Bendruomeniškas Vilnius Nr. 14
Visuomeninio rinkimų komiteto "Bendruomenisškas Vilnius" nemokamai platinamas politinės reklamos leidinys. Visos išlaidos, susijusios su leidinio gamyba ir platinimu bus apmokėtos ir "Bendruomeniškas Vilnius" rinkiminės sąskaitos. Leidinio turinys yra kandidatų mintys ir įsitikinimai - už tai niekas nemoka ir nuomonės mes nekeičiame.
Visuomeninio rinkimų komiteto "Bendruomenisškas Vilnius" nemokamai platinamas politinės reklamos leidinys. Visos išlaidos, susijusios su leidinio gamyba ir platinimu bus apmokėtos ir "Bendruomeniškas Vilnius" rinkiminės sąskaitos. Leidinio turinys yra kandidatų mintys ir įsitikinimai - už tai niekas nemoka ir nuomonės mes nekeičiame.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
BENDRUOMENIŠKAS<br />
VILNIUS<br />
<strong>14</strong><br />
SĄRAŠO <strong>Nr</strong>.<br />
2019 M. KOVO 3 D.<br />
MŪSŲ PROGRAMA VILNIUI<br />
MIESTO PLANAVIMAS<br />
TURI TARNAUTI ŽMONĖMS<br />
NUTYLĖTAS VILNIUS<br />
4 psl.<br />
6 psl.<br />
6 psl.<br />
LIUTAURAS STOŠKUS:<br />
VILNIUS – MŪSŲ<br />
BENDRAS REIKALAS<br />
BENDRUOMENIŠKUMAS -<br />
NE RAGANAVIMAS<br />
8 psl.<br />
SAKALAS<br />
GORODECKIS VILNIEČIAI,<br />
AR MES GIRDIMI?<br />
Ar mes, vilniečiai, šiandien jaučiamės Vilniaus bendruomenės<br />
dalimi? Ar mūsų balsas girdimas priimant miestui<br />
svarbius sprendimus? Ar pažįstame mūsų išsirinktus Vilniaus<br />
tarybos narius, į kuriuos galėtume kreiptis su savo<br />
vietos rūpesčiais ir idėjomis? Juk būtent taip ir turėtų<br />
veikti tikra savivalda. Bet ar veikia?<br />
Todėl ir prašome Jūsų paramos, kad kartu įveiktume<br />
atsivėrusį plyšį tarp vilniečių ir miesto valdžios.<br />
Sutelkėme į „Bendruomeniš ko Vilniaus“ sąrašą miesto<br />
bendruomenių lyderius ir įvairių sričių ekspertus tam,<br />
kad jų sukaupta bendruomeninio veikimo ir profesinė patirtis<br />
tarnautų visos sostinės labui. Suvienijome žmones,<br />
kurie daug metų kūrė vietos bendruomenes nuo Užupio<br />
iki Balsių, nuo Antakalnio iki Grigiškių. Kūrė atidžiai<br />
įsiklausydami į vilniečių nuomones, nuoširdžiai tardamiesi<br />
su žmonėmis. Subūrėme savo sąrašą tam, kad Jūsų<br />
balsas Vilniuje taptų girdimas.<br />
„Bendruomeniško Vilniaus“ kandidatai dirbo ir dirbs<br />
visuomenės labui. Jie iki šiol rūpinosi miesto paveldu<br />
ir naujomis mokyklomis, paramos reikalingais garbingo<br />
amžiaus miestiečiais ir vaikais, kultūriniu sostinės gyvenimu<br />
ir viešosiomis erdvėmis, sporto aikštynais ir parkais.<br />
Tai darys ir ateityje.<br />
Mes kviečiame vilniečius pasitikėti savo jėgomis ir įsijungti<br />
į miesto valdymą. Juk tik tardamiesi, tik veikdami<br />
kartu galime kurti mus jungiančią Vilniaus tapatybę ir<br />
tvarią miesto gerovę.<br />
Lietuva yra čia – istorinėje savo sostinėje. Ir jos<br />
ateitis priklauso nuo kasdienių mūsų darbų.<br />
Kodėl siekiate Vilniaus mero pareigų?<br />
Ketverius metus dirbdamas Vilniaus taryboje<br />
matau daug dalykų, kuriuos savo gimtajame<br />
mieste norėčiau pakeisti. Kartu su<br />
bendruomenėmis norime paversti Vilnių<br />
bendruomenišku, pačių žmonių valdomu<br />
miestu. Ne vienos ar kitos partijos, ne<br />
verslo grupės, bet žmonių. Taigi siekiame<br />
sugrąžinti vilniečiams tikrą savivaldą. Tik<br />
iš jos gali atsirasti patikima, mus visus jungianti<br />
Vilniaus vizija.<br />
Kokiu būdu ketinate tai padaryti?<br />
Stiprindami bendruomenių ir seniūnijų<br />
galią sprendžiant sostinės reikalus. Žmonės<br />
turi įgyti teisę patys nutarti, kokių<br />
darbų reikia jų gyvenamose teritorijose,<br />
kokios jų iniciatyvos privalo sulaukti paramos.<br />
Miesto tarybai būtina nusistatyti<br />
aiškią tvarką, kaip ji bendradarbiaus su<br />
bendruomenėmis ir seniūnijomis, kaip jų<br />
prioritetai ir planai bus įjungti į bendrą<br />
Vilniaus veiklos planą.<br />
Bendruomenišką ir solidarų Vilnių<br />
turi kurti mokyklų bendruomenės. Nepriklausomai<br />
nuo to, kokią mokyklą pasirinks,<br />
mūsų vaikai privalo įgyti gerą<br />
išsilavinimą. Tad mokyklos ir mokytojai<br />
turi sulaukti daug didesnės miesto paramos.<br />
Švietimas – ir būdas skaudžioms<br />
socialinėms problemoms spręsti. Ypatingą<br />
dėmesį skirsiu nepasiturinčių šeimų vaikams,<br />
kad jie nepatektų į uždarą skurdo<br />
ratą. Būtina daugiau lėšų skirti šių vaikų<br />
ugdymui, jų sportinei, meninei ir kitokiai<br />
veiklai. Pažeidžiamos šeimos Vilniuje laiku<br />
privalo gauti tinkamą psichologinę ir<br />
pedagoginę paramą.<br />
Apskritai Vilniui trūksta socialiai jautrios<br />
politikos. Miestas negali nusigręžti<br />
nuo žmonių, kuriems jo paramos labiausiai<br />
reikia.<br />
Nukelta į 2 p.<br />
JURGIS DIDŽIULIS,<br />
muzikas, politologas<br />
EDITA KAVALIAUSKIENĖ,<br />
edukologė<br />
JEKATERINA LAVRINEC,<br />
urbanistė<br />
GEDIMINAS STORPIRŠTIS,<br />
aktorius, pedagogas<br />
Nuoširdžiai tikiu bendruomeniškumu,<br />
žmonėmis ir jų galia<br />
spręsti problemas. Mūsų santykis su<br />
miestu turi būti kitoks. Dalyvaukime ir<br />
spręskime patys. Juk tai mūsų miestas,<br />
mūsų namai.<br />
Esu ketvirtos kartos vilnietė. Noriu,<br />
kad mano miestas būtų nuolat<br />
besimokantis, dėmesingas ir jaunimui, ir<br />
garbingo amžiaus žmonėms. Galime kartu<br />
auginti jaukų ir mums artimą Vilnių,<br />
jei vertinsime tai, kas sukurta iki mūsų.<br />
Mano patirtis Šnipiškėse sako: jei<br />
patys gyventojai susitelkia, imasi<br />
kūrybinės veiklos – tos vietos atmosfera<br />
iš esmės pasikeičia. <strong>Vilnius</strong> – sostinė. Jis<br />
turi branginti savo įvairovę, skirtingus<br />
gyvenimo stilius.<br />
<strong>Vilnius</strong> turi savo veidą ir dvasią.<br />
Bendruomenės šią dvasią jaučia.<br />
Kad išvengtume didelių klaidų mieste,<br />
stip rin kime bendruomenes, įsi klau sy kime<br />
į jų balsą. Saugodami at mintį, kur kime<br />
naujas mus jungiančias Vilniaus erdves ir<br />
miestiečių gero vę.
