VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. SAUSIS, NR. 1/577
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES<br />
Nuotr. asm. archyvo | Niurnbergo lietuvė Gitana Bielskytė-Elsner<br />
Nr.1/<strong>577</strong><br />
<strong>2019</strong><br />
01<br />
17-19 PORTRETAI: NIURNBERGO LIETUVĖ G. BIELSKYTĖ-ELSNER<br />
6-7 100 METŲ<br />
LAISVĖS IR DRAUGYSTĖS<br />
10-11 PRASMINGI DIUSELDORFO<br />
LIETUVIŲ PLANAI<br />
25 A. A. ANDRIAUS ŠMITO DEŠIMTŲJŲ<br />
MIRIMO METINIŲ PAMINĖJIMAS<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 1
2 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
REDAKTORIAUS ŽODIS<br />
Metai su pavadinimu<br />
Tądien, 2008-ųjų metų rudenį tapus studente, neturėjau net menkiausio<br />
suvokimo apie pasaulį. Šiandien aš jį, pasaulį, vadinu savo namais.<br />
Suprantu ir dažniausiai matau jį kitų žmonių, pasaulio lietuvių,<br />
akimis. O naujuosius metus pradedu su mintimi – šie metai – mano ir<br />
visų mūsų metai. Jie, kaip vis daugiau populiarumo sulaukiantis kūrinys,<br />
su pavadinimu – Pasaulio lietuvių metai.<br />
Mažėjant nesutarimui ir susipriešinimui tarp Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių<br />
lietuvių, vis vien galvoju, kiek daug ir ką mes laimėtumėme, būdami<br />
nesusipriešinę, eidami išvien su Lietuvos Respublikos Vyriausybe? Išvien su<br />
mūsų bendruomenių nariais, išrinktais atstovais Seime, šalies vadovu. Jei<br />
mes vienas kitam dažniau ištiestumėme ranką suklupus, o nepraeitumėme<br />
pro šalį. Ką mes laimėtumėme, vienas kitą padrąsinę, kuomet stinga ryžto.<br />
Padėkime vieni kitiems, kuomet kankina nežinia, kuomet reikia pagalbos.<br />
Padrąsinkime bendruomenių narius, primindami jiems apie artėjančius rinkimus.<br />
Koduokime tik geras, teigiamas mintis ir niekada nesiliaukime darę<br />
tai, ką mes darome dabar. Nepamirškime, kad maži darbai visuomet tampa<br />
didelėmis pergalėmis. Visuomet.<br />
Vokietijos lietuviai gruodį praleido itin turiningai... Vieni – šventė Kalėdas<br />
savo bendruomenėse, kiti, didžioji dauguma, vyko į Lietuvą – pas tėvus, senelius,<br />
prosenelius. Susitiko su draugais, įgyvendino dar vieną siekį tapti geresniais.<br />
Gruodis tapo turiningu, kadangi per dainas, šokius ir bendravimą susijungė<br />
Baltijos šalys, prie Vokietijos lietuvių bendruomenės prisijungė naujų<br />
bendruomenių. Šis numeris tapo turiningu dėl naujų atradimų, išsamesnių<br />
straipsnių apie dešimtis metų lietuvybę Vokietijoje puoselėjančius žmones.<br />
Šiek tiek lėčiau, tačiau užtikrintai į Jus, Vokietijos lietuviai, kreipiasi sausio<br />
mėnesio Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas, kuris vėl informuos,<br />
sukels diskusijas ir vers susimąstyti. Mes kalbame vieni apie kitus ir prisistatome<br />
pasauliui.<br />
Linkiu Jums visiems pačių nuostabiausių Pasaulio lietuvių ir Lietuvių Chartos<br />
70-mečio minėjimo metų Jūsų bendruomenėse. Tegu jie Jus suartina, išgrynina<br />
naujus projektus ir darbus, įkvėpia ir neleidžia sustoti. Šie metai – mūsų<br />
metai. Praleiskime juos kartu ir turiningai!<br />
Nuotr. Algirdo Šocho<br />
Gero skaitymo!<br />
Evelina<br />
VOKIETIJOS LB VALDYBOS<br />
<strong>„INFORMACIJOS“</strong><br />
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė<br />
evelina.kislych@vlbe.org<br />
redakcija@vlbe.org<br />
Dizaineris: Elinas Venckus<br />
www.elinas-design.de<br />
Lorscher Str. 1 • D-68623 Lampertheim<br />
Tel.: 0162 5200 517<br />
KVIEČIAME AUKOTI<br />
„INFORMACIJOMS“!<br />
VIRŠELYJE:<br />
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim<br />
IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00<br />
BIC: DEUTDEDBMAN<br />
Verwendungszweck: auka Informacijoms<br />
Išrašome aukų pažymą.<br />
Der Bezug dieser Zeitschrift<br />
ist im Mitgliedsbeitrag enthalten<br />
<strong>VLB</strong> Valdybos „Informacijas“<br />
galite skaityti internete adresu<br />
www.bendruomene.de<br />
Viršelyje: Niurnbergo lietuvė<br />
Gitana Bielskytė-Elsner.<br />
Dėl reklamos „Informacijose“<br />
ir <strong>VLB</strong> interneto svetainėje<br />
kreipkitės adresu<br />
reklama@bendruomene.de<br />
Nuotr.<br />
asm. archyvo<br />
PLM2018 logotipas priklauso<br />
© Tapatybe LT Ltd<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 3
AKTUALIJOS<br />
Prieš 10 metų užgęso lietuviškos Gimnazijos<br />
Vokietijoje žiburys A. Šmitas<br />
Redakcijos informacija<br />
2008 m. gruodžio 14 d., pozityvųjį pasaulį paliko jį kūręs, vienas iš svarbiausių<br />
ir labiausiai Vasario 16-osios gimnazistų atmintyse įstrigęs, 26-erius<br />
metus Gimnazijai paskyręs jos direktorius Andrius Šmitas.<br />
Andrius Šmitas gimė 1947 metais nedideliame Šiaurės Vokietijos miestelyje. Dvidešimties<br />
baigęs mokslus Hiutenfelde įsikūrusioje lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje<br />
(toliau – Gimnazija), jis mokslų tęsti išvyko į Boną. Ten 1967 metais jis įstojo į<br />
universitetą ir studijavo teologiją bei Rytų Europos istoriją.<br />
2018 m. gruodžio 15 d. prie Gimnazijos kryžiaus vyko A. Šmito mirties metinių minėjimas.<br />
Jame dalyvavo šeimos nariai, artimieji, kolegos, mokytojai, jį pažinoję gimnazistai,<br />
draugai. Pagerbti a. a. A. Šmito šviesų atminimą atvyko ir buvęs Vokietijos<br />
Heseno žemės parlamento prezidentas, politikas Karl Starzacher, Vokietijos Lietuvių<br />
Bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas, kuris a. a. A. Šmitui atminti Renhofo<br />
salėje susirinkusiems minėjimo dalyviams atliko M. K. Čiurlionio kūrinį. A. Hermanas<br />
dalinosi savo prisiminimais apie šviesaus atminimo a. a. A. Šmitą, api jo neįkainojamą<br />
indėlį į Vokietijos Lietuvių Bendruomenės gyvavimą ir veiklą.<br />
Pamaldas už mirusįjį laikė lietuvių parapijos kunigas Virginijus<br />
Grigutis ir ta proga iš Kiolno atvykęs buvęs Vasario<br />
16-osios gimnazijos moksleivis, kunigas A. Karčiauskas.<br />
Trumpai apie a. a. A. Šmitą (žurnalas „Pasaulio lietuvis“,<br />
Nr. 12/572)<br />
A. Šmitas buvo aktyvus ir veiklus Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
(<strong>VLB</strong>) ir Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos<br />
(VLJS) narys. Nors baigęs studijas A. Šmitas įsidarbino<br />
valstybinėje vokiškoje gimnazijoje, jis grįžo į Hiutenfeldą.<br />
Žinodamas, kad lietuviškoji Gimnazija Vokietijoje tuo metu<br />
išgyveno sunkų laikotarpį, jis paliko gerai apmokamą darbą<br />
ir sutiko tapti Gimnazijos direktoriaus pavaduotoju,<br />
o jau po metų perimti vairą į savo rankas – 1982 metais<br />
jis pradėjo vadovauti Hiutenfelde veikiančiai lietuviškai<br />
