į darbą gimtojoje šalyje ar svetur. 

Sigitas: Sakyčiau, kad taip, nes kitu atveju aš neturėčiau noro 

tiek laiko investuoti į mūsų bendruomenę. 

Ar jaučiatės pasaulio lietuviais? 

Žilvinas: Taip, jaučiuosi, ir norėčiau susibendrauti su kitomis 


Išleista knyga apie Niurnbergo lietuvių 2005-2016 metų gyvenimą bendruomenėje 

Aktyvūs Niurnbergo lietuviai – Kristina Braun ir S. Braun 

bendruomenėmis, aplinkinių šalių lietuviais. 

Sigitas: Taip, jaučiuosi. 

Kokie Jūsų ateities planai, siekiai? 

Žilvinas: Nukeliauti į aukso šalį, prisikasti 

jo kapšelį. Taip pat norėčiau pagroti 

aplinkinėse šalyse. 

Sigitas: Mūsų siekis yra praplėsti pažinčių 

ratą, bendradarbiauti su kitomis lietuvių 

bendruomenėmis, galbūt sukurti 

bendrus muzikinius projektus. Taip pat 

paskatinti daugiau žmonių prisijungti 

prie mūsų, Niurnbergo lietuvių bendruomenės, 

daugiau bendrauti, iškylauti, 

plėsti Lietuvos kultūrinę veiklą. 

Sigitas Braun ir Žilvinas Voinas jau yra 

sukūrę gražių, muzikinių projektų, tokių 

kaip dainuojamosios poezijos kūrinys 

„Kovosiu aš“ ar apie Lietuvos partizanus 

– geležinius vilkus – su liuteronų, 

lietuvių kunigu Romualdu Liachavičiumi, 

gyvenančiu Augsburge. Romualdas 

kūrė dainą, Žilvinas ją aranžavo, o Sigitas 

dainavo. 

Kviečiame pasiklausyti: 

https://www.youtube.com/watch? 

v=9w22YVYbb2k&fbclid=IwAR0 

0CdpLn39kK-vPTkk-Gse1ShLzh- 

RAoNsnFqBmqxr7WJ9OmvqhQxCav2fs 

https://www.youtube.com/watch?v=9lH 

nmH50SmM&fbclid=IwAR2EIYQcQu 

y0adD5NfcxGGL_Qe53VjG4DWyyTpxcBdlxlk5hwLXOxT55NF4 

Dariaus Šulco, asm. albumo nuotr. 

Niurnbergo lietuviai bendradarbiauja su reporteriu Vokietijoje Dariumi Šulcu 

Niurnbergo lietuviai Ž. Voinas ir S. Braun 


PENKTOKŲ 

OLIMPIADA 

„MOKSLO 

-LAB 2019“ 

Asta D‘Elia 

Kovo–balandžio mėnesiais Monika 

Lėja Poviliūnaitė ir Dovydas Maksimovas 

dalyvavo “Mokslo-Lab 2019” 

olimpiadoje. Penktų klasių mokiniai iš 

visos Lietuvos (mūsų penktokai buvo 

vieninteliai mokiniai iš užsienio) buvo 

pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos, 

anglų kalbos ir matematikos žinias. 

Monika Lėja ir Dovydas kompiuteriu atliko 

lietuvių kalbos olimpiados užduotis 

(koordinatorė Asta D`Elia). Gabūs penktokai 

po atrankinio etapo pateko į finalą. 

Pradiniame ture Monika Lėja surinko 

95%, o Dovydas 90 % taškų. Finale abu 

gimnazistai padarė tik po vieną klaidą. 

Didžiuojamės, kad tarp daugiau nei 620 

mokinių Monika Lėja Poviliūnaitė užėmė 

penkioliktą, o Dovydas Maksimovas 

– dvidešimt devintą vietą. 

Autorės nuotr. 