2<br />
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
ANTANAS KULAKAUSKAS<br />
KVIEČIU VILNIEČIUS BALSUOTI<br />
UŽ LIUTAURĄ STOŠKŲ IR<br />
„BENDRUOMENIŠKĄ VILNIŲ“<br />
Profesorius A. Kulakauskas – istorikas<br />
ir politologas – ragina miestiečius<br />
kovo 3 dieną savo balsus atiduoti<br />
už „Bendruomenišką Vilnių“ ir aplinkosaugininką<br />
Liutaurą Stoškų. Kodėl?<br />
Kodėl tai darau? Nes „<strong>Bendruomeniškas</strong><br />
<strong>Vilnius</strong>“ siekia išvesti sostinę iš vietvaldos<br />
į tikrą savivaldą. Nes „<strong>Bendruomeniškas</strong><br />
<strong>Vilnius</strong>“ yra kokybiškai naujas<br />
Lietuvos politinio gyvenimo reiškinys.<br />
Liutauro Stoškaus vedama komanda siūlo<br />
keisti požiūrį į vietos savivaldą – formuojant<br />
miesto politiką derinti ekspertinį profesionalumą<br />
ir dalyvaujamąją demokratiją.<br />
Kviečia į miesto politikos formavimo<br />
ir politinių sprendimų priėmimo procesus<br />
įtraukti vietos bendruomenes ir pilietines<br />
organizacijas. Be šito tikros vietos savivaldos<br />
nėra ir negali būti. O be tikros savivaldos<br />
negali būti ir visavertės demokratijos<br />
valstybėje. Norėtųsi, kad tai suvoktų<br />
kiek galima daugiau vilniečių. O suvokę<br />
rinktųsi demokratinį savo miesto ir savo<br />
valstybės kelią.<br />
DARIUS KUOLYS, kultūros istorikas<br />
REMIGIJUS SAMUILEVIČIUS,<br />
ekonomistas, Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas<br />
Vilniaus savivaldybės<br />
strategijoje ir jos<br />
įgyvendinimo programose turi<br />
atsirasti seniūnijos su jų plėtros<br />
programomis. O seniūnijų<br />
programos turi kilti iš bendruomenių<br />
poreikių. Kol kas<br />
savivaldybės tarnautojai gina<br />
ne vilniečių teisę į kokybišką<br />
gyvenimo aplinką, bet statybų<br />
verslo interesus. Miestas privalo<br />
tapti jautresnis garbingo<br />
amžiaus žmonėms: kiekvienoje<br />
seniūnijoje reikėtų įsteigti senjorų<br />
namus ir organizuoti juose<br />
turiningą laisvalaikį.<br />
RIMANTAS MICKA,<br />
Balsių bendruomenės kūrėjas<br />
<strong>Vilnius</strong> – savitos istorinės<br />
bei geografinės struktūros<br />
miestas. Todėl „pasiūti vienus<br />
marškinius, tinkančius visiems“ –<br />
nereali užduotis. Mums reikia<br />
decentralizuoto atstovaujamosios<br />
savivaldos modelio, kuris ne tik<br />
jautriai reaguotų į atskirų rajonų<br />
žmonių poreikius, bet ir kurtų<br />
ateities raidos vizijas. O ilgalaikė<br />
miesto vizija, kurios Vilniui<br />
šiandien trūksta, gali kilti tik iš<br />
bendruomenių, kurioms tikrai<br />
Ketverių metų darbas<br />
Vilniaus taryboje galutinai<br />
įtikino: neįmanoma<br />
išmintinga, patikima sostinės<br />
plėtra be miesto visuomenės<br />
dalyvavimo tikroje savivaldoje.<br />
Į dabar mieste vykstančius<br />
valdančių partijų ir stambaus<br />
verslo susitarimus turi įsiterpti<br />
Vilniaus bendruomenės – ir vietos,<br />
ir profesinės. Nes būtent jos<br />
labiausiai suinteresuotos bendra<br />
miesto gerove.<br />
Sostinė tikrai laimėtų, jei<br />
bent dalį į „Bendruomenišką Vilnių“<br />
susijungusių bendruomenių<br />
lyderių, profesionalių urbanistų,<br />
architektų, teisininkų, ekonomistų,<br />
aplinkosaugininkų vilniečiai<br />
deleguotų į miesto tarybą.<br />
Kodėl vis liberalai, konservatoriai<br />
ir lenkų rinkimų akcija?<br />
Kodėl tik Remigijus Šimašius ir<br />
Artūras Zuokas? Kodėl šįkart ne<br />
Liutauras Stoškus ir „<strong>Bendruomeniškas</strong><br />
<strong>Vilnius</strong>“?<br />
rūpi tolimesnė ateitis nei atkarpa<br />
nuo rinkimų iki rinkimų. Aktyvi<br />
bendruomenė sukuria tą trūkstamą<br />
katalizatorių, kuris lemia<br />
pokyčius ir užtikrina harmoningą<br />
rajono raidą. Tokiam margam<br />
mieste kaip <strong>Vilnius</strong> turėtų būti<br />
sukurtas „Poreikių žemėlapis“,<br />
kuriame atsispindėtų realūs sveikatos<br />
apsaugos, švietimo, socialinių<br />
paslaugų, susisiekimo, darbo<br />
vietų, kultūros, sporto, laisvalaikio<br />
poreikiai. Taip pagaliau<br />
atsirastų tolygi infrastruktūros<br />
plėtra, nebereikėtų nuolat „grūstis<br />
į miesto centrą“.<br />
Tęsinys. Pradžia 1 psl.<br />
Kokie kiti Jūsų ir „Bendruomeniško<br />
Vilniaus“ prioritetai?<br />
Vilniaus gyvenimas priklauso<br />
nuo išmintingo planavimo. Turi<br />
baigtis chaotiškas miesto užstatymas,<br />
paveldo niokojimas ir<br />
juos lydintys urbanistiniai karai.<br />
Savivaldybė privalo jausti, puoselėti<br />
savitą Vilniaus tapatybę<br />
ir išmokti derinti skirtingus interesus.<br />
Apie numatomus įgyvendinti<br />
infrastruktūros projektus<br />
vilniečiai turi būti informuojami<br />
kuo anksčiau, kad jų nuomonė<br />
jau projektuojant būtų girdima.<br />
Vilniui svarbu tariantis su bendruomenėmis<br />
susitvarkyti viešąsias<br />
erdves, susikurti sporto<br />
infrastruktūrą, formuoti parkus<br />
ir skverus, tinkamai prižiūrėti<br />
želdynus.<br />
Dėl transporto spūsčių siūlysiu<br />
vilniečiams apsispręsti: ar<br />
norime gyventi mieste, kuris panašus<br />
į didelę automobilių stovėjimo<br />
aikštelę, ar renkamės žalio<br />
ir žmonėms skirto miesto viziją?<br />
Labai tikiuosi, kad žalio miesto<br />
idėja nugalės ir mes galėsim ją<br />
įgyvendinti.<br />
Ar Jums pakaks patirties<br />
tokiems tikslams pasiekti?<br />
Manau, kad taip. Esu profesionalus<br />
aplinkosaugininkas,<br />
turintis ir valstybinio, ir visuomeninio<br />
darbo patirties. Vilnių<br />
pažįstu kaip viso savo gyvenimo<br />
namus. Daug įtakos man turėjo<br />
tėvai: mama Gražina – statybų<br />
inžinierė, tėvas Krescencijus –<br />
filosofas.<br />
Baigęs Vilniaus universitetą,<br />
nuo 1994 m. dirbau Aplinkos apsaugos<br />
departamente prie tuometinės<br />
Aukščiausiosios Tarybos,<br />
vėliau - Aplinkos apsaugos<br />
ministerijoje. 2003 m. įsteigus<br />
Aplinkos apsaugos agentūrą, tapau<br />
pirmuoju jos direktoriumi.<br />
Čia dirbau aštuonerius metus.<br />
Po to perėjau į nevyriausybinį<br />
sektorių: nuo darbo su popieriais<br />
– prie tiriamojo darbo<br />
gamtoje. Įkūriau viešąją įstaigą<br />
“Darnaus vystymosi centras”.<br />
Mes rengiame aplinkosaugos<br />
projektus. Rodome, kaip nesunkiai<br />
ir visiems naudingu būdu<br />
galima suderinti gamtos apsaugos<br />
ir vėjo energetikos, žemės<br />
ūkio, rekreacijos interesus.<br />
Kaip aplinkosaugininkui teko<br />
įsijungti ir į pilietines kovas.<br />
Su kolegomis ištyrėme, kad<br />
hidraulinis skalūnų ardymas<br />
dujoms išgauti yra nepaprastai<br />
pavojingas Lietuvos geriamo<br />
vandens ištekliams. Apie tai<br />
prabilome garsiai. Kartu su akademiku<br />
Gediminu Motuza bei<br />
kitais kolegomis skubiai parengėme<br />
teisės aktų pasiūlymus,<br />
kad būtų apsaugotas mūsų didžiausias<br />
turtas - švarus požeminis<br />
vanduo. Kartu su vietos<br />
bendruomenėmis protestavome<br />
prieš ciniškus valdininkų veiksmus.<br />
Tuo metu mums pavyko visus<br />
reikiamus saugiklius įdiegti<br />
į teisinę sistemą.<br />
Pastaraisiais metais įgijau ir<br />
politiko patirties. Kartu su kultūros<br />
istoriku Dariumi Kuoliu, aktoriumi<br />
Gediminu Storpirščiu ir<br />
istoriku Gintautu Terlecku sudarome<br />
Vilniaus taryboje „Lietuvos<br />
sąrašo“ frakciją. Dirbu Miesto<br />
planavimo ir plėtros komitete.<br />
Ir ką Jums asmeniškai pavyko<br />
nuveikti Vilniaus taryboje?<br />
Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko<br />
sustabdyti Vilniaus viešojo<br />
transporto įmonės rengimą privatizavimui.<br />
Pasiekiau, kad ši<br />
įmonė pradėtų investuoti į elektrinio<br />
transporto atnaujinimą,<br />
kad įsigytų naujus troleibusus.<br />
Prisidėjau ir prie darnaus judumo<br />
plano: šis dokumentas palaipsniui<br />
padės mums išsivaduoti<br />
iš transporto spūsčių.<br />
Rūpinausi Vilniaus paveldu:<br />
pavyko išsaugoti miesto medinės<br />
architektūros simbolį – Polocko<br />
gatvės medinuką, kuriame<br />
įsikurs Medinės architektūros<br />
muziejus. Kartu su „Lietuvos sąrašo“<br />
kolegomis gelbėjome nuo<br />
užstatymo Šv. Jokūbo ir Pilypo<br />
bažnyčią, kad jos neištiktų Misionierių<br />
vienuolyno likimas. Daug<br />
dėmesio skyriau Vilniaus bendrojo<br />
plano projektui. Įvardijau jo<br />
ydas, pasiūliau, kaip projektą reikėtų<br />
taisyti, kad jis padėtų mums<br />
kurti darnų miestą. Padoriai<br />
sutvarkyti šį svarbų dokumentą<br />
bus viena pagrindinių naujos tarybos<br />
užduočių.<br />
Su kolegomis rūpinomės<br />
švietimu: siekėme kad jis taptų<br />
Vilniaus savivaldybės prioritetu,<br />
kad mokyklos būtų išvaduotos iš<br />
ilgamečių skolų. Tai darbai, kuriuos<br />
būtina tęsti.