Gimnazijai. Jo pagrindinis tikslas buvo atlikti svarbiausius,<br />
Minėjimo akimirka. Iš dešinės: M. Dambriūnaitė-Šmitienė, dukra Lina<br />
4 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
sklandžiam Gimnazijos funkcionavimui reikalingus darbus<br />
– suremontuoti <strong>VLB</strong> priklausančią Renhofo pilį, pastatyti<br />
berniukų bendrabutį ir tik tuomet sugrįžti į valstybinę<br />
Vokietijos mokyklą, kurioje jis jau buvo pradėjęs dirbti.<br />
Tačiau planas liko neįgyvendintas – Gimnazijoje A. Šmitas<br />
praleido 26-erius gyvenimo metus ir jai vadovavo iki 2008<br />
metų.<br />
Vos po dvejų vadovavimo Gimnazijai metų Hiutenfelde<br />
įvyko nelaimė – gaisras nusiaubė Renhofo pilį, tad žūt būt<br />
teko imtis atstatytmo darbų. A. Šmitui nekilo nė minties<br />
palikti Gimnaziją ir mažąją Lietuvą Vokietijoje nelaimės<br />
akivaizdoje. Jis iškart ėmėsi atstatymo darbų, kuriems<br />
pats ir vadovavo. Tuomet prasidėjo turbūt įsimintiniausias<br />
laikas jo gyvenime. 1988-aisiais metais Lietuvoje prasidėjus<br />
atgimimui, A. Šmitas aktyviai ėmėsi bendradarbiavimo<br />
su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu ir tapo pagrindiniu<br />
žmogumi, dar įvardijamu kaip ryšininku tarp Lietuvos ir<br />
Vokietijos politikų, intensyviai rūpinosi Lietuvos rėmimu<br />
– visokeriopa pagalba Lietuvai. Tačiau šiuo istoriniu metu<br />
Lietuvai Gimnazija liko be pagrindinio pragyvenimo šaltinio,<br />
kurį teikė iki tol ją rėmusi Vokietijos valdžia. Tačiau ši<br />
netektis nesustabdė Gimnazija tikėjusio A. Šmito. Netrukus<br />
jis pertvarkė ją į privačią dvikalbę gimnaziją ir pritraukė<br />
finansavimą iš Lietuvos, tuo metu ir iš Heseno žemės<br />
valdžios, bažnyčių, kitų privačių fondų. Taip Gimnazija vėl<br />
atsistojo ant kojų ir gyvuoja iki šiol.<br />
Nuotr. iš M. Dambriūnaitės-Šmitienės asm. archyvo,<br />
Dariaus Šulco<br />
Nuotr. A. a. A. ????| Šmitas ???<br />
Pamaldos už mirusįjį Hiutenfelde<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 5
100 metų laisvės ir draugystės<br />
Parengė ŠLB valdybos narės Regina Balčiūnaitė ir Asta Totilaitė<br />
2018 metais per Pabaltijo šalis ir visą pasaulį nuvilnijo Lietuvos, Latvijos ir Estijos<br />
Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginiai. Vienas jų su moto „100<br />
metų laisvės ir draugystės“ įvyko ir Štutgarto mieste. Renginio idėja gimė jau pačią<br />
pirmąją pažinties su Štutgarto Latvijos Bendruomenės „SAIME e.V.“ pirmininke<br />
dieną, šių metų vasarą. Sutarėme, kad kartu galėtume surengti įsimintiną šventę ir<br />
susipažinti kaip bendruomenės. Prie mūsų prisijungti pakvietėme Vokietijos-Estijos<br />
draugiją iš Karlsruhe miesto. Ir taip idėja tapo realybe! Gruodžio 15 dieną, puošnioje<br />
Kursaal salėje Štutgarte, susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai bei draugai, gyvenantys<br />
Badeno-Viurtembergo žemėje.<br />
Renginys prasidejo Lietuvos garbės konsulo Prof. Dr. Barono Wolfgang von Stetten sveikinimu.<br />
Vėliau svečius sveikino estų bendruomenės pirmininkas Sven Bagger, Lietuvos ambasados<br />
Berlyne vyr. sekretorė Edita Razmėnaitė, PLB pirmininkė Dalia Henke ir Latvijos<br />
ambasadoriaus pavaduotojas Jānis Bērziņš. Po sveikinimų sekė kultūrinė vakaro programa.<br />
Visos trys šalių bendruomenės savo veiklą pristatė per muzikinius pasirodymus. Estijos<br />
atstovas Rasmus Andreas Raide atliko klasikinės muzikos kūrinius fortepijonu. Štutgarto<br />
Lietuvių Bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ dainavo bei skudučiavo kartu su jaunaisiais<br />
bendruomenės nariais. Na, o latviai visus sužavėjo savo šokių kolektyvo „Trejdeksnītis“ pasirodymu<br />
bei mažųjų latvių choro „Dzintarini“ daina kartu su vakaro muzikiniu svečiu iš<br />
Latvijos, Normunds Rutulis. Programos kulminacija tapo lietuviškai, latviškai bei estiškai<br />
kartu visų atliekama daina „Bunda jau Baltija“. Sunku žodžiais nusakyti tą bendrumo bei<br />
draugystės jausmą, kuomet visi vakaro svečiai niekieno neraginami<br />
atsistojo ir dainavo kartu susikibę už rankų, kaip kažkada<br />
Baltijos kelyje. Tą akimirką buvome kaip viena šeima ir<br />
ne vienam svečiui ar atlikėjui akyse sužibo ašaros.<br />
Po šventinės vakarienės prasidėjo vakarinė dalis, kurioje koncertavo<br />
specialiai šia proga iš Latvijos atvykęs dainininkas<br />
Normunds Rutulis. Pertraukų metų Štutgarto lietuvis Juozas<br />
Vasiliauskis su „RIDIGDO“ ansambliu džiugino tradicine muzika<br />
ir mokė svečius lietuviškų šokių. Šventės metu netrūko juoko<br />
ir šypsenų, šokių aikštelė dūzgė, mezgėsi naujos pažintys<br />
bei draugystės. Dar ilgai svečiai nenorėjo skirstytis, o Latvijos<br />
dainininkas N. Rutulis negailėjo pakartojimų, nes svečiai jo<br />
nė už ką nenorėjo paleisti. Išsiskirstėme jau po vidurnakčio su<br />
šypsenomis ir puikia nuotaika. Mes dar būtinai susitiksime!<br />
Esame be galo dėkingi šventės organizatoriams, lietuviams<br />
Giedrei Rowohlt, Reginai Balčiūnaitei, Juozui Vasiliauskiui ir<br />
latvėms Laurai Putane bei Karinai Ziegler už puikią renginio<br />
organizaciją ir linkime visiems nenutrūkstamo veiklumo<br />
<strong>2019</strong> metais!<br />
Nuotr. Štutgarto Lietuvių Bendruomenės asm. Archyvo<br />
Pasirodymo akimirka<br />
6 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
100 Jahre Freiheit und Freundschaft<br />
Das Jahr 2018 ist für die baltischen Länder Estland, Lettland<br />
und Litauen ein besonderes Jahr. Es wird überall auf der ganzen<br />
Welt das hunderte Jubiläum gefeiert- 100 Jahre seit der<br />
Gründung der drei Baltischen Staaten. Mit Festlichkeiten im<br />
Land und in der ganzen Welt zeigen Estland, Lettland und<br />
Litauen die Bräuche, Traditionen, kulturelle Besonderheiten<br />
sowie Innovationen und all das, was die Länder einzigartig<br />
und besonders darstellen.<br />
Die aktiven Staatsangehörigen des Baltikums führen auch<br />
in Deutschland viele Veranstaltungen durch, unter anderem<br />
auch in Stuttgart. Eine der Veranstaltungen, die der Lettische<br />
Kulturverein SAIME e.V., Litauische Gemeinschaft in Stuttgart<br />
zusammen mit den Vertretern von der Deutsch-Estnischen Gesellschaft<br />
aus Karlsruhe und den Landsleuten am 15. Dezember<br />
2018 der Heimat geschenkt hatten, war der Baltische Ball.<br />
Baltischer Ball mit dem Motto 100 Jahre Freiheit und Freundschaft<br />
war der größte Event des Jahres für alle TeilnehmerInnen<br />
und Gäste. Die kulturellen Programmbeiträge haben wieder<br />
gezeigt, dass die Balten ein musikliebendes, singendes<br />
und tanzendes Volk sind. Auch die Ehrengäste vom litauischen<br />