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS 

SPECIALIOSIOS PEDAGOGI- 

KOS IR PSICHOLOGIJOS CEN- 

TRO ATSTOVŲ VIZITAS 

Asta D‘Elia 

Balandžio 9–11 dienomis Vokietijoje 

lankėsi Specialiosios pedagogikos ir 

psichologijos centro atstovų delegacija 

(koordinatorės Irena Sattler ir Eva Redemann). 

Svečius iš Lietuvos sostinės Vilniaus pasveikino 

Bergštrasės apskrities viršininkas 

Christian Engelhardt. Šešiolika Specialiosios 

pedagogikos ir psichologijos 

Padėkos dalyviams 

Penktokų olimpiada „Mokslo-Lab 2019“ 

centro atstovų per palyginti trumpą laiką pasisėmė daug patirties: 

susipažino su gabių vaikų mokymo programa, Heseno 

žemės švietimo sistema, vaikų su negalia integracija ir ugdymu, 

lankėsi įvairiose institucijose, dirbančiose su specialiųjų 

ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais. Savo darbo patirtimi su 

grupe dalijosi socialinė pedagogė Lilija Balikci, lydinti mūsų 

gimnazijos septintoką nuo penktos klasės. 

Paskutinę vizito dieną vyko susitikimas su ilgamete gimnazijos 

mokytoja Maryte Dambriūnaite-Šmitiene ir su 10–11 klasėse 

besimokančiais lietuviais. 


PREVENCINIS RENGINYS 

„ALKOHOLIO ŽALA ŽMOGAUS 

ORGANIZMUI“ 

Audrone RUČIENĖ 

Akimirka iš renginio 

Balandžio 8-osios vakarą bendrabutyje 

gyvenančius mokinius Audronė 

Ručienė pakvietė į prevencinį renginį 

„Alkoholio žala žmogaus organizmui“. 

Šia aktualia tema referatus 

paruošė ir susirinkusiems mokiniams 

pristatė aštuntos klasės mokinės Emilija-Roma 

Šemetaitė ir Paulina Kontvidaitė. 

Referatuose buvo nagrinėjami klausimai, 

kokią žalą jaunam organizmui daro 

alkoholis ir kodėl jo vartojimas tarp jaunų 

žmonių yra opi problema. Pateikta 

medžiaga mokiniams suteikė progą pagalvoti, 

ar verta save nuodyti alkoholiu, 

įvertinti žalingų įpročių riziką ir piimti 

teisingą sprendimą. 

Kartu su mokiniais referatų pristatymo 

klausėsi ir pokalbyje su gimnazistais 

dalyvavo bendrabučio auklėtojai – R. 

Jankūnienė, E.Jankūnas, A.Ručienė – ir 

direktorės pavaduotoja I.Sattler. 


PILIGRIMINĖ KELIONĖ Į BELGIJĄ 

Dalė KRIŠČIŪNIENĖ 

Balandžio 4 d. grupelė Sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių 

gimnazistų vyko į Belgiją pas Tiberiados bendruomenės 

vienuolius. Juos lydėjo gimnazijos kapelionas Virginijus 

Grigutis ir religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė. 

Bendruomenėje gyvenome keturias dienas. Mus pasitiko 

prancūziškai sklindanti giesmė. Tyliai įėjome į bažnyčią, 

pasirodo, dar suspėjome į šv. Mišias. Brolis Vytautas mums 

vertėjavo pamokslo metu. Po vakarienės susitikome su broliais 

Vytautu ir Antanu, kurie mus supažindino su vienuolyno 

dienos tvarka, pravedė vakaro maldą. Dar valandėlę 

pasibuvę ir pagiedoję su broliais, ėjome ilsėtis. 

Kiekvieną rytą visus pažadindavo tylus gitaros skambesys ir 

kvietimas maldai. Atėję į bažnyčią rasdavome brolius, giesme 

bešlovinančius Jėzų. Mes nedrąsiai įsiliedavome į maldą 

ir tapdavome gyva bažnyčia, kuri žino, kad Dievas su mumis. 