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
3<br />
MARTYNAS DEMŠĖ,<br />
teisininkas, Žirmūnų bendruomenės<br />
pirmininkas<br />
Vilniaus jaunimas įgis geresnį išsilavinimą,<br />
jei bus rūpinamasi ne tik mokyklų<br />
pastatais, bet ir mokytojais, jų darbo ir<br />
tobulinimosi sąlygomis. Kodėl negalėtų<br />
mieste atsirasti mokytojui skirtas Kultūros<br />
pasas? Jis plačiau atvertų Vilniaus<br />
kultūrinį gyvenimą pedagogams, o kartu<br />
– ir mokyklų bendruomenėms.<br />
JOVITA PRETZSCH,<br />
ekonomistė<br />
GINTAUTAS TERLECKAS,<br />
istorikas, muziejininkas<br />
ROBERTAS RAMANAUSKAS,<br />
istorikas, mokytojas<br />
Vilniuje šiandien turime daug mokyklų,<br />
kurių pasiekimai žemesni už Lietuvos<br />
vidurkį.<br />
Miesto tarybos pareiga - sukurti vilniečių<br />
vaikams lygias kokybiško ugdymo<br />
sąlygas, o mokykloms sudaryti sąlygas<br />
teikti visavertį išsilavinimą.<br />
SILVIJA BURKAUSKIENĖ,<br />
finansininkė, Senamiesčio seniūnaitė<br />
Pirmąkart nusprendžiau dalyvauti rinkimuose,<br />
nes manau, kad atėjo metas<br />
keisti vilniečių ir miesto valdžios santykius,<br />
mero, tarybos ir administracijos<br />
veiklos metodus, kai visiškai ignoruojamos<br />
miestiečių teisės, teisėti interesai<br />
ir lūkesčiai. Mūsų bendruomenė siekia,<br />
kad Žirmūnai taptų pavyzdiniu mikrorajonu.<br />
Žirmūnus juosia Neris, jos<br />
pakrantės turi tapti puikia poilsio ir<br />
sveikatingumo zona įvairaus amžiaus<br />
žmonėms. Visa pakrantė turėtų būti<br />
paversta „Žirmūnų sodu“.<br />
Daug metų dirbu profesinėje sąjungoje<br />
“Solidarumas”, ginu darbuotojų teises.<br />
Tai daryti būtina, jei norime turėti solidarų<br />
miestą.<br />
Lietuvos sostinei reikia tikros savivaldos,<br />
o ne chaotiškais rinkos sprendimais<br />
pagrįstos valdymo prievartos. Jai<br />
pasidavę Vilniaus politikai, skirtingai<br />
negu kituose miestuose, kelis kartus<br />
sumažino stambiam kapitalui taikytiną<br />
solidarų žemės mokestį. Taip atsisakyta<br />
reikalingų lėšų švietimui, socialinėms ir<br />
medicinos reikmėms. Ar neatėjo laikas<br />
tokį Vilniaus tvarkymą keisti?<br />
DAIVA JONIKIENĖ,<br />
inžinierė, teritorijų planavimo ekspertė<br />
Bendraudama su aktyviais vilniečiais<br />
kaskart įsitikinu, kad idėjų ir tikėjimo<br />
turintys žmonės, veikdami drauge, gali<br />
padaryti labai daug dėl savo miesto<br />
ir savo bendruomenės. Svarbu, kad<br />
Vilniaus taryba girdėtų bendruomenių ir<br />
visų miestiečių balsą.<br />
KĘSTUTIS MUSTEIKIS,<br />
skulptorius, pedagogas<br />
TOMAS BAKUČIONIS,<br />
teisininkas, muzikas, mokytojas<br />
ANDRIUS SAMAITIS,<br />
verslininkas, Antakalniečių bendruomenės<br />
lyderis<br />
Mano, kaip antakalniečio, patirtis<br />
byloja, kad Antakalniečių bendruomenės<br />
iniciatyvos kuriant Antakalnyje viešąsias<br />
erdves dažnai atsimuša į miesto biurokratų<br />
stiklo sieną ir egoistiškus verslo<br />
interesus. Kita vertus, aktyvūs vietos<br />
bendruomenės nariai čia sukuria tai,<br />
ko nesiima ir gal negali miesto valdžia:<br />
sutvarko Neries pažintinį gamtos taką,<br />
spalvotuosius šaltinius, steigia kūrybines<br />
laboratorijas...<br />
Mes turime darnaus Vilniaus viziją<br />
ir žinome, kaip ją įgyvendinti.<br />
<strong>Vilnius</strong> turi ypatingą aurą, jame nuo<br />
seno kuriasi ir kuria kūrybingi žmonės.<br />
Vienas mūsų tikslų – per bendruomenes<br />
išgirsti juos ir suteikti jiems palaikymą.<br />
Padėti atrasti erdves, bendraminčius,<br />
partnerius, galimybes gauti ir dalintis žiniomis,<br />
pradėti savo veiklą - ar tai būtų<br />
verslas, ar amatas, ar menas.<br />
JURGITA SEJONIENĖ,<br />
gydytoja<br />
Suprasti ir principingai ginti viešą interesą<br />
– to Vilniaus politikai labiausiai<br />
trūksta. Todėl ir reikalingi bendruomeniški<br />
žmonės miesto taryboje.<br />
GIEDRIUS MISEVIČIUS,<br />
vadybininkas, verslininkas<br />
Man rūpi miesto kultūros politika.<br />
<strong>Vilnius</strong> yra ne šiaip sau miestas, jis yra<br />
Lietuvos valstybės sostinė. Todėl Vilniaus<br />
viešosios erdvės turi kalbėti ir apie<br />
Lietuvą, jos istoriją. Kultūros politika,<br />
kaip ir bet kurios kitos srities politika,<br />
negali būti vykdoma pripuolamai, kaip<br />
kam šauna į galvą. Turi būti numatyta<br />
ir su Vilniaus bendruomenėmis aptarta<br />
nuosekli, ilgalaikė kultūros politikos<br />
perspektyva, pasverta, kas išties svarbu,<br />
kas išties leistų mums susitelkti nuosekliems<br />
darbams. Tos ilgalaikės, su<br />
visuomene aptartos raidos perspektyvos<br />
Vilniui šiandien labai trūksta.<br />
SIGITAS ALGIS DAVENIS,<br />
biologas, arboristas<br />
DAIVA BRIEDIENĖ,<br />
mokytoja, švietimo vadybininkė<br />
Manau, kad šių dienų aktualijos diktuoja<br />
būtinybę vakar dienos individualizmą<br />
keisti mūsų ateičiai reikalingu bendradarbiavimu<br />
ir bendruomeniškumu.<br />
Esu aktyvi Lietuvos medikų sąjūdžio<br />
narė. Su kolegomis siekiame, kad mūsų<br />
sveikatos apsaugos sistema būtų efektyvesnė,<br />
kad ji būtų geresnė, teisingesnė ir<br />
medikams, ir pacientams. Manau, kad<br />
vilniečių sveikata turėtų būti vienas iš<br />
svarbių miesto politikos prioritetų.<br />
<strong>Vilnius</strong> – žalias, bet savo vertybėmis,<br />
deja, dar ne žaliasis miestas.<br />
Sieksime, kad planuojant miesto<br />
teritorijas būtų numatomos ir žaliosios<br />
zonos, gerinama esamų būklė. Gerai<br />
prižiūrimos žaliosios zonos – pelninga<br />
investicija, nes medžių apsuptyje miestiečiai<br />
jaučiasi laimingesni, ramesni ir<br />
sveikesni.