Honorarkonsulat Baden Württembergs, den Botschaften in<br />
Berlin und Vereinsvertreter haben in Ihren Vorträgen betont,<br />
wie wichtig es ist – in allen Zeiten sich zusammen zu halten,<br />
Freundschaften aufzubauen, somit die Stärke unserer Länder<br />
zu zeigen. Als Abschlusslied im kulturellen Teil wurde das<br />
Lied ‘‘Bunda jau Baltija‘‘ (DE: Baltikum aufwacht) gesungen.<br />
Währenddessen sind alle aufgestanden und haben eine Men-<br />
Nuotr. Štutgarto ????| lietuviai ???<br />
schenkette gebildet – als symbolischen Baltischen Weg vom Jahr 1989. Der Ball wurde<br />
vom lettischen Sänger Normunds Rutulis und den litauischen Musiker begleitet. Noch lange<br />
werden die Klänge der Musik alle begleiten…<br />
Die Veranstaltung war ein absoluter Erfolg. Es hat die Veranstalter für weitere gemeinsame<br />
Projekte und Ideen inspiriert. Die litauische Gemeinschaft in Stuttgart, der lettische<br />
Kulturverein SAIME e.V. und die Deutsch-Estnische Gesellschaft bedanken sich herzlich für<br />
die Unterstützung an die Stadt Stuttgart, Forum der Kulturen Stuttgart e.V., Kursaal Bad<br />
Cannstatt, die lettische Botschaft in Berlin und an alle TeilnehmerInnen und Gäste.<br />
Renginio dalyviai<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 7
8 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Pasaulio lietuvių metai ir Lietuvių Chartos 70-metis<br />
Dalia Henke | Žurnalas „Pasaulio lietuvis“ Nr. 1/573<br />
2018-aisiais metais šventėme Lietuvos nepriklausomybės<br />
atkūrimo šimtmetį, tačiau Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje<br />
tuo nesibaigia. Lietuvos Respublikos Seimas <strong>2019</strong>-uosius<br />
metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Tad visos 47<br />
lietuvių bendruomenės pasaulyje turės galimybę prisistatyti<br />
Lietuvoje, kad žmonės daugiau sužinotų apie jas, jų<br />
vykdomas veiklas, įsikūrusias lietuviškas organizacijos ir<br />
jų pastangas siekiant išlaikyti lietuvybę ir savo tapatybę.<br />
Mūsų laukia labai daug renginių. Planuojamos konferencijos,<br />
projektai Lietuvoje. <strong>2019</strong>-aisiais, pasaulio lietuvių metais, didžiausias<br />
ir svarbiausias renginys – kitą rudenį planuojamas<br />
Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Taip pat labai svarbu paminėti,<br />
kad užsienio lietuvių jėgomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas<br />
kitąmet taip pat švęs 30-metį, taigi bus nuostabu,<br />
jog galėsime į Lietuvą sukviesti mokslininkus iš viso pasaulio.<br />
Planuojama diskutuoti Lietuvos ateities temomis, apie mus laukiančius<br />
iššūkius, švietimo ir mokslo sistemos, emigracijos problemas.<br />
Diskusijų metu bus stengiamasi generuoti idėjas, kaip ir<br />
kokiu būti išlaikyti ryšius su į užsienį išvykusiais lietuviais ir taip<br />
skatinti jų grįžimą arba susigrąžinimą.<br />
Taip pat labai svarbus mūsų laukiantis renginys – gegužės<br />
pradžioje Lietuvoje įvyksiantis pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų<br />
suvažiavimas-forumas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir<br />
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Pasaulio<br />
Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB), Kultūros komisija deda<br />
didžiules pastangas stengdamasi surinkti po visą pasaulį išsibarsčiusius<br />
kūrėjus, rašytojus ir sukviesti juos į Lietuvą. Tokio<br />
mąsto, pobūdžio ir formato renginio Lietuvoje dar nėra buvę,<br />
tad yra stengiamasi deramai tam pasiruošti.<br />
Reikėtų nepamiršti ir labai svarbios PLB sukakties – Lietuvių<br />
Chartos 70-mečio. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas<br />
parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ 1949 m.<br />
Augsburge paskelbė dokumentą, išreiškiantį ir nustatantį lietuvių<br />
išeivijos tautinio solidarumo principus. Būtent šios Chartos<br />
pagrindu ir buvo pradėta kurti PLB, nors ir įsteigta ji buvo 10<br />
metų vėliau. Tad PLB 2018-aisiais šventė veiklos 60-metį: 1958<br />
metais Niujorke PLB Seimas priėmė PLB Konstituciją, išrinko<br />
valdybą ir sukvietė lietuvių bendruomenių lyderius.<br />
Itin svarbu paminėti ir visų Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančių<br />
lietuvių pilietybės išsaugojimo referendumą, kuris įvyks gegužės<br />
12 d. kartu su LR Prezidento rinkimais. Labai tikimės, kad<br />
pasaulyje gyvenantys lietuviai parodys savo pilietiškumą, kad<br />
mes būsime aktyvesni šiuose rinkimuose.<br />
Taip pat svarbu paminėti, kad įsigalios naujoji Globalios Lietuvos<br />
2020–2030 metų programa, dešimties metų planai, numatantys,<br />
kaip Lietuvos valstybė turi bendrauti, sąveikauti su diaspora.<br />
Ten surašyti metmenys, svarbūs punktai, įsipareigojimai ir<br />
sudėlioti sąveikos taškai, bus numatomi ir finansai. Tai pagrindinis<br />
dokumentas, lemiantis tolimesnį mūsų bendradarbiavimą<br />
su Lietuvos valstybe.<br />
Taip pat PLB <strong>2019</strong>-aisiais planuoja išleisti knygą apie 47 pasaulyje<br />
veikiančias lietuvių bendruomenes. Paskutinysis leidimas<br />
buvo iki 2003 metų, tad tikrai atėjo laikas atsinaujinti. Daugelis<br />
sako, kad, technologijoms žengiant į priekį, šis leidinys galbūt<br />
turėtų būti elektroninis, tačiau mes manome, jog šią knygą savo<br />
namų bibliotekoje galėtų turėti kiekvienas lietuvis.<br />
Kokie laukia iššūkiai?<br />
Iššūkiai lieka tie patys – lituanistinis švietimas, kultūra, tradicijų<br />
išlaikymas ir Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje. O<br />
Nuotr. ????| Tomo ??? Razmaus | Dalia Henke<br />
didžiausias iššūkis – vienas kito palaikymas, tolerancija, daugiau pozityvumo bendradarbiavime,<br />
darbuose, bendravime tarp įvairių besikuriančių organizacijų. Svarbi užduotis –<br />
pasiruošimas referendumui. Trūksta informacijos apie pilietybės išsaugojimą, ką šis žingsnis<br />
reiškia Lietuvai. Iššūkis yra suprasti, kad bet kurioje pasaulio šalyje gyvenantis lietuvis<br />
yra svarbus Lietuvos valstybei pilietis. Turėtų būti dedamos pastangos tiek vyriausybinių<br />
institucijų, tiek valstybės aukščiausių pareigūnų ir atstovų: LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės,<br />
LRS Pirmininko Viktoro Pranskiečio, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, partijų<br />
lyderių. Būtina, kad jie išsikeltų kaip svarbų uždavinį tai, ką jau yra įsirašę į vyriausybės<br />
planus, partijų programas – pilietybės išsaugojimas turi būti vienas iš prioritetų valstybėje.<br />
O šiais metais naujai išrinkta PLB valdyba kviečia jungtis, sutelkiant savo visus darbus,<br />