Po pusryčių keliavome su broliais apžiūrėti ūkį ir pasiskirs- 

tyti darbų. Visiems linksma ir smagu 

purenti žemę, sodinti gėlytes, valyti 

tvartus, rinkti paukščių kiaušinius, šerti 

gyvulius bei atlikti kitus ūkio darbus. 

Broliai yra pasiskirstę, kas už kokius 

darbus atsakingas. Kas ruošia maistą? 

Kas tvarko virtuvę? Pasikeisdami ir mes 

padėjome broliams ruošti maistą, plauti 

indus ir tvarkyti virtuvę. Bedirbdami 

galėjome užduoti jiems klausimus, arčiau 

susipažinti. Laisvalaikiu broliai su 

mumis žaidė, giedojo, mokė, kaip atrasti 

Dievą savo gyvenime. Jie parodė, kaip 

reikia matyti paprastus dalykus ir jais 

džiaugtis. 

Dienos, praleistos bendruomenėje, visiems 

labai patiko ir paliko šiltus prisiminimus. 

Atsisveikinant visų akyse 

matėsi džiaugsmo spindulėliai, šiluma, 

draugiškumas. 


SVEČIUOSE 

– R. VALATKA 

- 

BENDRUOMENIU ALEJA 


Turbūt pritartumėte, kad viešinimo 

kampanija dėl pilietybės išsaugojimo 

rederendumo buvo pradėta labai vėlai 

ir iki šiol daugeliui kyla klausimų dėl 

šio konstitucijos straipsnio pakeitimo 

privalumų ir grėsmių. Tačiau pasaulio 

lietuviai visą šį laiką, nuo referendumo 

paskelbimo, nemiegojo – inicijavo 

ne vieną diskusiją, domėjosi esama situacija, 

o ir užsiregistravusių balsuoti 

skaičius užsienyje pranoko lūkesčius. 

Kaip sakoma, susiėmėm. 

Dažnai girdime, kad iš Lietuvos išvykę 

piliečiai, gyvendami ne teritorinėje Lietuvoje, 

neišmano Lietuvos politikos ir 

objektyvus balsavimas jiems tampa sunkiu 

išbandymu. Tik, ar išties taip yra? 

Hamburgo lietuvių bendruomenėje viešėjo 

žurnalistas, istorikas, politikos apžvalgininkas 

Rimvydas Valatka, ne tik 

sužavėjęs hamburgiečius savo bendravimo, 

minčių laisvumu ir profesionalumu, 

bet ir diskutavęs su lietuviais jiems rūpimomis 

temomis. Viena jų – pilietiškumas 

ir pilietybės suteikiamų pareigų – įgyvendinimas. 

Žurnalistas patvirtino, kad 

tiek teritorinėje Lietuvoje, tiek užsienyje 

gyvenantys lietuviai vienodai sunkiai sugeba 

atsirinkti Visuomenės informavimo 

priemonių (VIP) jiems siūlomą informaciją, 

analizuoti, objektyviai ją įvertinti. 

Svečiuose – R. Valatka 

R. Valatka pateikė galybę gerų pavyzdžių, kaip atpažinti, ar 

skaitytojui pateikiama informacija yra objektyvi. Pats paprasčiausias 

būdas – ieškoti atitinkamos informacijos bent keturiose 

žiniasklaidos priemonėse susikirtimo taškų. Jeigu peržvelgsime 

– delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt ir lrt.lt ieškodami mums aktualios 

informacijos ir norėdami ją patikrinti ir rasime neiškreiptus, 

bendrus visiems faktus, tai ženklas, kad informacija tikra. 