MŪSŲ PROGRAMA VILNIUI<br />
Vilnių tvarkysime išmintingai, jo ateitį kursime, sutelkdami<br />
visos bendruomenės patirtį. Juk savivalda visų pirma yra ne valdžios<br />
aparatas, bet laisvų ir atsakingų piliečių bendruomenė. Tai kiekvieno<br />
vilniečio – Tavo ir mano – reikalas.<br />
Šią programą rašė žmonės, kurie savo kasdienine veikla nuolat gina<br />
čia išdėstytas idėjas ir siekius. Užupio, Žirmūnų, Balsių, Antakalnio<br />
bendruomenių lyderiai, miesto planavimo, paveldo, parkų ir želdynų<br />
priežiūros ekspertai, švietimo ir medikų bendruomenių atstovai, kultūros<br />
žmonės, viešųjų finansų analitikai, teisininkai.<br />
Norime iš esmės keisti Vilniaus valdymą: siekiame, kad vilniečiai sostinėje<br />
būtų girdimi, kad dėl miesto reikalų tartumėmės visi kartu. Sostinės<br />
taryba ir meras turi rūpintis Vilniaus ir vilniečių gyvenimo visuma, o ne<br />
vien ekonominės naudos ar politinės galios siekiančių grupių interesais.<br />
1. VILNIEČIAMS SUGRĄŽI-<br />
NAMA MIESTO SAVIVALDA<br />
KOKIAS MATOME VILNIAUS<br />
SAVIVALDOS PROBLEMAS?<br />
Vilniečiai neįtraukiami į miesto valdymą.<br />
Tarybos nariai ir administracija retai<br />
atsiskaito už savo veiklą.<br />
Į seniūnaičių ir visuomeninių organizacijų<br />
balsą neįsiklausoma.<br />
Bendruomenių ir seniūnijų veikla menkai<br />
remiama. Bendruomenės neturi<br />
kur susirinkti.<br />
KĄ SIŪLOME?<br />
„Bendruomeniško Vilniaus“ Tarybos<br />
nariai atsiskaitys už savo veiklą bendruomenėms,<br />
tarsis su vilniečiais dėl<br />
visam miestui ir atskiroms seniūnijoms<br />
svarbių sprendimų, biudžeto.<br />
Tarybos posėdžiuose bus svars tomi<br />
bendruomenių ir seniūnijų projektai.<br />
Priimant visus sprendimus bus atsižvelgiama<br />
į vietos ir profesinių bendruomenių<br />
nuomonę. Gyventojų nuomonė<br />
bus išsiaiškinama taikant inovatyvias ir<br />
reprezentatyvias apklausas.<br />
Kursime solidarią Vilniaus visuomenę:<br />
bus užtikrintas socialiai jautrių grupių<br />
– neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių,<br />
jaunų šeimų, jaunimo – atstovavimas<br />
valdant miestą.<br />
Kiekvienoje seniūnijoje kartu steigsime<br />
vietos bendruomenių centrus,<br />
suteikdami patalpas ir skirdami lėšų.<br />
Seniūnijos su bendruomenėmis rengs<br />
ir įgyvendins iš biudžeto finansuojamas<br />
veiklos programas.<br />
2. GEROS MOKYKLOS –<br />
VISIEMS VILNIAUS<br />
VAIKAMS IR JAUNUOLIAMS<br />
ŠIUO METU:<br />
Labai skiriasi mokymosi lygis skirtingose<br />
mokyklose.<br />
Švietime stinga pasitikėjimo, demokratinės<br />
dvasios ir bendradarbiavimo.<br />
Daugelio mokyklų patalpos yra nejaukios.<br />
Nepasitelkiamas sostinės intelektualinis<br />
ir kultūrinis potencialas.<br />
SOSTINĖS ŠVIETIMO POLITIKĄ<br />
KEISIME:<br />
Vilniaus švietimas bus grindžiamas<br />
pasitikėjimu mokytojais, mokiniais ir<br />
mokyklų bendruomenėmis, o ne biurokratine<br />
kontrole.<br />
Bus stiprinama ugdymo įstaigų savivalda.<br />
Bus skatinamas ir remiamas mokyklų<br />
bendradarbiavimas, jų pagalba viena<br />
kitai.<br />
Kokybiškam ugdymui ir mokytojų<br />
kvalifikacijai tobulinti bus pasitelktas<br />
kūrybinis sostinės potencialas: universitetai,<br />
muziejai, bibliotekos, mokslininkai<br />
ir menininkai.<br />
Ugdant ir lavinant bus remiamasi vietos<br />
bendruomenėmis, jų kūrybingomis<br />
asmenybėmis.<br />
Bus atnaujinamos mokyklų erdvės,<br />
kad jose būtų jauku mokytis ir kurti.<br />
Spartinsime trūkstamų mokyklų ir<br />
darželių statybas.<br />
Palaipsniui bus mažinamas vaikų skaičius<br />
perpildytose klasėse, vaikų darželiuose<br />
ir taip gerinama ugdymo kokybė.<br />
Bus pasirūpinta mokytojų ir auklėtojų<br />
darbo sąlygomis, steigiami mokytojų<br />
padėjėjų etatai.<br />
Visos dienos mokyklose mokiniai sulauks<br />
prasmingo neformalaus ugdymo.<br />
3. IŠMINTINGAS MIESTO<br />
PLANAVIMAS IR VALDYMAS<br />
ŠIUO METU:<br />
Nėra nuoseklaus ir aiškaus miesto<br />
planavimo, vyrauja chaotiška plėtra.<br />
Pirmenybė teikiama investuotojų<br />
interesams, o ne žmonių gyvenimo<br />
aplinkai.<br />
Menkai atsižvelgiama į sostinės tapatybę,<br />
nauji statiniai neretai ją darko,<br />
neužtikrinama net pačių svarbiausių<br />
kultūros paveldo objektų apsauga.<br />
Nėra tariamasi dėl planuojamų statybos<br />
ir kitų projektų su bendruomenėmis, vilniečiai<br />
įstumiami į urbanistinius karus.<br />
Neskaidrūs konkursai atveria vartus<br />
nekokybiškiems projektams.<br />
KĄ DARYSIME?<br />
Bus puoselėjama ir stiprinama Vilniaus<br />
kaip Lietuvos sostinės, savito<br />
Europos miesto tapatybė. Nauji<br />
statiniai, viešos erdvės darniai įsilies į<br />
miesto istorinį bei kultūrinį kontekstą.<br />
Bus puoselėjamas kultūros ir gamtos<br />
paveldas, saugomas unikalus kraštovaizdis,<br />
gyventojai bus visapusiškai<br />
įtraukiami į sprendimų dėl jiems<br />
svarbios aplinkos priėmimo procesą.<br />
Pasieksime, kad reorganizuota miesto<br />
paveldosaugos sistema užtikrintų<br />
tinkamą kultūros paveldo objektų priežiūrą<br />
ir išsaugojimą ateities kartoms.<br />
Tik nuo investuotojų interesų priklausantį<br />
miesto planavimą keisime į visų<br />
pirma žmonių socialiniams poreikiams<br />
užtikrinti skirtą politiką: bus aiškiai ir<br />
tiksliai numatoma, kiek kiekviename<br />
Vilniaus rajone reikia vaikų darželių,<br />
mokyklų, sporto aikštynų, baseinų.<br />
Pirmenybė teikiama viešųjų erdvių,<br />
želdynų, sporto, laisvalaikio vietų<br />
plėtrai ir priežiūrai.<br />
Viešų erdvių, parkų ir skverų formavimo<br />
siekiai visada bus pirmiausia derinami<br />
su visuomene, o tik po to organizuojami<br />
konkursai jų projektavimui.<br />
Užtikrinsime, kad keičiant esamo sklypo<br />
naudojimo būdą prioritetas būtų<br />
teikiamas seniūnijos socialinės infrastruktūros<br />
objektams arba objektams,<br />
sukuriantiems darbo vietas.<br />
Bus kontroliuojamas valstybinių sklypų<br />
naudojimas ir siekiama nutraukti tų<br />
sklypų nuomos sutartis, kurie ilgiau<br />
nei metus naudojami ne pagal paskirtį.<br />
Užtikrinsime, kad gyvenamųjų rajonų<br />
tankinimas vyktų tik su gyventojais<br />
aptartomis ir suderintomis sąlygomis<br />
arba pagal patvirtintus kvartalų<br />
detaliuosius planus.<br />
Želdinių priežiūra bus kokybiška, o<br />
visi darbai bus atliekami nežalojant<br />
medžių.<br />
Mažės transporto spūsčių diegiant<br />
kelionėms asmeniniais automobiliais<br />
tinkamas alternatyvas, nuosekliai įgyvendinant<br />
Vilniaus tarybos patvirtintą<br />
Darnaus judumo planą.<br />
Bus diegiamos atliekų susidarymo<br />
prevencijos priemonės, dėl to sumažės<br />
išlaidos tvarkant atliekas.<br />
4. JAUTRI IR TAIKLI<br />
SOCIALINĖ POLITIKA<br />
IŠLIEKANČIOS SOCIALINĖS<br />
PROBLEMOS:<br />
Vyrauja finansinė socialinė parama.<br />
Menkai apmokami socialiniai darbuotojai.<br />
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų neįtraukiami<br />
į visavertį gyvenimą.<br />
Trūksta slaugos namų garbingo<br />
amžiaus vilniečiams, savarankiško gyvenimo<br />
namų proto negalią turintiems<br />
žmonėms.<br />
Stinga bendrų ugdymo įstaigų, pritaikytų<br />
mokytis ir ugdytis vaikams su<br />
negalia – trūksta specialistų, nepritaikytos<br />
patalpos.<br />
Judėjimo negalią turintiems nepritaikyti<br />
šaligatviai, miesto gydymo bei<br />
kitos įstaigos, kavinės, kultūros vietos.<br />
Didelė problema - neįgaliųjų įdarbinimas.<br />
Paprastoms įmonėms stinga<br />
motyvacijos įdarbinti turinčius negalią.<br />
Dienos centrai dėmesį sutelkę į kūrybinius<br />
užsiėmimus, o ne darbinę veiklą.<br />
KĄ KEISIME?<br />
Miesto politika taps socialiai jautri. Prioritetą<br />
teiksime nefinansinei paramai.<br />
Įsitraukti skatinsime ir bendruomenes,<br />
kultūros ir švietimo įstaigas, verslą.<br />
Įgalinsime bendruomenes, kad jos<br />
būtų pajėgios teikti viešąsias paslaugas:<br />
jau kitąmet vietos bendruomenėms<br />
ir nevyriausybinėms organizacijoms<br />
bus perduota iki 15 proc. Vilniuje<br />
teikiamų viešųjų paslaugų.<br />
Kad nepasiturinčių šeimų vaikai<br />
nepatektų į skurdo ratą, remsime jų<br />