žinias, pažintis, finansus Lietuvai. Mes norime surinkti tą jėgą pasaulyje, plačiau vienus<br />
kitiems pristatyti, parodyti, kad nėra „mūsų“ ir „Jūsų“, kad esame viena nedaloma tauta.<br />
PLB jau ruošiasi artėjantiems rinkimams, įgyvendindama akciją „Mūsų metas dabar“. Tai pilietiškumo<br />
skatinimo akcija, vienas iš įrankių visais turimai kanalais skleisti žinią apie būsimus<br />
rinkimus – kad užsienio lietuviai turi registruotis ir gauti balsavimui skirtus dokumentus paštu<br />
ir tokiu būdu piliečiai, gyvenantys ne Lietuvoje, turės ir galės išnaudoti galimybę balsuoti.<br />
Lietuvių Chartos 70-mečio proga esame suplanavę PLB ir PLJS lyderių, aktyvistų suvažiavimą<br />
Nidoje. Suvažiavimo metu bus paminėti pasaulio lietuvio metai, Chartos jubiliejus, diskutuojama<br />
apie sąveikas su atskiromis organizacijomis, generuojamos idėjos, kaip intensyviau<br />
bendradarbiauti. Kodėl Nida? Tam, kad išeitume iš didelių miestų ir skirtume dėmesį regionams.<br />
Neringa – Lietuvos perlas, nuostabus kraštas, kurį norime pristatyti visiems. Mums į<br />
pagalbą ateina dabartinis Nidos meras Darius Jasaitis ir buvęs meras Antanas Vinkus. Tai ir<br />
buvo A. Vinkaus dėmesys ir pasiūlymas šį svarbų suvažiavimą rengti Neringos savivaldybėje.<br />
Lietuvoje vyksta didžiuliai pokyčiai švietimo sistemoje, mokslo srityse, tad itin svarbu jungti<br />
užsienio lietuvius, kurie užsienyje įgyta patirtimi galėtų dalintis su Lietuvos institucijomis. Yra<br />
daug įkvepiančių pavyzdžių kultūros srityje, kaip kad neseniai pasaulio lietuvių atlikėjų profesionalios<br />
muzikos atstovų įgyvendinta idėja Trakų pilyje, kai lietuviai jungiasi bendram tikslui<br />
ir savo energiją, žinias, patirtį ir laisvą laiką skiria Lietuvos gerovės kūrimui ir jos žmonėms.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 9
PRASMINGI DIUSELDORFO LIETUVIŲ PLANAI<br />
K. Ulevičius su žmona Diana<br />
Evelina Kislych-Šochienė<br />
2018 metų lapkritį darbą pradėjo Diuseldorfo lietuvių bendruomenė. Planuose<br />
– Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai, kultūra ir lituanistinės mokyklėlės<br />
steigimas.<br />
„Man visuomet buvo įdomu, ką reikia padaryti, kad lietuviai užsienyje burtųsi?<br />
Kai lietuvis gyvena viename iš Vokietijos miestų, gal vienas, gal su šeima, jis<br />
tikriausiai jaučia, kad tame pačiame mieste turi būti dar kitų lietuvių, kurie, kaip<br />
ir jis pats, turėtų būti suinteresuoti susitikti. Visai nesvarbu, kad lietuvis yra integravęsis<br />
į vokiškąją visuomenę, turi draugų vokiečių ir gerai kalba šios šalies<br />
kalba, tačiau tikriausiai tas pats lietuvis niekur kitur nesijaus tokiu savu kaip tarp<br />
savų – lietuvių“, - tokiomis mintimis gruodžio mėnesio „Informacijų“ numeryje<br />
dalinosi Diuseldorfo lietuvis, <strong>VLB</strong> Valdybos vicepirmininkas Martynas Lipšys.<br />
Diuseldorfo lietuvių bendruomenės valdybą sudaro: Ligyta Maziliauskienė, Kęstutis<br />
Ulevičius, Augustas Šernius, Žydrė Farhadi ir Vita Myniotaitė.<br />
Apie naujai įsteigtą bendruomenę kalbiname jos iniciatorių, valdybos narį K. Ulevičių.<br />
Kęstuti, pradėkime nuo Jūsų. Kaip atvykote į Vokietiją? Papasakokite savo<br />
gyvenimo istoriją.<br />
Dar dirbdamas Lietuvoje gavau darbo pasiūlymą iš pažįstamo žmogaus. Gerai pagalvojęs,<br />
nusprendžiau jį priimti ir išvykau dirbti į Vokietiją.<br />
Turimomis žiniomis savo laisvą laiką skirdavote lietuvių susitikimams. Ar lietuviškas<br />
bendravimas esant ne Lietuvoje Jums buvo<br />
ir yra svarbus?<br />
Lietuviškas bendravimas man yra labai svarbus. Nors<br />
su žmona lietuviškai kalbame kiekvieną dieną, norėjosi<br />
susipažinti ir pabendrauti su Diuseldorfo lietuviais.<br />
Inicijuodavote lietuvių susitikimus Diuseldorfe. Kaip<br />
reguliariai jie vykdavo? Kiek Jūsų susirinkdavo?<br />
Lietuvių susitikimus organizuojame kiekvieno mėnesio pirmą<br />
sekmadienį arba balsuodami nutariame, kuri diena tinkama<br />
daugumai. Į susitikimus atvyksta ir susirenka apie 20 žmonių.<br />
Kokios buvo pagrindinės Jūsų temos, veiklos?<br />
Artėja didžiosios Lietuvos valstybinės šventės ir minėjimai:<br />
sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Nusprendėme<br />
šias svarbias datas paminėti kartu. Sausio 13-ąją eisime<br />
į lietuvės menininkės Almyros Weigel parodą galerijoje<br />
„Meno parkas“.<br />
Ar organizuojant susitikimus svarstėte prisijungti<br />
prie Vokietijos lietuvių bendruomenės ir įsteigti savo<br />
bendruomenę? Paskutinio susirinkimo metu kavinėje<br />
„Europa“ Diuseldorfe bendru nutarimu įkūrėte lietuvių<br />
bendruomenę. Sveikiname! Papasakokite, kaip tai įvyko.<br />
10 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Į antrąjį mūsų susitikimą atvyko Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />
(<strong>VLB</strong>) vicepirmininkas Martynas Lipšys, kuris<br />
gyvena Diuseldorfe. Jis plačiau papasakojo apie <strong>VLB</strong> veiklą<br />
ir pasiūlė įkurti <strong>VLB</strong> Diuseldorfo apylinkę. Visi dalyvavusieji<br />
pritarė ir M. Lipšys surašė protokolą.<br />
Taigi kokie Jūsų, naujai išrinktos Valdybos nuveikti<br />
ir suplanuoti darbai?<br />
Kaip ir minėjau, pirmiausia norime paminėti Lietuvos<br />
šventes. Norime suorganizuoti koncertą, kartu nuvykti į<br />
kelionę, įsteigti lietuvišką mokyklėlę.<br />
Ar taip pat svarstote sekti kitų bendruomenių pavyzdžiu<br />
ir pradėti vystyti lituanistinį švietimą Diuseldorfe?<br />
Kokias veiklas numatote vykdyti?<br />
Pagal atliktą apklausą lituanistinio švietimo poreikis Diuseldorfe<br />
yra akivaizdus. Todėl šiuo metu ieškome galimybių<br />
įsteigti lietuvišką mokyklėlę.<br />
Kokie užsibrėžti Jūsų asmeniniai, visos bendruomenės<br />
tikslai?<br />
Bendruomenės tikslas yra suburti ir įtraukti lietuvius, gyvenančius<br />
Diuseldorfe ir aplink jį, į bendras veiklas bei kartu<br />
puoselėti lietuviškumą. Vienas iš asmeninių tikslų yra<br />
pasidalinti patirtimi, įgyta lietuvių liaudies ansamblyje,<br />
Nuotr. Diuseldorfo ????| ??? lietuviai<br />
kuriame daug laiko skyriau šokiams ir dainoms.<br />
Ko galėtumėte palinkėti kitoms, bendruomenę nedrįstančioms įsteigti lietuvių<br />
grupėms? Ar verta?<br />
Verta, nes tai puiki galimybė susipažinti su lietuviais savo mieste ir įgyvendinti<br />
bendrus tikslus.<br />
Dėkojame už atsakymus<br />
Nuotr. asm. archyvo ir Česlovo Markevičiaus<br />
Diuseldorfo lietuviai<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 11
ŠVIETIMAS<br />
Vokietijos lietuvių vaikai<br />
Kalbino Vitalijus Kryževičius<br />
Lietuvoje gimusi ir trejų metų kartu su mama ir sese į Vokietiją atvykusi Guoda<br />
