Bendruomeniškas Vilnius Nr. 14
Visuomeninio rinkimų komiteto "Bendruomenisškas Vilnius" nemokamai platinamas politinės reklamos leidinys. Visos išlaidos, susijusios su leidinio gamyba ir platinimu bus apmokėtos ir "Bendruomeniškas Vilnius" rinkiminės sąskaitos. Leidinio turinys yra kandidatų mintys ir įsitikinimai - už tai niekas nemoka ir nuomonės mes nekeičiame.
Visuomeninio rinkimų komiteto "Bendruomenisškas Vilnius" nemokamai platinamas politinės reklamos leidinys. Visos išlaidos, susijusios su leidinio gamyba ir platinimu bus apmokėtos ir "Bendruomeniškas Vilnius" rinkiminės sąskaitos. Leidinio turinys yra kandidatų mintys ir įsitikinimai - už tai niekas nemoka ir nuomonės mes nekeičiame.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6<br />
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
MIESTO PLANAVIMAS<br />
TURI TARNAUTI ŽMONĖMS<br />
GINTAUTAS<br />
TIŠKUS:<br />
niaus miesto bendruosiuose planuose<br />
numatyto pramogų parko<br />
didesnė dalis teritorijos buvo<br />
užstatyta ir toliau užstatoma gyvenamaisiais<br />
namais ir biurais.<br />
Akivaizdu, kad nėra paisoma jokių<br />
miesto teritorijų vertybinių<br />
kriterijų, taip pat ir privalomų<br />
laikytis tei sės aktų.<br />
„Bendruomeniško Vilniaus“<br />
pro g ramoje kalbama apie<br />
Vilniaus kraštovaizdžio tapatybę?<br />
Ką vertėtų branginti ir<br />
į ką investuoti?<br />
<strong>Vilnius</strong> turi ne vieną tapatybę.<br />
Tai Vilniaus senamiestis,<br />
mano galva, dar neįvertinta tarpukario<br />
architektūra ir, deja, Perkūnkiemio<br />
tipo paskutinių metų<br />
statybos, kurios neturi būti toleruojamos.<br />
<strong>Vilnius</strong> taip pat garsėja kraštovaizdžio<br />
vaizdingumu ir natūralumu,<br />
Neries ir Vilnios upių<br />
santaka, kalvotomis moreninėmis<br />
aukštumomis ir jas raižančiais<br />
slėniais, miškais. Visą tai ir<br />
reikia saugoti.<br />
Gintautas – tikras vilnietis:<br />
čia augo, baigė mokslus,<br />
dirba. 2016 m. išrinktas Vilniaus<br />
miesto savivaldybės<br />
tarybos visuomeninės miesto<br />
planavimo komisijos pirmininku.<br />
Pro fesionalioji urbanisto<br />
ir architekto patirtis<br />
di džiulė – nuo 1978 m. Nuo<br />
1997 m. Statybos ir urbanistikos<br />
ministerijoje dirbo<br />
Teritori jų pla navimo departamento,<br />
o 1998–2007 m.<br />
– Aplinkos mi nisterijos Teritorijų<br />
planavimo, urbanistikos<br />
ir architektūros departamento<br />
direktoriumi.<br />
Asme niškai parengė daugumą<br />
teritorijų planavi mo<br />
procesą reglamentuojan čių<br />
tei sės aktų. Taip pat rūpinosi<br />
ir Vilniaus miesto planavimu.<br />
Kokias tris didžiausias sostinės<br />
planavimo problemas išskirtumėte?<br />
Planavimo mieste praktiškai<br />
nebeliko. Mieste įsivyravo „taškinio”<br />
užstatymo principai, kai statomo<br />
pastato paskirtis priklauso<br />
ne nuo realių kvartalo ar rajono<br />
reikmių, o tik nuo investuotojo<br />
noro. Puikus pavyzdys – objektas<br />
Smėlio gatvėje 31, Antakalnyje:<br />
čia prie trijų aukštų mokyklos<br />
yra statomas septynių aukštų gyvenamas<br />
namas.<br />
Šiame sklype kadaise bu vo<br />
mokyklai priklausanti ora n<br />
žerija su vieno aukšto sargo<br />
nameliu. Dabar per 15–20<br />
met rų nuo mokyklos sienos<br />
statomas septyn aukš tis. Ar<br />
tai yra racionalus sprendimas?<br />
Ar gali būti toleruojamas<br />
toks „tankinimas“?<br />
Didele problema tampa anksčiau<br />
patvirtintų detaliųjų planų<br />
koregavimas keičiant esminius<br />
sprendinius. Tiek žemės sklypų<br />
naudojimo būdo keitimas, tiek<br />
ir pastatų projektinių pasiūlymų<br />
rengimas ignoruojant aplinkos<br />
kontekstą lemia chaotišką statybą<br />
mieste.<br />
Gal intensyvus centro užstatymas<br />
buvusio Žalgirio stadiono<br />
erdvėje, kitose vietose<br />
daro patogesnį vilniečių gyvenimą?<br />
Nors aplinkos kokybės gerinimas<br />
ir siekis padaryti vilniečių<br />
