Bendruomeniškas Vilnius Nr. 14
Visuomeninio rinkimų komiteto "Bendruomenisškas Vilnius" nemokamai platinamas politinės reklamos leidinys. Visos išlaidos, susijusios su leidinio gamyba ir platinimu bus apmokėtos ir "Bendruomeniškas Vilnius" rinkiminės sąskaitos. Leidinio turinys yra kandidatų mintys ir įsitikinimai - už tai niekas nemoka ir nuomonės mes nekeičiame.
Visuomeninio rinkimų komiteto "Bendruomenisškas Vilnius" nemokamai platinamas politinės reklamos leidinys. Visos išlaidos, susijusios su leidinio gamyba ir platinimu bus apmokėtos ir "Bendruomeniškas Vilnius" rinkiminės sąskaitos. Leidinio turinys yra kandidatų mintys ir įsitikinimai - už tai niekas nemoka ir nuomonės mes nekeičiame.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2<br />
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
ANTANAS KULAKAUSKAS<br />
KVIEČIU VILNIEČIUS BALSUOTI<br />
UŽ LIUTAURĄ STOŠKŲ IR<br />
„BENDRUOMENIŠKĄ VILNIŲ“<br />
Profesorius A. Kulakauskas – istorikas<br />
ir politologas – ragina miestiečius<br />
kovo 3 dieną savo balsus atiduoti<br />
už „Bendruomenišką Vilnių“ ir aplinkosaugininką<br />
Liutaurą Stoškų. Kodėl?<br />
Kodėl tai darau? Nes „<strong>Bendruomeniškas</strong><br />
<strong>Vilnius</strong>“ siekia išvesti sostinę iš vietvaldos<br />
į tikrą savivaldą. Nes „<strong>Bendruomeniškas</strong><br />
<strong>Vilnius</strong>“ yra kokybiškai naujas<br />
Lietuvos politinio gyvenimo reiškinys.<br />
Liutauro Stoškaus vedama komanda siūlo<br />
keisti požiūrį į vietos savivaldą – formuojant<br />
miesto politiką derinti ekspertinį profesionalumą<br />
ir dalyvaujamąją demokratiją.<br />
Kviečia į miesto politikos formavimo<br />
ir politinių sprendimų priėmimo procesus<br />
įtraukti vietos bendruomenes ir pilietines<br />
organizacijas. Be šito tikros vietos savivaldos<br />
nėra ir negali būti. O be tikros savivaldos<br />
negali būti ir visavertės demokratijos<br />
valstybėje. Norėtųsi, kad tai suvoktų<br />
kiek galima daugiau vilniečių. O suvokę<br />
rinktųsi demokratinį savo miesto ir savo<br />
valstybės kelią.<br />
DARIUS KUOLYS, kultūros istorikas<br />
REMIGIJUS SAMUILEVIČIUS,<br />
ekonomistas, Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas<br />
Vilniaus savivaldybės<br />
strategijoje ir jos<br />
įgyvendinimo programose turi<br />
atsirasti seniūnijos su jų plėtros<br />
programomis. O seniūnijų<br />
programos turi kilti iš bendruomenių<br />
poreikių. Kol kas<br />
savivaldybės tarnautojai gina<br />
ne vilniečių teisę į kokybišką<br />
gyvenimo aplinką, bet statybų<br />
verslo interesus. Miestas privalo<br />
tapti jautresnis garbingo<br />
amžiaus žmonėms: kiekvienoje<br />
seniūnijoje reikėtų įsteigti senjorų<br />
namus ir organizuoti juose<br />
turiningą laisvalaikį.<br />
RIMANTAS MICKA,<br />
Balsių bendruomenės kūrėjas<br />
<strong>Vilnius</strong> – savitos istorinės<br />
bei geografinės struktūros<br />
miestas. Todėl „pasiūti vienus<br />
marškinius, tinkančius visiems“ –<br />
nereali užduotis. Mums reikia<br />
decentralizuoto atstovaujamosios<br />
savivaldos modelio, kuris ne tik<br />
jautriai reaguotų į atskirų rajonų<br />