Baltrušaitytė – viena aktyviausių Miuncheno lituanistinės mokyklos moksleivių,<br />
kuri dar nemokėdama gerai kalbėti, deklamuodavo lietuviškus eilėraščius. Taip<br />
jau lėmė likimas, kad Guodos ir Miuncheno lietuvių bendruomenės (MLB) gimtadieniai<br />
yra švenčiami tą pačią dieną, spalio 29-ąją. Tad ji, tik atvykusi į Miuncheną,<br />
būdama trejų metų, sveikino MLB 70-ojo gimtadienio proga, deklamuodama<br />
eilėraštį „Zuikių mokykla“.<br />
Įrašą galima pasižiūrėti paspaudus nuorodą, adresu:<br />
https://www.facebook.com/kristina.kandrataviciute/videos/vb.10000015667856<br />
8/959307767417770/?type=2&video_source=user_video_tab). Nuo tada Guoda<br />
bendruomenės jau nebepaliko.<br />
Ji – tai mergaitė, turinti savo gabumus, išsiskirianti iš savo amžiaus vaikų noru mokytis,<br />
deklamuoti eilėraščius bei tuo, kad labai myli Lietuvą, ten gyvenančią močiutę,<br />
visus draugus. Ypač žavi tai, jog pasibaigus lituanistinės mokyklėlės pamokoms<br />
ir užsidarius klasės durims, Guoda stengiasi ir toliau papildomai mokytis kalbėti<br />
lietuviškai. Žinoma, tai – aktyvios ir veiklios Miuncheno lietuvių bendruomenės<br />
valdybos narės, Guodos mamos, Kristinos Kandratavičiūtės, nuopelnas.<br />
Kalbiname Guodą apie puoselėjamą lietuvių kalbą, lituanistinę mokyklėlę ir Lietuvą.<br />
Guoda, kiek tau metų?<br />
Man 8 metai.<br />
Kokia kalba – lietuvių ar vokiečių – kalbi namuose?<br />
Namuose kalbame lietuviškai. O kai norime, kad močiutė<br />
nesuprastų, ką kalbame, su sese bendraujame vokiškai.<br />
Lietuvių kalba, kokia ji tau?<br />
Man lietuvių kalba yra graži, maloni, nuoširdi.<br />
Kiek metų lankai lituanistinę mokyklą Miunchene?<br />
Mokyklėlę lankau 5 metus. Iš pradžių buvo darželio grupė,<br />
o dabar jau antrus metus lankau mokyklėlės mokinukų<br />
grupę. Augu.<br />
Kokia veikla mokyklėlėje tau patinka labiausiai?<br />
Labiausiai patinka skaityti ir rašyti.<br />
Ar mokytojos jums užduoda daug namų darbų?<br />
Oiii… Na, nelabai daug namų darbų užduoda. Užduoda<br />
rašyti raides.<br />
Mokytoja prasitarė, kad net pasibaigus pamokoms,<br />
stengiesi toliau mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai?<br />
Guoda Baltrušaitytė<br />
12 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
stengiesi toliau mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai?<br />
Darai tai namuose? Drauge su sese ir mama?<br />
Taip, aš mokausi viena namuose, skaitau lietuviškas<br />
knygeles, rašau, dainuoju lietuviškas daineles, mokausi<br />
eilėraščius.<br />
Kuo dar užsiimi? Kas tau patinka? Piešti, šokti, deklamuoti?<br />
Taip, man patinka šokti, dainuoti, piešti, skaityti, deklamuoti,<br />
daryti darbelius.<br />
Ar turi draugų lietuvių?<br />
Taip, turiu daug draugų lietuvių ir čia, Miunchene, ir,<br />
žinoma, Lietuvoje (Kiprui, Godai, Andrėjai, Ievai, Lukai,<br />
Gabijai linkėjimai). Gaila, kad negalime dažniau su jais<br />
susitikti.<br />
Ar klasės draugus vokiečius mokai lietuviškų pasisveikinimo,<br />
padėkos žodžių?<br />
Taip, dar darželyje kelias mergaites išmokiau kai kurių<br />
žodžių, o šiais metais dvi klasės drauges išmokiau giesmės<br />
„Tyli naktis“ vieną posmelį.<br />
Kiek kartų lankeisi Lietuvoje? Ar leidi ten vasaros<br />
atostogas? Kokia tau atrodo ši šalis?<br />
Lietuvoje būnu per kiekvienas vasaros atostogas. Man<br />
patinka joje atostogauti, Lietuvoje gražu, miela, daug<br />
draugų, ežerų, erdvės. Graži šalis.<br />
Kuo norėtum būti užaugusi?<br />
Dar tiksliai nežinau. Pirmiausia norėjau būti policininke,<br />
po to dantų gydytoja. Ir dabar vis dar noriu ja būti. (Jau esu<br />
susitarusi dėl praktikos vietos su savo dantų gydytoja).<br />
Nuotr. Daivos Bethke, Rolando Purtulio, asm. archyvo<br />
Nuotr. Guodos ????| ir Miuncheno ??? lietuvių bendruomenės (MLB) gimtadieniai, švenčiami tą pačią dieną<br />
Interaktyvus mokymas – sėkmės garantas<br />
Nuotr. G. Baltrušaitytė ????| ??? su mama Kristina ir sese Guste<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 13
JAUNIMO (IM)PULSAS<br />
Šimtmečio „Baltoween“ Berlyne – tiltas<br />
tarp Lietuvos ir pasaulio<br />
Ieva Matulaitytė<br />
Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos organizuojamoje kasmetinėje<br />
„Baltoween“ šventėje (spalio 29–lapkričio 1 d. Berlyne) dalyvavau pirmą<br />
kartą. Renginio sūkuryje atsidūriau netikėtai, nors užsienio lietuvių<br />
jaunimo bendruomenių renginiai man nėra svetimi. Metai, praleisti tiek<br />
Anglijoje, tiek Švedijoje, leido prisiliesti prie skirtingų bendruomenių,<br />
tad nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nesu buvusi ar mačiusi ko nors net<br />
truputėlį panašaus. Labiausiai mane nustebino tai, kad žmonės atkeliavo<br />
600 kilometrų, kai kurie ir su mažais pagrandukais ant rankų. Tai stebino,<br />
nes reta lietuvių bendruomenė pasaulyje apima daugiau nei vieną<br />
miestą. Man tai buvo pats gražiausiais Lietuvos šimtmečio minėjimas –<br />
matyti bendruomenę, tausojančią ir auginančią savo šaknis, visai kaip<br />
dipukų pasakojimuose apie okupacijos metus.<br />
Tie 600 kilometrų simbolizuoja, kad mums, lietuviams,<br />
kad ir kur mes bebūtume – ar Vokietijoje, ar tolimoje Argentinoje<br />
– mūsų šaknys ir bendruomenė yra svarbios. Ir<br />
kad didžiavimasis jomis ir lietuvybės šventimas nėra vien<br />
tautinių šokių šokimas ar sutartinių dainavimas rate. Tai –<br />
šventimas žmonių, kuriuos laikome savais, kurie tiek gimtoje<br />
žemėje, tiek už jos ribų kalba širdimi – inovacijomis,<br />
mokslu, menais – rodydami skirtingus atspalvius šalies,<br />
kuri kitataučiams yra tolima ir nepažįstama. Manau, šis<br />
šimtmečio „Baltoween“ buvo odė būtent tiems žmonėms,<br />
kurie tampa tiltais tarp mūsų mažos šalies ir pasaulio, ir tik<br />
todėl, kad jie kvėpuoja savo veikla ir noru augti.<br />
Nuotr. Vytenio Sakalausko | Vokietijos lietuvių jaunimas drauge su fotomenininke Julija Goyd.<br />
14 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Nuotr. Gretos Janulytės | Renginio „Baltoween“ akimirka.<br />
Dvi ašys: praktinė-politinė ir kūrybinė<br />
Šiųmetiniame renginyje dalyvavusi fotomenininkė Julija<br />
Goyd – vienas tų magiškųjų tiltų per menų pasaulį. Asmeniškai<br />
buvau pakerėta jos darbų, jų tikrumo, trapumo<br />
ir nepakartojamo jos gebėjimo matyti ir perteikti spalvas.<br />
Jos parodos atidarymas penktadienio, spalio 30-osios,<br />
vakarą buvo nuostabus įvadas į renginį, kaip ir diskusija<br />
„100 metų Baltijos šalims: brolystė, partnerystė ar konkurencija?“<br />
ketvirtadienį Lietuvos ambasadoje Berlyne. Šios<br />
dvi mažos įžangos puikiai davė suprasti, kad „Baltoween“<br />