gyvenimą patogesnį nuolat deklaruojamas,<br />
tačiau elgiamasi priešingai.<br />
Vertingiausios miesto teritorijos,<br />
kurios buvo numatytos<br />
pramogų, sporto infrastruktūrai<br />
ir rekreacijai yra užstatomos gyvenamaisiais<br />
namais ir biurais.<br />
Buvęs „Žalgirio” stadionas, kurio<br />
teritorija ir šiandien galiojančiame<br />
Vilniaus bendrajame<br />
plane įvardinta kaip prioritetinė,<br />
skirta sporto ir pramogų objektams,<br />
yra užstatomas komercinės<br />
paskirties pastatais ir gyvenamaisiais<br />
namais. Labai gaila,<br />
tačiau Vilniaus „planavimas” pasižymi<br />
sistemingu ypač vertingų<br />
teritorijų primityviu užstatymu<br />
ir sporto infrastruktūros naikinimu.<br />
Šiuo atveju būtina paminėti<br />
ir žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų,<br />
Šiaurinės bei Geležinio<br />
Vilko gatvių, kuris Vyriausybės<br />
sprendimu dar 2002 m. buvo<br />
perduotas Vilniaus savivaldybei<br />
pramogų parkui ir universaliai<br />
arenai statyti ir eksploatuoti.<br />
Tačiau vietoje ankstesniuose Vil-<br />
Ar įmanoma pristabdyti urbanistinius<br />
karus tarp investuotojų<br />
ir visuomenės? Kaip atrasti<br />
aukso vidurį? Ką jūs darytumėte,<br />
jei būtumėte miesto vyriausiuoju<br />
architektu?<br />
Urbanistiniai karai turi keletą<br />
priežasčių. Visų pirma, jie<br />
kyla dėl investuotojų norų tenkinimo<br />
aukojant aplinkos kokybę.<br />
Tai ypač pastebima vykdant<br />
taip vadinamą kvartalų ,,tankinimą”,<br />
kuris yra tik perteklinių<br />
namų kaišiojimas, radus šiek<br />
tiek erdvesnę vietą. Kita priežastis<br />
– tai spekuliacinės investicijos,<br />
kai vieninteliu statybos<br />
tikslu lieka tik merkantilinis<br />
interesas. Neseniai pastatytose<br />
„Antakalnio terasose” yra virš<br />
800 butų, tačiau jokios socialinės<br />
infrastruktūros<br />
Aukso vidurio reikėtų ieškoti<br />
tariantis investuotojui, bendruomenėms<br />
ir savivaldybei. Ir šis dialogas<br />
turėtų vykti tarp lygiaverčių<br />
partnerių, o ne tarp stipraus, savivaldybės<br />
palaikomo investuotojo<br />
ir silpnų gyventojų.<br />
O miesto vyriausiojo architekto<br />
profesinė veikla ir etika visų<br />
pirma turėtų remtis viešojo intereso<br />
gynimu. Išvardinčiau tris svarbiausius<br />
jo darbo principus. Pirma,<br />
architektūros kokybė turi sukurti<br />
žmogui jaukią aplinką. Antra,<br />
statiniai turi derėti prie Vilniaus<br />
aplinkos, gamtinio ir urbanistinio<br />
kraštovaizdžio, negali būti užgožtas<br />
architektūrinis, urbanistinis ir<br />
etnokultūrinis paveldas. Ir trečia,<br />
būtina derinti visuomenės, valstybės,<br />
miesto, vietos bendruomenių<br />
ir privačius interesus.<br />
✘<br />
Vilniuje esama<br />
bene didžiausių skirtumų<br />
tarp mokyklų, o pusės miesto<br />
mokyklų pasiekimai yra žemesni<br />
už Lietuvos vidurkį.<br />
✘<br />
Vilniaus mokyklos prasčiausiai<br />
kompiuterizuotos:<br />
čia 6 mokiniams tenka 1 kompiuteris,<br />
o Lietuvoje vidutiniškai<br />
vienu kompiuteriu naudojasi<br />
trys mokiniai.<br />
✘<br />
Net 70 nuošimčių Vilniaus<br />
mokyklų iki šiol nerenovuotų.<br />
✘<br />
Vilniuje gyvena per 1000<br />
šeimų, kurioms reikia socialinės,<br />
psichologinės ir pedagoginės<br />
pagalbos, o socialinių<br />
darbuotojų, dirbančių su šiomis<br />
šeimomis, savivaldybėje trūksta<br />
dėl per mažų atlyginimų.<br />
✘<br />
<strong>Vilnius</strong>, sumažinęs žemės<br />
mokestį tris kartus, iš jo<br />
surenka kasmet tik 3,5 mln.<br />
eurų, tuo metu Talinas –<br />
25 mln. eurų.<br />
✘400 eurų prieš mokesčius –<br />
maždaug tiek dažniausiai<br />
uždirba Vilniaus švietimo įstaigų<br />
nepedagoginis personalas.<br />
✘5500 eurų – tiek uždirba<br />
savivaldybės įmonės „Vilniaus<br />
vandenys“ vadovas.<br />
✘<br />
Savivadybė neturi informacijos,<br />
kiek Vilniuje<br />
žmonių gyvena žemiau skurdo<br />
ribos ir kiek yra žmonių, turinčių<br />
negalią.
Change language