ugdymą, kompensuosime sporto, meno<br />
bei kitų būrelių išlaidas.<br />
Didžiausią dėmesį skirsime nepasiturinčių<br />
bei negalią turinčių sostinės<br />
gyventojų įveiklinimui, įdarbinimui,<br />
atsižvelgdami į kiekvieno socialinės<br />
paramos gavėjo gebėjimus imtis savarankiškos<br />
ekonominės veiklos.<br />
Padėsime socialinės paramos gavėjams<br />
imtis papildomos veiklos – taip apsaugosime<br />
miestą nuo trijų blogybių:<br />
skurdo, nusikalstamumo bei didesnio<br />
miesto biudžeto deficito.<br />
Kiekvienoje seniūnijoje kursime senjorų<br />
namus, įtrauksime juos į bendruomenių<br />
veiklą, o savivaldybė pasirūpins<br />
tiksliniu šios veiklos finansavimu.<br />
Neįgaliesiems pritaikytose ugdymo<br />
įstaigose sudarysime visas reikiamas<br />
sąlygas, kad ugdymas jose vyktų sklandžiai<br />
ir kokybiškai.<br />
Parengsime miesto probleminių vietų<br />
žemėlapį, kur judėjimo negalią turintys<br />
negali patekti, ir situaciją nuosekliai<br />
gerinsime.<br />
5. MIESTO PINIGAI IR<br />
TURTAS VALDOMI<br />
TARIANTIS SU VILNIEČIAIS<br />
DABARTINĖS PROBLEMOS:<br />
<strong>Vilnius</strong> turtingiausias ir ekonomiškai<br />
stipriausias Lietuvos miestas nuolatos<br />
kenčia finansinį nepriteklių, sostinę<br />
tebeslegia virš 200 mln. eurų skola.<br />
Pastaraisiais metais skatinamas tiek<br />
žemės išpardavimas, tiek grąžinimas buvusiems<br />
savininkams ir jų artimiesiems<br />
mažina Vilniaus lankstumą ir galimybes<br />
statyti mokyklas, darželius, sporto<br />
aikštynus ten, kur jų ypatingai reikia,<br />
išsaugoti ir kurti žaliąsias erdves.<br />
Neoliberaliais sprendimais pastaruoju<br />
metu sumažintos sostinės pajamos –<br />
3 kartus sumažėjo žemės mokestis,<br />
suteiktos lengvatos komercinio nekilnojamo<br />
turto savininkams.<br />
Miesto biudžetas dažniausiai svarstomas<br />
nesitariant su bendruomenėmis.<br />
Miesto įstaigose dirbančių žmonių<br />
atlyginimai priklauso nuo politikų<br />
interesų – didinamas finansavimas tik<br />
toms profesinėms grupėms, iš kurių<br />
per rinkimus tikimasi paramos.<br />
VILNIUS BUS TURTINGAS, KAI BUS<br />
TVARKOMAS IŠMINTINGAI<br />
Vilniaus pinigai ir turtas bus valdomi<br />
skaidriai ir atsakingai. Sostinės<br />
biudžetas formuojamas dalyvaujant<br />
bendruomenėms.<br />
Parengsime strateginį Vilniaus planą<br />
10-čiai metų. Visa biudžeto, mokesčių<br />
ir finansavimo politika bus grindžiama<br />
jame numatytais aiškiais tikslais.<br />
Keisime ypatingai mažus žemės mokesčius<br />
komercinės paskirties žemei,<br />
neskatinsime žemės pardavimo, nebeteiksime<br />
lengvatų komercinės paskirties<br />
nekilnojamo turto savininkams.<br />
Papildomas pajamas iš šių mokesčių –<br />
apie 7-8 mln. eurų per metus skirsime<br />
Vilniaus seniūnijų ir bendruomenių<br />
socialinėms veikloms.<br />
Savivaldybės įmonių tikrieji savininkai<br />
yra vilniečiai, kuriems atstovauja miesto<br />
tarybos atstovai. Todėl bus užtikrintas<br />
įmonių veiklos atvirumas, viešųjų<br />
pirkimų ir turto valdymo skaidrumas.<br />
Savivaldybės įmonių ir įstaigų darbuotojų<br />
atlyginimai turės būti siejami su<br />
vidutiniu darbo užmokesčiu mieste ir<br />
Lietuvoje, o jų vadovų – su darbuotojų<br />
darbo užmokesčiu. Darbuotojų atlyginimai<br />
bus nustatomi nepriešinant<br />
profesinių grupių.<br />
6. INOVATYVUS IR<br />
SOCIALIAI ATSAKINGAS<br />
VERSLAS – VILNIAUS<br />
EKONOMIKOS VARIKLIS<br />
NEIŠNAUDOJAMAS VERSLO<br />
POTENCIALAS:<br />
Sostinėje dirba talentingi verslininkai,<br />
tačiau jų potencialas pakankamai neišnaudojamas.<br />
Per mažai verslo inovacijų pritaikoma<br />
Vilniaus viešosioms paslaugoms.<br />
Per mažai namų ir biurų naudoja<br />
atsinaujinančią energiją.<br />
Socialiniam verslui trūksta savivaldos<br />
palaikymo.<br />
VERSLAS GALI TEIKTI DIDESNĘ<br />
SOCIALINĘ NAUDĄ:<br />
Skatinsime Vilniaus verslo bendruomenės<br />
ir visuomenės dialogą, gyvą idėjų<br />
apykaitą, kviesime verslą aktyviau įsitraukti<br />
į kultūrinę ir socialinę miesto<br />
plėtrą.<br />
Sudarysime tinkamas sąlygas atsinaujinančios<br />
energetikos plėtrai mieste,<br />
tam parengsime tipinius reglamentus.<br />
Atsakingam ir socialinį poveikį bei tiesioginę<br />
naudą visuomenei teikiančiam,<br />
socialiniam verslui bei jo klasteriams<br />
bus atvertos naujos galimybės.<br />
<strong>Vilnius</strong> imsis aktyvios įvairių krypčių<br />
turizmo politikos, atverdamas pasaulio<br />
ir Lietuvos žmonėms unikalias savo<br />
erdves.
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
5<br />
KOMITETO „BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS“ NARIAI<br />
1. LIUTAURAS STOŠKUS,<br />
kandidatas į merus, aplinkosaugos<br />
profesionalas, Vilniaus m. tarybos<br />
narys<br />
2. SAKALAS GORODECKIS,<br />
vadybos konsultantas, Vilniaus<br />
bendruomenių asociacijos<br />
pirmininkas, Užupio Respublikos<br />
premjeras<br />
3. DR. DARIUS KUOLYS, kultūros<br />
istorikas, švietimo ekspertas,<br />
Vilniaus m. tarybos narys<br />
4. DR. JEKATERINA LAVRINEC,<br />
miesto antropologė, Šnipiškių<br />
bendruomenės kūrėja<br />
5. GINTAUTAS TIŠKUS,<br />
architektas, miesto planavimo<br />
ekspertas, Antakalnio<br />
bendruomenės kūrėjas<br />
6. TOMAS BAKUČIONIS,<br />
teisininkas, muzikas, pedagogas,<br />
Antakalnio bendruomenės narys<br />
7. MARTYNAS STANISLOVAS<br />
DEMŠĖ, teisininkas, Žirmūnų<br />
bendruomenės steigėjas ir<br />
pirmininkas<br />
8. DR. REMIGIJUS<br />
SAMUILEVIČIUS, ekonomistas,<br />
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės<br />
pirmininkas, Žirmūnų seniūnaičių<br />
sueigos pirmininkas<br />
9. DR. DAINIUS LABECKIS,<br />
istorikas, parkų istorijos ir<br />
želdynų priežiūros ekspertas,<br />
Vilniaus visuomeninės želdynų<br />
apsaugos komisijos pirmininkas,<br />
„Aplinkos ir paveldo saugojimo<br />
sąjūdžio“ narys<br />
10. ANDRIUS EGIDIJUS<br />
SAMAITIS, verslininkas,<br />
Antakalnio bendruomenės lyderis<br />
11. JURGIS DIDŽIULIS, muzikas,<br />
politologas, kovotojas už<br />
Reformatų parko tapatybę<br />
12. RIMANTAS MICKA, Balsių<br />
bendruomenės kūrėjas ir lyderis<br />
13. GEDIMINAS STORPIRŠTIS,<br />
aktorius, pedagogas, Vilniaus m.<br />
tarybos narys<br />
<strong>14</strong>. LIUDVIKAS RAGAUSKIS,<br />
finansistas, teisininkas, ginantis<br />
viešąjį interesą, Žvėryno<br />
bendruomenės narys<br />
15. SIGITAS ALGIS DAVENIS,<br />
biologas, želdynų priežiūros bei<br />
arboristikos specialistas<br />
16. EDITA KAVALIAUSKIENĖ,<br />
edukologė, Antakalnio<br />
bendruomenės lyderė<br />
17. KĘSTUTIS MUSTEIKIS,<br />
skulptorius, pedagogas, keturių<br />
Vilniaus skulptūrų autorius<br />
18. DAIVA JONIKIENĖ, architektė,<br />
teritorijų planavimo ekspertė,<br />
Antakalnio ir Žirmūnų<br />
bendruomenių narė<br />
19. RIČARDAS GARUOLIS,<br />
ekonomistas, gidas, vadybininkas,<br />
verslininkas, profsąjungos<br />
„Solidarumas“ atstovas<br />
20. ROBERTAS RAMANAUSKAS,<br />
istorikas, Vilniaus Užupio<br />
gimnazijos mokytojas, aktyvus<br />
visuomenininkas<br />
21. GIEDRIUS MISEVIČIUS,<br />
verslininkas<br />
22. ALDONA SKAMARAKIENĖ,<br />
pedagogė, Antakalnio<br />
bendruomenės narė<br />
23. MARIUS MYKOLAS<br />
MATULEVIČIUS, žurnalistas,<br />
politologas, leidėjas, vienas<br />
„Aplinkos ir paveldo saugojimo<br />
sąjūdžio“ steigėjų<br />
24. GINTAUTAS TERLECKAS,<br />
istorikas, muziejininkas, Vilniaus<br />
m. tarybos narys<br />
25. DAIVA BRIEDIENĖ, lituanistė,<br />
pedagogė, švietimo vadybininkė<br />
26. VIKTORIJA ČIVILYTĖ,<br />
teisininkė, advokatė, Žirmūnų<br />
bendruomenės steigėja<br />
27. JOVITA PRETZSCH,<br />
ekonomistė, viena iš profesinės<br />
sąjungos „Solidarumas“ lyderių<br />
28. DALIA TARAILIENĖ,<br />
germanistė, kultūros vadybininkė,<br />
Pilaitės bendruomenės narė<br />
29. ALEKSANDRAS<br />
MINKEVIČIUS, programuotojas,<br />
Žirmūnų bendruomenės narys<br />
30. SILVIJA BURKAUSKIENĖ,<br />
finansininkė, Senamiesčio<br />
seniūnaitė<br />
31. JOANA NOREIKAITĖ,<br />
skulptorė, „Aplinkos ir paveldo<br />
saugojimo sąjūdžio” steigėja<br />
32. DR. TOMAS BARANAUSKAS,<br />
istorikas, publicistas<br />