suksis apie dvi ašis: praktinę-politinę ir kūrybinę. Iš pirmo<br />
žvilgsnio jos galbūt gali atrodyti labai toli viena nuo kitos,<br />
nors iš tiesų viena be kitos negali.<br />
Nors visą penktadienį lijo ir rodės, kad saulės Berlynas dar<br />
ilgai nematys, šeštadienio rytas vis dėlto sugebėjo nustebinti.<br />
Berlyno klubas „Panke“, kurio sienas ir papuošė<br />
Julijos Goyd darbai ir kur vyko visa šeštadienio programa,<br />
dienos šviesoje atrodė kitaip nei vakarą prieš tai: įėjimas<br />
į „Panke“ buvo nuklijuotas lipdukais, tarp kurių, keista,<br />
buvo galima rasti ne vienos lietuviškos grupės pėdsaką.<br />
Pasirodo, klubui vadovauja lietuviai, nors vakarą prieš tai<br />
vargu ar būčiau taip pamaniusi, nes vieta alsavo Berlynu<br />
ir jo žmonėmis. Tuo metu pagalvojau, kaip gera žinoti,<br />
kad visur pasaulyje yra vietų, taip susiliejusių su miestais,<br />
kuriose jos įsikūrusios, kad tampa neatsiejama tų miestų<br />
identiteto dalimi, bet kartu atneša kažką savito, naujo ir<br />
tampa dar vienu tiltu tarp skirtingų kultūrų, leidžia pažinti, kalbėtis bei atrasti kažką<br />
naujo abiem pusėms.<br />
Grįžtant prie „Baltoween“ programos, pirmasis pokalbis vyko tarp Julijos Goyd ir manęs,<br />
paprašytos būti pokalbio moderatore. Tikriausiai todėl, kad buvau šio proceso<br />
dalimi, man yra beveik neįmanoma išlikti objektyviai. Ir nemanau, kad šiuo atveju<br />
tai yra blogai – Julija nuo pirmųjų sakinių užbūrė savo atvirumu bei paprastumu, ir<br />
tikrai ne mane vieną. Ne kiekvienas pasiryžtų be užuolankų ir rožinių akinių kalbėti<br />
su auditorija apie tai, kad kūryba yra darbas ir jos menas yra įmanomas tik todėl, kad<br />
ji laikosi griežtos disciplinos. Manau, kartais sunku pabėgti nuo stereotipų, kuriuos<br />
susikuriame galvodami apie menininkus, jų privalomą gyvenimo palydovą bohemą ir<br />
kūrybą kaip egzistenciją, o ne darbą. Julija padėjo laužyti tuos stereotipus, taip pat<br />
primindama, kad tai, ką reiškia būti lietuviu menininku Berlyne – ir tikriausiai bet kurioje<br />
kitoje svetimos šalies sostinėje, – yra labai individualu. Tad tikriausiai nereikėtų<br />
surašyti visų lietuvių menininkų užsienyje į vieną formulės eilute, o vertėtų mums<br />
visiems mokytis tiek rašyti, tiek suprasti daugiau formulių nei vieną, net jei gerai pažįstamą<br />
ir todėl, atrodo, teisingą.<br />
Julijos darbai klausia žiūrovo: kas yra erotiškumas? Ir iš tiesų, ką erotika reiškia mums?<br />
Ar noriai apie tai kalbame? Julija mano, kad erotiškumas – tai būsena, ir ji tikisi atrasti<br />
būdą, kaip tai išreikšti fotografija, nerodant žmogaus kūno. Unikalu tai, kad Julija<br />
nesiekia įtikinti savo darbais, ji dalinasi savo pasauliu, nes jai to reikia, ji nevargina<br />
žiūrovo savo darbų pavadinimais ir aprašymais, bet veikiau pakviečia jį užmegzti dialogą<br />
su jos menu.<br />
Manau, ši mintis labai artima lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje ir galbūt<br />
svarbiausia švenčiant Lietuvos šimtmetį – tai bendruomenių gebėjimas tapti vieta<br />
dialogui, kalbėjimui apie tai, kas yra lietuvybė, kodėl ir ar išvis ji yra svarbi. Tai, ką<br />
nuveikia bendruomenės, yra svarbu, o „Baltoween“ tampa tos svarbos išraiška vien<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 15
Nuotr. Gretos Janulytės | „Baltoween“ – nepertraukiama tradicija<br />
todėl, kad tam yra poreikis. Poreikis kurti, dalintis ir tausoti savo bendruomenę, nors<br />
ir būnant labai toli nuo gimtųjų namų. Šį poreikio fenomeną labai gražiai paaiškino<br />
Vidas Bareikis savo kūrybinių dirbtuvių metu. Pasak jo, žmonės kuria todėl, kad privalo<br />
išreikšti, kas jų viduje, ir nori tuo dalintis, ir visai nesvarbu, ar tai bus suprasta, ar<br />
sulauks kitų dėmesio, ar ne, svarbiausia, kad kuriantis žmogus tuo gyvena.<br />
Ne vien švenčiama, kartu rašoma istorija<br />
„Baltoween“ buvo akivaizdu, kad poreikis kurti Lietuvai yra visų širdyse, taip pat, kad<br />
yra daug skirtingų būdų jį įgyvendinti. Tai atsispindėjo šimtmečio inovacijų pokalbiuose<br />
su kūrybinių technologijų akademijos bit&Byte atstove Berlyne Egle Paukštelyte<br />
ir aplikacijos šunų dresavimui DOGO kūrėjais Tadu ir Rasa Žiemiais. Eglė sugebėjo<br />
įtraukti į visai man nepažįstamą technologijų pasaulį ir priversti juo patikėti, nes spinduliavo<br />
nepaprastu užsidegimu išmokyti kiekvieną vaiką programuoti bei kūrybingai<br />
naudoti informacines technologijas. DOGO komanda ne tik buvo nuostabus atradimas<br />
visiems gyvūnų mylėtojams, bet ir pasidalino savo startuolio kūrimo ir augimo paslaptimis<br />
atviroje pasaulio, bet konservatyvioje Vokietijos verslo aplinkoje.<br />
Diena pasibaigė Vido Bareikio bei jo grupės koncertu ir buvo išties sunku patikėti,<br />
kad scenoje – tas pats žmogus, kuris antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje privertė visus<br />
pusvalandį pasikalbėti su tašku sienoje, ar su kuriuo praeitą vakarą teko stovėti<br />
ligoninės koridoriuje bandant surasti, kas galėtų apžiūrėti jo skaudančią ausį. Tai, kad<br />
skaudanti ausis netapo opia problema, priminė, jog bendruomenės geba suvaldyti ir<br />
labai keblias situacijas, na, o Bareikis užbūrė ne vien savo sceniniu įvaizdžiu, energija,<br />
bet ir santykiu su grupe: kiekvieno jos nario akys spindėjo kalbant apie darbą drauge<br />
ir muziką. Visą grupę vienijanti ugnis buvo pats gražiausias to kūrybinio poreikio, apie<br />
kurį Bareikis kalbėjo dirbtuvių metu, įrodymas. O užkurtas vakarėlis tęsėsi su DJ Genys<br />
bei DJ Zank Frappa.<br />
Negalėjau sustoti galvoti, kad mes ne vien švenčiame<br />
istoriją, mes kartu ją rašome. Mūsų kultūra klesti – per<br />
mokslinius atradimus, technines inovacijas ar per meninę<br />
išraišką. Mes nesustodami augame ir švenčiame, kad praėjus<br />
šimtui metų, apjuostų tiek priespaudos, tiek laisvės<br />
kaspinais, pagaliau išmokome džiaugtis ir puoselėti savo<br />
identitetą, įvairiapusį ir skirtingą, ir būtent todėl galintį<br />
tiesti tiek daug tiltų tokia daugybe skirtingų krypčių.<br />
Tai pat noriu organizatorių vardu padėkoti Vokietijos Lietuvių<br />
Bendruomenei (<strong>VLB</strong>) ir Lietuvių Fondui (JAV) už finansinę<br />
paramą, visiems lektoriams už dalyvavimą, Lietuvos<br />
Respublikos ambasadai Vokietijoje ir klubui „Panke“, kurie<br />
mus priėmė, Gretai Janulytei ir Vyteniui Sakalauskui už<br />
fotografijas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkei<br />
Daliai Henke už apsilankymą ir logistinę pagalbą bei Petrui<br />
Tolevičiui ir Vytautui Stundžiai už instrumentų skolinimą ir<br />