Susitikime taip pat dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 

(PLB) pirmininkė Dalia Henke, diskutavusi ir atsakinėjusi 

lietuviams į jiems rūpimus klausimus dėl įvyksiančio pilietybės 

išsaugojimo referendumo. Lietuviai drauge aptarė esamus 

privalumus ir grėsmes, o žurnalistas R. Valatka patikino, kad 

kiekvienam iš mūsų reikia vadovautis savo širdimi – elgtis 

taip, kaip jaučiame ir manome esant teisinga. 

Žurnalistas pabrėžė, kad rinkimų sėkmė priklauso nuo mūsų 

pačių išsikeltų lūkesčių. 

Dėkojame R. Valatkai už apsilankymą, o dalyviams – už aktyvumą 

ir konstruktyviai išreikštą pilietinę nuomonę. 

Dalios Henke nuotr. 

Hamburgo lietuviai diskusijos metu 


GEGUŽĖS PIRMOJO SEKMADIE- 

NIO DŽIAUGSMAI MIUNCHENE 

Renginio akimirka 

Kristina Kandratavičiūtė su dukromis 

Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ 

Kaip ir kiekvienais metais, Miuncheno 

lietuvių bendruomenė drauge su visa 

Lietuva kvietė kartu švęsti Motinos dieną 

– pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši tradicija 

Lietuvoje gimė tarpukariu – 1928 

metais ir buvo atgaivinta 1987 metais. 

Šią dieną išskirtinį dėmesį skyrėme moterims 

– mamoms, močiutėms, žmonoms, 

globėjoms, kurios augina ar tik 

planuoja auginti vaikus. Tai graži pavasario 

šventė, kuomet pagerbiamas moteriškas 

motinystės pradas ir stengiamasi 

parodyti kuo daugiau dėmesio ir rūpesčio 

mamoms, kurios rūpinasi, dirba, 

puoselėja šeimos židinį. 

Poetiškoje ir muzikinėje popietėje „Su 

mamomis, mamoms, apie mamas“ galvojome 

ir padėkojome toms mamoms, 

kurios šiandien šypsosi mums, ir toms, 

kurių netekome. 

Renginys prasidėjo specialiai motinos 

dienos progai skirtomis šv. Mišiomis su 

prof. Gerd Birk. Miuncheno lituanistinės 

mokyklos mokytojos Viktorija Ramanauskienė 

ir Daiva Bethke surengė su 

šaunų mokyklinukų koncertą. Po jo sekė 

gitaros garsai ir lietuviškos skambios dainos 

mamai. 

Specialiai Mamos dienai gimė naujas 

„Trio“ – Jurga Ralytė (gitara), Daiva Zavistauskaitė 

ir Kristina Kandratavičiūtė. 

Rolando Purtulio nuotr. 

Renginio metu gimė naujas „Trio“ 

Mamos – šeimos židinio puoselėtojos 


FOTOGRAFIJŲ KONKURSAS 

„AŠ IR MANO MAMA“ 

Viktorija RAMANAUSKIENĖ 

Artėjančios Motinos dienos proga, kvietėme 

visus Miuncheno lietuvių bendruomenės 

narius ir jų draugų vaikus, 

mamas ir močiutes bei kitas Vokietijos 

lituanistines mokyklas, dalyvauti Miuncheno 

lituanistinės mokyklos organizuojamame 

fotografijų konkurse „Aš ir 

mano mama“. 

Skelbiame konkurso nugalėtojus: 

I vieta: 

Renata Tiggemann su dukra Mia. 

II vieta: 

Ilona Kybartė su dukra Izabele. 

III vieta: 

Jolita Zieglmeier su sūnumi Luku. 

Vertinimo komisija: 

Alfred Hermann (muzikas, VLB valdybos 

narys, Miunchenas); 

Doc. dr. Liutauras Dėgesys (poetas, filosofas, 

Lietuvos rašytojų sąjunga, Vilnius); 

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst (germanistė, 

VLB valdybos narė švietimo reikalams, 

Štutgartas); 

Rolandas Purtulis (fotografas, Miunchenas); 

Viktorija Ramanauskienė (Miuncheno 

lituanistinės mokyklos kuratorė, Miunchenas). 