žmonių poreikius, bet ir kurtų<br />
ateities raidos vizijas. O ilgalaikė<br />
miesto vizija, kurios Vilniui<br />
šiandien trūksta, gali kilti tik iš<br />
bendruomenių, kurioms tikrai<br />
Ketverių metų darbas<br />
Vilniaus taryboje galutinai<br />
įtikino: neįmanoma<br />
išmintinga, patikima sostinės<br />
plėtra be miesto visuomenės<br />
dalyvavimo tikroje savivaldoje.<br />
Į dabar mieste vykstančius<br />
valdančių partijų ir stambaus<br />
verslo susitarimus turi įsiterpti<br />
Vilniaus bendruomenės – ir vietos,<br />
ir profesinės. Nes būtent jos<br />
labiausiai suinteresuotos bendra<br />
miesto gerove.<br />
Sostinė tikrai laimėtų, jei<br />
bent dalį į „Bendruomenišką Vilnių“<br />
susijungusių bendruomenių<br />
lyderių, profesionalių urbanistų,<br />
architektų, teisininkų, ekonomistų,<br />
aplinkosaugininkų vilniečiai<br />
deleguotų į miesto tarybą.<br />
Kodėl vis liberalai, konservatoriai<br />
ir lenkų rinkimų akcija?<br />
Kodėl tik Remigijus Šimašius ir<br />
Artūras Zuokas? Kodėl šįkart ne<br />
Liutauras Stoškus ir „<strong>Bendruomeniškas</strong><br />
<strong>Vilnius</strong>“?<br />
rūpi tolimesnė ateitis nei atkarpa<br />
nuo rinkimų iki rinkimų. Aktyvi<br />
bendruomenė sukuria tą trūkstamą<br />
katalizatorių, kuris lemia<br />
pokyčius ir užtikrina harmoningą<br />
rajono raidą. Tokiam margam<br />
mieste kaip <strong>Vilnius</strong> turėtų būti<br />
sukurtas „Poreikių žemėlapis“,<br />
kuriame atsispindėtų realūs sveikatos<br />
apsaugos, švietimo, socialinių<br />
paslaugų, susisiekimo, darbo<br />
vietų, kultūros, sporto, laisvalaikio<br />
poreikiai. Taip pagaliau<br />
atsirastų tolygi infrastruktūros<br />
plėtra, nebereikėtų nuolat „grūstis<br />
į miesto centrą“.<br />
Tęsinys. Pradžia 1 psl.<br />
Kokie kiti Jūsų ir „Bendruomeniško<br />
Vilniaus“ prioritetai?<br />
Vilniaus gyvenimas priklauso<br />
nuo išmintingo planavimo. Turi<br />
baigtis chaotiškas miesto užstatymas,<br />
paveldo niokojimas ir<br />
juos lydintys urbanistiniai karai.<br />
Savivaldybė privalo jausti, puoselėti<br />
savitą Vilniaus tapatybę<br />
ir išmokti derinti skirtingus interesus.<br />
Apie numatomus įgyvendinti<br />
infrastruktūros projektus<br />
vilniečiai turi būti informuojami<br />
kuo anksčiau, kad jų nuomonė<br />
jau projektuojant būtų girdima.<br />
Vilniui svarbu tariantis su bendruomenėmis<br />
susitvarkyti viešąsias<br />
erdves, susikurti sporto<br />
infrastruktūrą, formuoti parkus<br />
ir skverus, tinkamai prižiūrėti<br />
želdynus.<br />
Dėl transporto spūsčių siūlysiu<br />
vilniečiams apsispręsti: ar<br />
norime gyventi mieste, kuris panašus<br />
į didelę automobilių stovėjimo<br />
aikštelę, ar renkamės žalio<br />
ir žmonėms skirto miesto viziją?<br />
Labai tikiuosi, kad žalio miesto<br />
idėja nugalės ir mes galėsim ją<br />
įgyvendinti.<br />
Ar Jums pakaks patirties<br />
tokiems tikslams pasiekti?<br />
Manau, kad taip. Esu profesionalus<br />
aplinkosaugininkas,<br />
turintis ir valstybinio, ir visuomeninio<br />
darbo patirties. Vilnių<br />
pažįstu kaip viso savo gyvenimo<br />
namus. Daug įtakos man turėjo<br />