33. MARTYNAS KRIVAITIS,<br />
etninės kultūros ekspertas, Rasų<br />
bendruomenės narys<br />
34. LIUDAS BRADAUSKAS,<br />
verslinininkas, Šeškinės<br />
seniūnaitis.<br />
35. SAULIUS KULVIČIUS,<br />
miškininkas<br />
36. DAINIUS VALČIUKAS,<br />
transporto inžinierius, Grigiškių<br />
bendruomenės kūrėjas<br />
37. JURGITA SEJONIENĖ,<br />
gydytoja, Viršuliškių<br />
bendruomenės ir Lietuvos<br />
medikų sąjūdžio narė<br />
38. ARŪNAS TOTORAITIS,<br />
teisininkas, advokatas<br />
39. RASA KAVALIAUSKAITĖ,<br />
ekonomistė, socialinė darbuotoja,<br />
Naujųjų Verkių bendruomenės<br />
pirmininkė<br />
40. RENATA GELAŽAUSKIENĖ,<br />
verslininkė, viena Tarandės<br />
bendruomenės lyderių<br />
41. RŪTA BAŠKYTĖ,<br />
aplinkosaugininkė, kraštovaizdžio<br />
ekspertė<br />
42. PETRAS DEMŠĖ, Žirmūnų<br />
bendruomenės steigėjas<br />
43. DR. AUSTĖ NAKIENĖ, mokslų<br />
daktarė, etnomuzikologė<br />
44. DR. DONATAS<br />
BRANDIŠAUSKAS,<br />
antropologas, Užupio<br />
bendruomenės narys
6<br />
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
MIESTO PLANAVIMAS<br />
TURI TARNAUTI ŽMONĖMS<br />
GINTAUTAS<br />
TIŠKUS:<br />
niaus miesto bendruosiuose planuose<br />
numatyto pramogų parko<br />
didesnė dalis teritorijos buvo<br />
užstatyta ir toliau užstatoma gyvenamaisiais<br />
namais ir biurais.<br />
Akivaizdu, kad nėra paisoma jokių<br />
miesto teritorijų vertybinių<br />
kriterijų, taip pat ir privalomų<br />
laikytis tei sės aktų.<br />
„Bendruomeniško Vilniaus“<br />
pro g ramoje kalbama apie<br />
Vilniaus kraštovaizdžio tapatybę?<br />
Ką vertėtų branginti ir<br />
į ką investuoti?<br />
<strong>Vilnius</strong> turi ne vieną tapatybę.<br />
Tai Vilniaus senamiestis,<br />
mano galva, dar neįvertinta tarpukario<br />
architektūra ir, deja, Perkūnkiemio<br />
tipo paskutinių metų<br />
statybos, kurios neturi būti toleruojamos.<br />
<strong>Vilnius</strong> taip pat garsėja kraštovaizdžio<br />
vaizdingumu ir natūralumu,<br />
Neries ir Vilnios upių<br />
santaka, kalvotomis moreninėmis<br />
aukštumomis ir jas raižančiais<br />
slėniais, miškais. Visą tai ir<br />
reikia saugoti.<br />
Gintautas – tikras vilnietis:<br />
čia augo, baigė mokslus,<br />
dirba. 2016 m. išrinktas Vilniaus<br />
miesto savivaldybės<br />
tarybos visuomeninės miesto<br />
planavimo komisijos pirmininku.<br />
Pro fesionalioji urbanisto<br />
ir architekto patirtis<br />
di džiulė – nuo 1978 m. Nuo<br />
1997 m. Statybos ir urbanistikos<br />
ministerijoje dirbo<br />
Teritori jų pla navimo departamento,<br />
o 1998–2007 m.<br />
– Aplinkos mi nisterijos Teritorijų<br />
planavimo, urbanistikos<br />
ir architektūros departamento<br />
direktoriumi.<br />
Asme niškai parengė daugumą<br />
teritorijų planavi mo<br />
procesą reglamentuojan čių<br />
tei sės aktų. Taip pat rūpinosi<br />
ir Vilniaus miesto planavimu.<br />
Kokias tris didžiausias sostinės<br />
planavimo problemas išskirtumėte?<br />
Planavimo mieste praktiškai<br />
nebeliko. Mieste įsivyravo „taškinio”<br />
užstatymo principai, kai statomo<br />
pastato paskirtis priklauso<br />
ne nuo realių kvartalo ar rajono<br />
reikmių, o tik nuo investuotojo<br />
noro. Puikus pavyzdys – objektas<br />
Smėlio gatvėje 31, Antakalnyje:<br />
čia prie trijų aukštų mokyklos<br />
yra statomas septynių aukštų gyvenamas<br />
namas.<br />
Šiame sklype kadaise bu vo<br />
mokyklai priklausanti ora n<br />
žerija su vieno aukšto sargo<br />
nameliu. Dabar per 15–20<br />
met rų nuo mokyklos sienos<br />
statomas septyn aukš tis. Ar<br />
tai yra racionalus sprendimas?<br />
Ar gali būti toleruojamas<br />
toks „tankinimas“?<br />
Didele problema tampa anksčiau<br />
patvirtintų detaliųjų planų<br />
koregavimas keičiant esminius<br />
sprendinius. Tiek žemės sklypų<br />
naudojimo būdo keitimas, tiek<br />
ir pastatų projektinių pasiūlymų<br />
rengimas ignoruojant aplinkos<br />
kontekstą lemia chaotišką statybą<br />
mieste.<br />
Gal intensyvus centro užstatymas<br />
buvusio Žalgirio stadiono<br />
erdvėje, kitose vietose<br />
daro patogesnį vilniečių gyvenimą?<br />
Nors aplinkos kokybės gerinimas<br />
ir siekis padaryti vilniečių<br />
gyvenimą patogesnį nuolat deklaruojamas,<br />
tačiau elgiamasi priešingai.<br />
Vertingiausios miesto teritorijos,<br />
kurios buvo numatytos<br />
pramogų, sporto infrastruktūrai<br />
ir rekreacijai yra užstatomos gyvenamaisiais<br />
namais ir biurais.<br />
Buvęs „Žalgirio” stadionas, kurio<br />
teritorija ir šiandien galiojančiame<br />
Vilniaus bendrajame<br />
plane įvardinta kaip prioritetinė,<br />
skirta sporto ir pramogų objektams,<br />
yra užstatomas komercinės<br />
paskirties pastatais ir gyvenamaisiais<br />
namais. Labai gaila,<br />
tačiau Vilniaus „planavimas” pasižymi<br />
sistemingu ypač vertingų<br />
teritorijų primityviu užstatymu<br />
ir sporto infrastruktūros naikinimu.<br />
Šiuo atveju būtina paminėti<br />
ir žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų,<br />
Šiaurinės bei Geležinio<br />
Vilko gatvių, kuris Vyriausybės<br />
sprendimu dar 2002 m. buvo<br />
perduotas Vilniaus savivaldybei<br />
pramogų parkui ir universaliai<br />
arenai statyti ir eksploatuoti.<br />
Tačiau vietoje ankstesniuose Vil-<br />
Ar įmanoma pristabdyti urbanistinius<br />
karus tarp investuotojų<br />
ir visuomenės? Kaip atrasti<br />
aukso vidurį? Ką jūs darytumėte,<br />
jei būtumėte miesto vyriausiuoju<br />
architektu?<br />
Urbanistiniai karai turi keletą<br />
priežasčių. Visų pirma, jie<br />
kyla dėl investuotojų norų tenkinimo<br />
aukojant aplinkos kokybę.<br />
Tai ypač pastebima vykdant<br />
taip vadinamą kvartalų ,,tankinimą”,<br />
kuris yra tik perteklinių<br />
namų kaišiojimas, radus šiek<br />
tiek erdvesnę vietą. Kita priežastis<br />
– tai spekuliacinės investicijos,<br />
kai vieninteliu statybos<br />
tikslu lieka tik merkantilinis<br />
interesas. Neseniai pastatytose<br />
„Antakalnio terasose” yra virš<br />
800 butų, tačiau jokios socialinės<br />
infrastruktūros<br />
Aukso vidurio reikėtų ieškoti<br />
tariantis investuotojui, bendruomenėms<br />
ir savivaldybei. Ir šis dialogas<br />
turėtų vykti tarp lygiaverčių<br />
partnerių, o ne tarp stipraus, savivaldybės<br />
palaikomo investuotojo<br />
ir silpnų gyventojų.<br />
O miesto vyriausiojo architekto<br />
profesinė veikla ir etika visų<br />
pirma turėtų remtis viešojo intereso<br />
gynimu. Išvardinčiau tris svarbiausius<br />
jo darbo principus. Pirma,<br />
architektūros kokybė turi sukurti<br />
žmogui jaukią aplinką. Antra,<br />
statiniai turi derėti prie Vilniaus<br />
aplinkos, gamtinio ir urbanistinio<br />
kraštovaizdžio, negali būti užgožtas<br />
architektūrinis, urbanistinis ir<br />
etnokultūrinis paveldas. Ir trečia,<br />
būtina derinti visuomenės, valstybės,<br />
miesto, vietos bendruomenių<br />
ir privačius interesus.<br />
✘<br />
Vilniuje esama<br />
bene didžiausių skirtumų<br />
tarp mokyklų, o pusės miesto<br />
mokyklų pasiekimai yra žemesni<br />
už Lietuvos vidurkį.<br />
✘<br />
Vilniaus mokyklos prasčiausiai<br />
kompiuterizuotos:<br />
čia 6 mokiniams tenka 1 kompiuteris,<br />
o Lietuvoje vidutiniškai<br />
vienu kompiuteriu naudojasi<br />
trys mokiniai.<br />
✘<br />
Net 70 nuošimčių Vilniaus<br />
mokyklų iki šiol nerenovuotų.<br />
✘<br />
Vilniuje gyvena per 1000<br />
šeimų, kurioms reikia socialinės,<br />
psichologinės ir pedagoginės<br />
pagalbos, o socialinių<br />
darbuotojų, dirbančių su šiomis<br />
šeimomis, savivaldybėje trūksta<br />
dėl per mažų atlyginimų.<br />
✘<br />
<strong>Vilnius</strong>, sumažinęs žemės<br />
mokestį tris kartus, iš jo<br />
surenka kasmet tik 3,5 mln.<br />
eurų, tuo metu Talinas –<br />
25 mln. eurų.<br />
✘400 eurų prieš mokesčius –<br />
maždaug tiek dažniausiai<br />
uždirba Vilniaus švietimo įstaigų<br />
nepedagoginis personalas.<br />
✘5500 eurų – tiek uždirba<br />
savivaldybės įmonės „Vilniaus<br />
vandenys“ vadovas.<br />
✘<br />
Savivadybė neturi informacijos,<br />
kiek Vilniuje<br />
žmonių gyvena žemiau skurdo<br />
ribos ir kiek yra žmonių, turinčių<br />
negalią.