gabenimą. Ir, žinoma, labai ačiū visiems dalyviams – be<br />
jūsų niekas nebūtų įmanoma!<br />
Daugiau apie VLJS skaitykite:<br />
http://vljs.vlbe.org/<br />
Sekite mus Facebook ir Instagram paskyroje:<br />
https://www.instagram.com/vljsieciai/<br />
https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/<br />
16 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
PORTRETAI<br />
G. Bielskytės-Elsner: „Kabindami skelbimus<br />
ant stulpų, suorganizavome pirmąjį<br />
lietuvių susitikimą“<br />
Evelina Kislych-Šochienė<br />
2005 metų birželio 11 d. įvyko pirmasis Niurnbergo lietuvių<br />
susitikimas. Laiško lietuviams pradžioje buvo rašoma:<br />
„Nežinau kaip Jums, bet man labai knieti sutikti<br />
kitus lietuvius, gyvenančius aplinkui“. Tai buvo Niurnbergo<br />
lietuvės Gitanos Bielskytės-Elsner elektroninis<br />
laiškas, kvietimas burtis į aktyvią, stiprią bendruomenę.<br />
Tęskime pokalbį, aptardami Jūsų 2005 metų gegužės mėnesį rašytą laišką<br />
Niurnbergo lietuviams. Kaip kilo ši idėja? Ar kreiptis į lietuvius paskatino<br />
ilgesys lietuviškam bendravimui?<br />
Šis lietuvių susitikimas, kaip ir daugelis tokių susitikimų,<br />
buvo Niurnbergo lietuvių bendruomenės veiklos pradžia.<br />
Netrukus buvo išrinkta pirmoji 2006-2007 metų Valdyba,<br />
kurios pirmininke tapo Asta Korinth (šiuo metu ir Hamburgo<br />
Lietuvių Bendruomenės pirmininkė), sekretore – Rasa<br />
Weiß, o iždininke – Neli Stankevičienė. Trejus metus, nuo<br />
2008 iki 2010 metų, vicepirmininkės pareigas ėjusi G.<br />
Bielskytė-Elsner, vėliau, atsistatydinus A. Korinth, tapo ir<br />
bendruomenės pirmininke.<br />
Tais pačiais, 2005 metais veiklą pradėjo ir lituanistinė mokyklėlė<br />
„Mamos mokyklėlė“, kurios įkūrėja ir vadove tapo lietuvių<br />
veiklą Niurnberge pradėjusi vystyti G. Bielskytė-Elsner.<br />
Kalbiname G. Bielskytę-Elsner apie iniciatyvą, pirmąjį<br />
laišką Niurnbergo lietuviams, veiklą Valdyboje ir jos<br />
pačios įkurtą mokyklėlę.<br />
Gitana, pradėkime nuo Jūsų. Kada ir dėl kokių priežasčių<br />
persikėlėte gyventi į Vokietiją?<br />
Mano vyras yra vokietis. Mums susituokus, gyvenome<br />
Lietuvoje. Prieš daugiau nei 22 metus teko praeiti<br />
kryžiaus kelius siekiant, jog mano vyras gautų leidimą<br />
gyventi Lietuvoje. Nepasitikėjimas užsieniečiais taip pat<br />
klestėjo. Tačiau tai nebuvo pagrindinės priežastys, dėl ko<br />
išvykome. Nors, be abejo, tai paveikė mūsų sprendimą. Po<br />
maždaug trejų metų jau buvo gimęs mūsų pirmagymis,<br />
mano vyras gavo darbo pasiūlymą Vokietijoje. Taigi 2000-<br />
aisiais susikrovėme lagaminus ir aš atsidūriau Vokietijoje.<br />
Nuotr. G. Bielskytė-Elsner<br />
????| ???<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 17
Kadangi esu ateitininkė, tai pažinojau nemažą būrį lietuvių, gyvenančių JAV. Mane žavėjo<br />
jų entuziazmas, užsiimant lietuviška veikla. Lenkiu galvą prieš šeimas, išsaugojusias lietuvių<br />
kalbą ir išmokiusias jos savo vaikus. Tai iš tiesų didžiulis darbas. Kadangi mano šeima<br />
yra mišri, nors vyras gerai kalba lietuviškai, man norėjosi lietuviškos aplinkos ne tik sau,<br />
bet ir mano vaikams.<br />
Taigi, atvykusi į Vokietiją, pradžioje į Miuncheną, pradėjau ieškoti lietuvių bendruomenės.<br />
Tapau Lietuvių bendruomenės (LB) nare. Po metų persikėlėme į Niurnbergą. Aš žinojau,<br />
jog čia nėra LB. Taigi įkėliau į internetą skelbimą, kuriame kviečiau atsiliepti lietuvius. Šį<br />
skelbimą bandau ištrinti iki šiol. Buvo labai smagu, kai Astos Korinth vyras, pamatęs mano<br />
skelbimą, perdavė žinią Astai ir ji man paskambino. Taip mes kartu nusprendėme, jog reikėtų<br />
sukviesti kiek įmanoma daugiau lietuvaičių į vieną būrį. Bendromis jėgomis, kabindami<br />
skelbimus ant stulpų, suorganizavome pirmąjį susitikimą vaikų darželyje, kurį tuo metu<br />
lankė mano vaikai. Beje, tose patalpose gyvuoja mokyklėlė iki šiol.<br />
2005 metais įkūrėte lituanistinę mokyklėlę ir pradėjote vystyti lietuvišką švietimą<br />
Niurnberge. Papasakokite plačiau apie jos įkūrimo istoriją, užsibrėžtus<br />
tikslus, tuo metu matytą viziją.<br />
Mokyklėlės idėja gimė savaime. Į pirmą lietuvių susitikimą atėjo nemažai mamyčių su vaikais.<br />
Taip ir gimė mintis susitikinėti pastoviai, jog vaikai galėtų pajusti Lietuvą, patirtų galimybę<br />
kalbėtis lietuviškai ir su kitais vaikais, ne tik su mama. O mamytės galėtų pasidalinti<br />
savo problemomis ar džiaugsmais, tiesiog pabūti kartu.<br />
Tikslai, kuriuos kėlėme tuomet ir keliame dabar, nelabai pasikeitė. Pagrindinis tikslas yra<br />
pagelbėti šeimoms, padrąsinant jas mokinti vaikus lietuvių kalbos, supažindinant vaikus<br />
su lietuviškomis tradicijomis, kultūra, gyvenimo būdu. Siekiame<br />
sukurti aplinką, kurioje galima būtų sutikti bendraminčių,<br />
padėti atrasti ir puoselėti savo indentitetą.<br />
Mokyklėlė šiandien. Kiek vaikų ją lanko? Kokiais pasiekimais<br />
galėtumėte pa-sidalinti?<br />
Šiuo metu mokyklėlę lanko apie 15 vaikų. Yra vaikų, kurie ateina<br />
į kiekvieną susitikimą, o kiti pasirodo tik pasitaikius progai.<br />
Mes susitinkame vieną kartą per mėnesį, tai yra per retai intensyviam<br />
kalbos mokymuisi. Todėl mūsų veikla koncentruojasi į<br />
teminius susitikimus, šventes. Labiausiai didžiuojuosi pastatytais<br />
spektakliais, vaikų pasiekimais įvairiuose konkursuose.<br />
Ar lituanistinis švietimas Niurnbergo lietuviams yra<br />
svarbus?<br />
Kai kuriems jis išties yra svarbus, nors laikui bėgant situacija<br />
keitėsi. Jei anksčiau Lietuva atrodė labai toli, tai dabar Lietuva<br />
yra lengvai pasiekiama. Nemažai šeimų važiuoja į Lietuvą<br />
keletą kartų per metus, todėl poreikis lietuviškos aplinkos šiek<br />
tiek sumažėjo. Tačiau vieta, kur būtų galima susitikti ir tiesiog<br />
apie viską pasikalbėti, yra labai reikalinga tiek vaikams, tiek<br />
mamoms. Tokia vieta yra mokyklėlė.<br />
Grįžkime į 2008 metus. Tuomet tapote Niurnbergo lietuvų<br />
bendruomenės valdybos vicepirmininke. Ką šios<br />
2008 metai Niurnbergo lietuvių bendruomenėje. Svečiuose teatras „Siena“<br />
18 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Niurnbergo lietuviai 2018 metų birželį<br />
pareigos Jums reiškė?<br />
Bendruomenės kūrimosi pradžioje veikla bendruomenėje ir<br />
mokyklėlėje buvo labai glaudžiai susiję, kadangi aktyviausi<br />
žmonės buvo tie patys. Todėl ir pareigybės buvo, galima sakyti,<br />
daugiau formalumas, nes visą veiklą vystė grupė bendraminčių,<br />
kuriais galėjai pasitikėti.<br />
Ką pavyko įgyvendinti per beveik ketverius (vice)pirmininkavimo<br />
metus?<br />