Pirmosios vietos nugalėtojos 

Trečiosios vietos nugalėtojai 

Antrosios vietos nugalėtojos 


MIRĖ ILGAMETĖ HAMBURGO 

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS 

NARĖ – LIUCIJA PAŠAITIENĖ 

Hamburgo lietuvių bendruomenė 

ir katalikų sielovada 

Šių metų balandžio 14 d. eidama 

98-erius metus mirė ilgametė Hamburgo 

lietuvių bendruomenės narė – Liucija 

Pašaitienė. 

„Hamburgo Lietuvių Bendruomenės 

pažiba ir ašis visad buvo daktarė Liucija 

Pašaitienė, Lipšių ir Balių šeimos. 

Daktarė Liucija Pašaitienė buvo pirmoji, 

kuri, Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę, 

rinko lėšas, per Hamburgo 

katalikų akademiją, sielovadą ir Maltos 

ordiną, siuntė didžiausias humanitarines 

siuntas, vaistus į Lietuvos ligonines, 

vaikų bei senelių namus, slaugymo įstaigas, 

kalėjimus ir kt. Jos prašomas aš 

mielai pagrieždavau, taip atsidėkojome 

Maltos ordino atstovams bei vadovybei. 

Būtent ji sugebėjo prikalbinti Maltos ordiną 

atgaivinti savo veiklą Lietuvoje – 

štai ką gali vienas žmogus!“ Taip apie a. 

A. gydytoją, Hamburgo lietuvę Liuciją 

Pašaitienę interviu pasauliolietuvis.lt 

pasakojo smuikininkas M. Švėgžda von 

Bekker. 

Jos indėlis į Hamburgo lietuvių gyvenimą 

ir bendruomenės veiklą, atlikti 

darbai bei puoselėtas ryšys su Lietuva 

ir joje gyvenančiais lietuviais – neįkainojamas. 

Didelė ir plačiai atverta širdis atlieka didelius darbus.. 

Hamburgo lietuviai reiškia nuoširdžią užuojautą a. a. L. Pašaitienės 

artimiesiems, malda išlydi ir liūdi kartu. 


A. a. L. Pašaitienė 

Lietuviškų pamaldų tvarkaraštis 2019 

HIUTENFELDAS 

Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčia 

Lorscher str. 1, 68623 Hüttenfeld 

FRANKFURTAS 

Maria Rosenkranz, Wilhelmshöher str. 67, 

60389 Frankfurt am Main 

Gegužės 12 d. 

11:45 val. – Motinos dienos 

minėjimas 

Birželio 8 d. 

16:00 val. – Pirmosios 

Komunijos ir Sutvirtinimo 

šventė 

Herz-Jesu bažnyčioje, 

Hiutenfelde 

Gegužės 19 d. 

13:00 val. – Velykų 

sekmadienis 

Birželio 9 d. 

13:00 val. – Sekminės 


SIELOVADA 

ATVĖRUS TIKĖ- 

JIMO HORIZON- 

TUS – Į MISIJĄ UŽ 

ATLANTO 

Gavėnios rekolekcijos – broliaus Pauliaus išlydėtuvės 

Lina JAHN 

Š. m. birželio mėnesio pradžioje už visus 

pasaulio lietuvius, išeivius atsakingo 

vienuolio brolio Pauliaus Vaineikio 

lėktuvas pakils į Kanadą, Torontą, kur 

vienuolis paskirtas eiti čia veikiančios 

Prisikėlimo parapijos vikaru iki 2022 

metų. 

Tai išties liūdna žinia Hamburgo lietuviams, 

kadangi P. Vaineikis talkino, atstovavo 

ir visiškai įsiliejo į čia veikiančią 

bendruomenę, katalikų sielovadą nuo 

2016 metų. Šįkart jo misija – Kanados lietuvių 

sielovadinė veikla. Prieš brolių Paulių 

Hamburgo katalikų sielovadą globojo 

brolis kunigas Gediminas Numgaudis. 