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
7<br />
DAINIUS LABECKIS:<br />
VILNIAUS PARKAI IR<br />
ŽELDYNAI YRA UNIKALŪS<br />
Dainius Labeckis, baigęs istorijos<br />
studijas Vilniaus universitete,<br />
dirbo Trakų istoriniame<br />
nacionaliniame parke, ten<br />
vadovavo kultūros paveldo<br />
skyriui. Po to įstojo į doktorantūrą<br />
Vilniaus dailės akademijoje,<br />
tyrinėja Lietuvos<br />
parkus, vadovauja visuomeninei<br />
Vilniaus miesto želdynų<br />
apsaugos komisijai.<br />
Jei palygintume parkų, skverų,<br />
želdynų priežiūrą Vilniuje ir kituose<br />
Europos miestuose, kokius<br />
skirtumus pamatytume?<br />
Lyginant su kitomis Europos<br />
šalimis Lietuvoje parkų, medžių<br />
priežiūra yra viena blogiausių.<br />
Natūralu, kad ir sostinė šiuo<br />
požiūriu viena paskutinių tarp<br />
Europos sostinių. Latvijoje, Estijoje,<br />
Lenkijoje miestų medžiais<br />
rūpinasi specialistai arboristai,<br />
pas mus – eiliniai darbininkai.<br />
Tvarko kaip sugeba, medžiai kenčia,<br />
bet susirūpinama dažniausiai<br />
tik tada, kai medis ant ko nors<br />
užvirsta. Bet ir užvirsta todėl,<br />
kad priežiūra netinkama. <strong>Vilnius</strong><br />
vis labiau užterštas, o valdžia lyg<br />
niekur nieko planuoja žaliųjų plotų<br />
mažinimą. Vilniuje žiemą pilama<br />
gatvėse vis daugiau druskos,<br />
nors dauguma Europos miestų<br />
jos seniai atsisakė kaip kenksmingos<br />
gamtai ir neefektyvios.<br />
Nesirūpindami gamtine aplinka<br />
bloginame žmonių gyvenimo kokybę.<br />
Kai ką galima būtų pakeisti<br />
labai greitai, tiesiog diegiant Lietuvoje<br />
užsienyje jau pasiteisinusias<br />
praktikas. Kita vertus, būtina<br />
ugdyti ir šviesti tiek želdynų<br />
prižiūrėtojus, tiek visuomenę.<br />
Kaip vertinate pagrindinių Vilniaus<br />
parkų – Sapiegų, Misionierių<br />
sodų, Kalnų parko, Reformatų<br />
skvero rekonstrukcijų<br />
projektus?<br />
Visi paminėti parkai yra paveldo<br />
objektai, tad jų tvarkymui<br />
galioja principai, išdėstyti Florencijos<br />
chartijoje: prieš tvarkant<br />
reikia atlikti išsamius, nepriklausomus<br />
tyrimus, saugoti įvairių<br />
laikotarpių paveldą. Deja, Vilniuje<br />
viso to nepaisoma. Pavyzdžiui,<br />
Sapiegų parke architektė ne tiek<br />
atkūrinėjo, kiek bandė kopijuoti<br />
jai gražesnius užsienio pavyzdžius.<br />
O „vardan to gražumo“<br />
trūks plyš prireikė paaukoti kelis<br />
šimtus medžių viename seniausių<br />
išlikusių Vilniaus parkų. Misionierių<br />
sodų kalvose planuota iškirsti<br />
virš 500 medžių, nors toks<br />
veiksmas ne tik skatintų eroziją,<br />
bet ir atvertų intensyvaus eismo<br />
trasą. Reformatų skvere kalbėta<br />
apie sovietmečiu suniokotos vietos<br />
atkūrimą, bet štai, praėjusį<br />
rudenį atvažiuoja ekskavatoriai<br />
ir rausia kapinių teritoriją, kaip<br />
sovietmečiu. Matai ir nenori tikėti.<br />
Rangovu pasirenkama bendrovė,<br />
kuri ką tik pabaigė namų<br />
kvartalą šio skvero pašonėje.<br />
Kitas naujas kvartalas auga prie<br />
Misionierių sodų, štai ir šių sodų<br />
rekonstrukcija pajuda. Nenormalu,<br />
kad visus pagrindinius Vilniaus<br />
parkų projektus reguliuoja<br />
siaurų interesų grupės, o braižo<br />
ta pati architektė. Blogai suvaldytos<br />
erdvės, iškirsti seni vertingi<br />
medžiai, daug visokios įrangos,<br />
abejotino dekoratyvumo ir visai<br />
mažai laisvos gamtos. Parkai<br />
tampa banaliai panašūs, kaip kolektyviniai<br />
sodai, nors kiekvienas<br />
turėtų būti unikalus, įsijungiantis<br />
į savitą miesto erdvę.<br />
Kodėl dėl parkų ir viešųjų erdvių<br />
miesto valdžiai vis nesiseka<br />
susikalbėti su vietos bendruomenėmis?<br />
Daug lemia nusistovėjęs<br />
arogantiškas valdžios požiūris į<br />
„visus kitus“, kai kurių grupių<br />
asmeniniai ryšiai ir interesai,<br />
bendruomenių pasyvumas. Projektuotojams<br />
labai dažnai pritrūksta<br />
empatijos, pasiruošimo,<br />
atsakomybės. Didžiausių projektų<br />
katalizatorius yra ES pinigai,<br />
kuriuos skubama pasiskirstyti,<br />
įsisavinti. Patys projektų užsakovai<br />
sako, kad europiniai pinigai<br />
gali „nuplaukti“, jeigu žmonės<br />
dar „trukdys“, tarsi ne dėl žmonių<br />
būtų projektuojama. Toli gražu<br />
ne visi suvokia savo miesto<br />
aplinką kaip savą ir kaip svarbią.<br />
Kaip pas mus vyksta projektų<br />
pristatymai ir diskusijos? Pernai,<br />
bendruomenei spaudžiant, buvo<br />
surengtas viešas Reformatų skvero<br />
pertvarkos pristatymas bažnyčioje.<br />
Savivaldybė ir pats meras<br />
pažadėjo atsižvelgti į gyventojų<br />
pastabas, bet neatsižvelgė. Greičiausiai<br />
net neplanavo atsižvelgti,<br />
nes ignoravo ir ekspertų nuomonę.<br />
Taip nusiteikus, sugadinamas<br />
ne tik skveras, bet ir istorinis<br />
miesto vaizdas, ir santykiai su<br />
žmonėmis, suardomi nusistovėję<br />
ryšiai, pažeidžiama bendruomenės<br />
ir vietos tapatybė.<br />
Kaip Vilniuje turėtų vykti želdynų<br />
priežiūra, parkų planavimas?<br />
Gero projekto pagrindas – gebėjimas<br />
suvokti unikalią situaciją<br />
ir jautriai prie jos prisitaikyti.<br />
Įsiklausyti į žmonių poreikius,<br />
įsijausti į vietos dvasią ir šiuos<br />
dalykus gerbiant sukurti kažką<br />
geresnio, jeigu tai įmanoma.<br />
Projektuojant svarbus tinkamas<br />
pasiruošimas: išankstinis visų<br />
aplinkybių įvertinimas, analizavimas,<br />
diskusijos su ekspertais, su<br />
gyventojais. Architektūra, viešosios<br />
erdvės stipriai veikia žmonių<br />
gyvenimus, todėl visuomenė turi<br />
teisę jomis rūpintis. Nereikia norėti<br />
parkus perkurti greitai – nieko<br />
brandaus taip nesukursime,<br />
o ateityje teks brangiai taisyti<br />
klaidas. Jeigu iš tikrųjų reikia<br />
kažką tobulinti, geriau tai daryti<br />
palaipsniui, prioritetą teikiant<br />
ne rekonstrukcijoms, o deramai<br />
priežiūrai.<br />
VILNIUS TURI BRANGINTI<br />
SKIRTINGUS GYVENIMO STILIUS<br />
JEKATERINA<br />
LAVRINEC:<br />
J. Lavrinec – profesionali urbanistė,<br />
universiteto dėstytoja,<br />
medinio ir žaliojo Vilniaus<br />
saugotoja, Šnipiškių bendruomenės<br />
kūrėja.<br />
Kokia, Jūsų manymu, yra<br />
medinių Šnipiškių vertė?<br />
Šnipiškėse matome išlikusią<br />
medinę architektūrą, kuri sukuria<br />
kaimo mieste įspūdį. Ši žmogiško<br />
mastelio architektūra ir traukia<br />
mus į Šnipiškes: vilniečiams tiesiog<br />
patinka čia būti ir leisti laiką<br />
su šeimomis ir draugais.<br />
Šnipiškes atranda ir užsieniečiai.<br />
Neseniai iš Kinijos atvykę<br />
architektai buvo sužavėti, kad<br />
tokios istorinės salos mieste dar<br />
įmanomos. Mane ir mano kolegas<br />
jie pakvietė į Kinijos urbanistikos<br />
ir architektūros bienalę<br />
pristatyti Šnipiškes.<br />
Valstybėse, kuriose greitai auga<br />