tėvai: mama Gražina – statybų<br />
inžinierė, tėvas Krescencijus –<br />
filosofas.<br />
Baigęs Vilniaus universitetą,<br />
nuo 1994 m. dirbau Aplinkos apsaugos<br />
departamente prie tuometinės<br />
Aukščiausiosios Tarybos,<br />
vėliau - Aplinkos apsaugos<br />
ministerijoje. 2003 m. įsteigus<br />
Aplinkos apsaugos agentūrą, tapau<br />
pirmuoju jos direktoriumi.<br />
Čia dirbau aštuonerius metus.<br />
Po to perėjau į nevyriausybinį<br />
sektorių: nuo darbo su popieriais<br />
– prie tiriamojo darbo<br />
gamtoje. Įkūriau viešąją įstaigą<br />
“Darnaus vystymosi centras”.<br />
Mes rengiame aplinkosaugos<br />
projektus. Rodome, kaip nesunkiai<br />
ir visiems naudingu būdu<br />
galima suderinti gamtos apsaugos<br />
ir vėjo energetikos, žemės<br />
ūkio, rekreacijos interesus.<br />
Kaip aplinkosaugininkui teko<br />
įsijungti ir į pilietines kovas.<br />
Su kolegomis ištyrėme, kad<br />
hidraulinis skalūnų ardymas<br />
dujoms išgauti yra nepaprastai<br />
pavojingas Lietuvos geriamo<br />
vandens ištekliams. Apie tai<br />
prabilome garsiai. Kartu su akademiku<br />
Gediminu Motuza bei<br />
kitais kolegomis skubiai parengėme<br />
teisės aktų pasiūlymus,<br />
kad būtų apsaugotas mūsų didžiausias<br />
turtas - švarus požeminis<br />
vanduo. Kartu su vietos<br />
bendruomenėmis protestavome<br />
prieš ciniškus valdininkų veiksmus.<br />
Tuo metu mums pavyko visus<br />
reikiamus saugiklius įdiegti<br />
į teisinę sistemą.<br />
Pastaraisiais metais įgijau ir<br />
politiko patirties. Kartu su kultūros<br />
istoriku Dariumi Kuoliu, aktoriumi<br />
Gediminu Storpirščiu ir<br />
istoriku Gintautu Terlecku sudarome<br />
Vilniaus taryboje „Lietuvos<br />
sąrašo“ frakciją. Dirbu Miesto<br />
planavimo ir plėtros komitete.<br />
Ir ką Jums asmeniškai pavyko<br />
nuveikti Vilniaus taryboje?<br />
Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko<br />
sustabdyti Vilniaus viešojo<br />
transporto įmonės rengimą privatizavimui.<br />
Pasiekiau, kad ši<br />
įmonė pradėtų investuoti į elektrinio<br />
transporto atnaujinimą,<br />
kad įsigytų naujus troleibusus.<br />
Prisidėjau ir prie darnaus judumo<br />
plano: šis dokumentas palaipsniui<br />
padės mums išsivaduoti<br />
iš transporto spūsčių.<br />
Rūpinausi Vilniaus paveldu:<br />
pavyko išsaugoti miesto medinės<br />
architektūros simbolį – Polocko<br />
gatvės medinuką, kuriame<br />
įsikurs Medinės architektūros<br />
muziejus. Kartu su „Lietuvos sąrašo“<br />
kolegomis gelbėjome nuo<br />
užstatymo Šv. Jokūbo ir Pilypo<br />
bažnyčią, kad jos neištiktų Misionierių<br />
vienuolyno likimas. Daug<br />
dėmesio skyriau Vilniaus bendrojo<br />
plano projektui. Įvardijau jo<br />
ydas, pasiūliau, kaip projektą reikėtų<br />
taisyti, kad jis padėtų mums<br />
kurti darnų miestą. Padoriai<br />
sutvarkyti šį svarbų dokumentą<br />
bus viena pagrindinių naujos tarybos<br />
užduočių.<br />
Su kolegomis rūpinomės<br />
švietimu: siekėme kad jis taptų<br />
Vilniaus savivaldybės prioritetu,<br />
kad mokyklos būtų išvaduotos iš<br />
ilgamečių skolų. Tai darbai, kuriuos<br />
būtina tęsti.
Change language