Perskirstymas 

Sausio 21-22 dienomis naujoji Mažesniųjų 

brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero 

provincijos vadovybė posėdžiavo Kryžių 

I. Smakova drauge su T. Lipšiene 

paskirstymai vyksta kas trejus metus, po renkamųjų provincijos 

kapitulų. Jų metu atsižvelgiama į esamą provincijos situaciją, 

bendruomenių ir parapijų poreikius, peržiūrimos ir stiprinamos 

pagrindinės misijos. 

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonu 

lieka br. Benediktas Jurčys OFM. Čia gyventi atvyksta du 

nauji broliai – Juozapas Marija Žukauskas OFM ir Adomas 

Vyšniauskas OFM. Br. Juozapas M. Žukauskas OFM paskirtas 

Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Telšių regiono ir vietinės 

OFS brolijos dvasiniu asistentu. 

Taigi, brolį P. Vaineikį pakeis ir Hamburgo lietuvių katalikų 

sielovada rūpinsis iš Šiaulių kilęs 44 metų brolis Juozapas Marija 

Žukauskas, kuris taip pat daugelį metų praleido Kanadoje, 

kur buvo įšventintas į kunigus, tačiau grįžo tarnauti į Kauną. 

Sudiev 

Per šiuos tris metus jis ne tik spėjo tapti draugu, bet ir neatskiriama 

lietuvių dalimi. Jis krikštyjo, liūdijo, šlovino, kalbėjo, 

patarė, užjautė, įkvėpė naujam gyvenimui daugelį Vokietijos, 

Europos lietuvių. Su broliumi Pauliumi Hamburgo lietuviams 

pavyko atsisveikinti per kovo mėnesį vykusias Gavėnios rekolekcijas 

Hamburge, kur jis atvyko kartu su broliu Juozapu 

Marija Žukausku. Susitikimo metu Hamburgo ir jo apylinkių 

lietuviai drauge su broliais kartu praleido tris nuostabias dienas. 

Jų metu vyko ne tik paskaitos, bet ir šlovinimo vakarai, 

švenčiama eucharistija. Svarbiausias tikinčiųjų džiaugsmas 

buvo tas, kad jie buvo išklausyti. Susitikimo metu lietuviai 

taip pat dalinosi š. m. vasario mėnesį įvykusios bendros pirmos 

kelionės į Šventąją Žemę neišdildomomis akimirkomis. 

Sekmadienio Šv. Mišias lietuviai šventė Ekumeninio Forumo 

koplyčioje Hamburgo uostamiestyje, o po jų praleido popietę 

kavinėje „Elbfaire“, kurioje dirba dvi Hamburgo lietuvės. 

Atsisveikinant su Broliu Pauliumi ir dėkojant už atvertus tikėjimo 

horizontus, daugeliui nuriedėjo ašara, tačiau linkime broliui 

pranciškonui naujų draugysčių ir Jėzaus artumo pažinties 

už Atlanto. Labai džiaugiamės, kad Hamburgo lietuvių katalikų 

sielovada nelieka našlaičiais ir toliau tikėjimo džiaugsmais 

dalinsis ir lauks atvykstant brolio Juozapo Marijos. 

Po susitikimo drauge su br. Juozapu ir Irena Smakova aplankėme 

mūsų vyriausiąją Hamburgo lietuvių bendruomenės ir 

katalikų sielovados vyriausiąją narę Terese Lipšienę, kuri minės 

savo 90 metų jubiliejų. Jungdamiesi malda su dėkingumu 

linkime T. Lipšienei kuo geriausios sveikatos! 



Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post 

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 

32 VLB INFORMACIJOS |05 - 2019 | GEGUŽĖ 

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. GEGUŽĖ, NR. 5/581

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?