gyventojų skaičius, pradedama<br />
mąstyti, kaip išsaugoti istorines<br />
salas. Būtent sostinės ir turi būti<br />
įvairios, nevienalytės, sudarytos<br />
iš skirtingų gyvenimo stilių.<br />
Ką veikia Šnipiškių bendruomenė?<br />
Pastaruoju metu Šnipiškių,<br />
kaip apleisto rajono,<br />
įvaizdis ėmė keistis – tai<br />
lėmė vietinių gyventojų<br />
pastangos. Tad patarimas<br />
daugeliui rajonų: jeigu patys<br />
gyventojai susitelkia, imasi<br />
kūrybinės veiklos – tos vietos<br />
atmosfera iš esmės pasikeičia.<br />
Pavyzdžiui, mes kelis metus iš<br />
eilės kuriame mozaikos maršrutą<br />
Šnipiškėse, kuriame dalyvauja<br />
visi vilniečiai. Labai svarbu<br />
kurti kūrybinius traukos<br />
taškus skirtingose miesto vietose.<br />
Telkimės ne tik Senamiestyje.<br />
Visi rajonai turi ką parodyti<br />
– savitumą išryškinus, atgis ir<br />
paties nuobodžiausio rajono gyvenimas.<br />
Štai Šnipiškėse dešimtmečius<br />
buvo tuščia žalia pieva. Atvykusi<br />
į šį rajoną pamačiau, kad vietos<br />
žmonės neturi kur susitikti – jie<br />
bendraudavo nebent gatvėse arba<br />
savo kiemuose. Tad pievoje ėmėme<br />
organizuoti renginius, menines<br />
instaliacijas, į ją pakvietėme<br />
visus gyventojus. Taip pieva tapo<br />
susitikimų, bendravimo vieta.<br />
Ėmėme kurti bendruomenišką<br />
tinklą. Mums tapo svarbu šį bendruomeniškumą<br />
įtvirtinti,<br />
pasirūpinti, kad<br />
ši vieta nebūtų užstatyta.<br />
Kreipėmės į savivaldybę,<br />
kad mums<br />
būtų suformuotas<br />
sklypas bendruomeninėms<br />
reikmėms.<br />
Ir mums pavyko.<br />
Nuo šiol šis sklypas<br />
priklauso bendruomenei.<br />
Patariu<br />
ir kitiems vilniečiams<br />
– pasidomėkite<br />
savo rajonų viešosiomis<br />
erdvėmis ir pateikite prašymą<br />
savivaldybei, kad tinkamas sklypas<br />
būtų skirtas bendruomenės<br />
reikmėms. Mieste svarbu turėti<br />
erdves, kurios mus jungtų.
8<br />
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. <strong>14</strong><br />
BENDRUOMENIŠKUMAS –<br />
NE RAGANAVIMAS<br />
JURGIS DIDŽIULIS<br />
„Bendruomeniško Vilniaus“<br />
žmones vienija kelios išskirtinės<br />
idėjos: piliečių įtraukimas<br />
į bendrus reikalus, seniūnijų<br />
stiprinimas, dialogo kultūros<br />
ugdymas, Vilniaus identiteto<br />
formavimas bei švietimo<br />
kokybė. Man ypatingai rūpi<br />
piliečių įgalinimas ir jų vaidmens<br />
miesto procesuose stiprinimas.<br />
Tokių uždavinių<br />
nėra liberalų, konservatorių,<br />
socdemų ar kitų tradicinių<br />
partijų “dėžutėse”. Aš nejaučiu,<br />
kad tokio pobūdžio klausimai<br />
šioms partijoms būtų<br />
aktualūs ir artimi jų politiniams<br />
įsitikinimams.<br />
Mums labai svarbi vertybinė<br />
ašis, kuri apibrėžia, ko ir kaip<br />
siekiama. Mūsų vertybės yra<br />
žmoniškumas, dialogas, skaidrumas,<br />
bendradarbiavimas,<br />
istorinis paveldas ir emocinis<br />
ryšis su miestu. Bet svarbus ir<br />
praktinis aspektas – metodai,<br />
mechanizmai ir praktikos, kurios<br />
gali paversti vertybinius dalykus<br />
apčiuopiamais rezultatais. Tam<br />
reikia žmonių, kurie praktikuoja<br />
bendruomeniškumą, o ne užsiima<br />
tradicine partine politika.<br />
Bendruomeniškumas nėra raganavimas<br />
ar pseudoakademinė<br />
ezoterika. Bendruomeniškumas<br />
yra natūralus žmonių gebėjimas<br />
susirinkti, artikuliuoti pozicijas,<br />
padiskutuoti ir spręsti klausimus<br />
kolegialiai. Tai yra tai, ko siekia<br />
beveik visos pažangios įmonės,<br />
norinčios didinti savo darbuotojų<br />
pasitenkinimą ir bendrą rezultatyvumą.<br />
Pirmą sykį istorijoje technologinės<br />
galimybės leidžia<br />
mums naudotis savo įgimtais<br />
socialiniais gebėjimais ir paveikti<br />
didelio masto procesus.<br />
Galime artikuliuoti nuomones<br />
ir burtis pagal mums rūpimas<br />
konkrečias temas ir specifinius<br />
klausimus, o ne pagal mokykloje<br />
skaitytas knygas. Kalbame<br />
apie reprezentacinės demokratijos<br />
metamorfozę į tai, kas gali<br />
atspindėti šiuolaikinius mūsų<br />
poreikius ir svajones. Bet svarbiausia<br />
yra pradėti nuo savo<br />
kiemo. O čia tikrai nesvarbu, ar<br />
vienas yra davatkiškas konservatorius,<br />
kitas – palaidūnas liberalas,<br />
trečias – aršiai nusiteikęs<br />
tautininkas. Svarbu, kad jie<br />
susikalbėtų ir jaustų prasmę tai<br />
darydami. Gyventi kartu, kurti<br />
miestą kartu. Neprivalome visi<br />
būti vienodi – svarbu, kad sugebėtume<br />
gerbti, kalbėtis, išklausyti,<br />
tartis ir veikti kartu.<br />
Dialogo kultūra ir veikiantys<br />
bendradarbiavimo mechanizmai<br />
garantuotai stiprina visuomenės<br />
sanglaudą, didina pasitikėjimą<br />
institucijomis ir kuria daugiau<br />
vertės visiems miestiečiams.<br />
NAUDINGI RYŠIAI<br />
susidūrus su problemomis mieste<br />
DĖL NENUVALYTO SNIEGO, SMĖLIO, ŠIUKŠLIŲ<br />
kreipkitės į savo seniūniją arba susiraskite už konkrečią teritoriją atsakingą<br />
asmenį svetainėje maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas<br />
DĖL NEVEIKIANČIO APŠVIETIMO GATVĖJE AR KIEME<br />
kreipkitės į Vilniaus gatvių apšvietimo tinklus tel. nr. 8 686 17097<br />
arba 8 5 249 6005; el. paštas dispecerine@vgaet.lt; www.vgaet.lt<br />
DĖL DUOBIŲ IR KITŲ PROBLEMŲ GATVĖJE<br />
kreipkitės į įmonę „Grinda“, tel. nr. 1355 arba 8 5 215 2112;<br />
el. paštas 1355@grinda.lt; www.grinda.lt<br />
DĖL LAIKU NEATVAŽIAVUSIO AUTOBUSO AR TROLEIBUSO<br />
kreipkitės į įmonę „Susisiekimo paslaugos“, tel. nr. 8 5 210 7050;<br />
el. paštas www.vilniustransport.lt<br />
DĖL AUTOMOBILIŲ STATYMO NELEISTINOJE VIETOJE IR KITŲ<br />
VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMŲ<br />
kreipkitės į Viešosios tvarkos skyrių, tel. nr. 8 5 219 7948;<br />
el. paštas www.tvarkaumiesta.lt<br />
KITI SVARBŪS KONTAKTAI<br />
Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis pilietinėje<br />
akcijoje Reformatų skvere. 2018 m.<br />
JEI NORITE MERUI PADĖKOTI AR PASAKYTI KITĄ GERĄ ŽODĮ<br />
rašykite jam el. paštu meras@vilnius.lt arba paskambinkite<br />
tel. nr. 8 5 2112890.<br />
JEI KILO NORAS PASAKYTI MERUI NEGRAŽŲ ŽODĮ<br />
rašykite administracijos direktoriui el. paštu savivaldybe@vilnius.lt<br />
arba paskambinkite tel. nr. 8 5 211 2222.<br />
Politinė reklama apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „<strong>Bendruomeniškas</strong> <strong>Vilnius</strong>“ rinkiminės sąskaitos.<br />
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė. Užsakymo <strong>Nr</strong>. SM-0000035225. Tiražas 100 000 egz.<br />
Leidinį parengė rinkimų kampanijos dalyvis. Fotografijų autoriai: Marius Matulevičius, Eugenijus Komas, Arūnas Baltėnas ir kt.<br />
Bendraukime: www.bvilnius.lt, www.facebook.com/ <strong>Bendruomeniškas</strong> <strong>Vilnius</strong>
Change language