toliau skleis žinią apie Lietuvą, jos kultūrą, žmones bei sujungs mus visus į vieną būrį.<br />
Ko palinkėtumėte jaunimui, naujai besikuriančioms bendruomenėms, lituanistinėms<br />
mokyklėlėms Vokietijoje? Kokius patarimus joms galėtumėte duoti?<br />
Linkiu visiems drąsos kurti, nebijoti klysti. LB yra visų lietuvių namai. Lai kiekvienas randa<br />
joje savo vietą. Ir kuo mes įvairesni esame, tuo geriau. Tuo daugiau galima nuveikti.<br />
Dėkoju už pokalbį!<br />
Nuotr. iš asmeninio albumo<br />
Su džiaugsmu prisimenu pastatytus spektaklius, suorganizuotas<br />
šventes, įvairių kolektyvų iš Lietuvos koncertus,<br />
teatro pasirodymus, Lietuvos pristatymus Niurnbergo visuomenei.<br />
Tai buvo labai kūrybingi ir veikla turtingi metai. Man<br />
buvo labai svarbu neužsidaryti savo rate, bet nešti žinią apie<br />
Lietuvą plačiajai auditorijai. Todėl ypač didžiuojuosi renginiais,<br />
skirtais Niurnbergo visuomenei, kuriuose mes buvome<br />
Lietuvos ambasadoriais.<br />
Niurnbergo lietuvių bendruomenė prieš beveik 14<br />
metų, dabar ir po 10 metų. Pabandykite nupiešti jos<br />
besikeičiančius portretus.<br />
NLB prieš 14 metų buvo pilna entuziazmo, ieškanti savo braižo,<br />
savo vietos. Dabar NLB jau turi patirties, turi įdarbį. Belieka<br />
puoselėti, išlaikyti ir atsiliepti į naujus iššūkius. Tikiuosi, jog<br />
po 10 metų sutiksiu daug naujų, entuziastingų veidų, kurie ir<br />
Nuotr. Akimirka ????| iš ??? 2008-ųjų metų, Šv. Velykų popietės, margučių ridenimo<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 19
BENDRUOMENIU ALEJA<br />
2018-ųjų pabaiga Kaselio Lietuvių<br />
Bendruomenėje<br />
Parengta pagal „Reporteriai Vokietijoje“ reportažą<br />
https://www.youtube.com/watch?v=dNK9j3i4Zes&feature=share<br />
2018-ųjų metų gruodžio 8 d. Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba sukvietė<br />
mažuosius bendruomenė narius drauge su tėvais švęsti šv. Kalėdas ir kartu<br />
palydėti Senuosius, 2018-uosius metus.<br />
Buvo svarstoma, ar į šventę Kalėdų senelis atvyko iš Laplandijos, ar iš Lietuvos, nes<br />
drauge su renginio dalyviais traukė lietuviams gerai pažįstamas lietuviškas dainas,<br />
drauge žaidė žaidimus. Belaukiant Kalėdų Senelio vaikai su tėvais puošė eglutę, o jam<br />
pasirodžius kartu šoko ratelį, deklamavo išmoktus eilėraščius.<br />
Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba džiaugėsi gražia draugyste su šventėje dalyvavusiais<br />
Salzgiterio lietuviais (red. informacija Salzgiterio lietuvių grupė feisbuke<br />
įkurta prieš 2 metus ir jungia apie 470 tautiečių). Jiems buvo įteikti gerumo sparnai,<br />
kuriais jie, pasak valdybos narės, atskreda aplankyti Kaselio lietuvius. Salzgiterio lietuviai<br />
turi įsteigę savo muzikinę grupę ir šį kartą taip pat dovanojo savo atliekamą<br />
muziką mažiesiems ir vyresniems šventės dalyviams bei pakvietė visus atvykti į Salz-<br />
giterį, į gruodžio 26 d. įvykusią Kalėdinę šventę. Salzgiterio<br />
lietuvis, Arūnas Šlamiškis paskatino Vokietijos lietuvius<br />
burtis, būti kartu, džiaugtis, švęsti ir niekuomet nepamiršti<br />
Lietuvos.<br />
„Gerumo sparnus“ įteikė Kaselio Lietuvių Bendruomenės<br />
valdybos narė Greta Dailidonė. Šventėje lankėsi floristė iš<br />
Lietuvos Dalia Pūrienė, kuri vedė kalėdinio dekoro pamoką.<br />
Kartu buvo pagamintas Advento vainikas.<br />
Valdybos narė Joana Bagdonavičienė džiaugėsi įvykusiu<br />
renginiu bei bendruomenės veikla ir tuo, jog lietuviai<br />
buriasi ir veikia kartu. Šventėje pirmą kartą dalyvavusi<br />
Kaselio lietuvė Kristina Steponavičienė pasakojo, jog jai<br />
įspūdį paliko ir visiems išties patiko vaikų Kalėdų seneliui<br />
Šventės dalyviai<br />
20 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Kaselio Bendruomenės valdyba su „Reporteriais Vokietijoje“<br />
deklamuojami eilėraščiai, jų jaudulys, įvykę šokiai. „Reporteriams<br />
Vokietijoje“ lietuvė neslėpė noro dalyvauti ir<br />
kituose Kaselio Lietuvių Bendruomenės organizuojamuose<br />
renginiuose.<br />
Kaselio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Rimantas<br />
Dailidonis pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog ši bendruomenė<br />
dar labai jauna, dviejų metų pasiekimai išties nemaži<br />
ir džiuginantys. Vien tai, jog jau antrus metus rengiamos<br />
Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba drauge su Salzgiterio lietuviais<br />
Kalėdų šventės vaikai laukia ištisus metus, tai yra malonus pasiekimas. Kalbant apie<br />
2018-uosius metus, pirmininkas neslėpė jog jie buvo kupini įtampos, gausybės tradicinių<br />
ir šimtmečio renginių. 2018-aisias metais buvo išrinkta nauja valdyba, priimta<br />
labai svarbi delegacija iš Lietuvos. Kaselio LB drauge su kitomis Lietuvos bendruomenėmis<br />
įgyvendino bendrus projektus, kuriuos planuojama šiemet tęsti. Vienas jų<br />
–„Smetonos kelias“. Planuojama rengti pusryčius Prezidento Antano Smetonos dvare,<br />
pietus – istorinėje LR Prezidentūroje, o vakarienę – Antanave.<br />
Nuotr. Reporteriai Vokietijoje<br />
Akimirka iš įvykusios šventės<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 21
2018 metai Miuncheno Lietuvių Bendruomenėje<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė<br />
Kokie buvo 2018-ieji metai Miuncheno lietuvių bendruomenėje?<br />
Šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje įkūrimo akimirka<br />
Nuo Lietuvos Šimtmečio minėjimų, Vokietijos Lietuvių<br />
Bendruomenės paviljono Vilniaus Rotušės aikštėje<br />
kuravimo (kuriame apsilankė ir LR prezidentė Dalia<br />
Grybauskaitė), <strong>VLB</strong> atstovavimo XVI-ajame PLB Seime,<br />
partnerystės užmezgimo su latvių ir estų bendruomenių<br />
Miunchene lyderiais, dalyvavimų Švietimo ir Mokslo<br />
ministerijos seminaruose, pirmą kartą dalyvaujant<br />
Miuncheno Kultūros šventėje, lietuviškų tarmių vakare<br />
Miunchene, visų tautų šv. Mišiose, Protmūšių kovose,<br />
Miuncheno lituanistinės mokyklos aktyvių veiklų, visų<br />
mėgstamų tradicinių švenčių kaip Motinos diena, Joninės<br />
ar Kalėdų šventė organizavimo iki istorinio įvykio<br />
– Šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje<br />
įkūrimo ir visai nesenai MLB valdybos narių dalyvavimo<br />
Tarptautinėje Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje<br />
Vilniuje apie visuotinės gynybos aktualumą!<br />
MLB dėkoja visiems aktyviems, palaikantiems, ištikimiausiems<br />
bendruomenės nariams, draugams.<br />
Bendradarbiaukim, kurkim, lyderiaukim, džiaukimės,<br />
kvieskim, dalinkimės, spręskim, būkim kartu ir<br />
<strong>2019</strong>-aisiais metais!<br />
Akimirka iš 2018-aisiais metais įvykusio XVI-ojo PLB Seimo. <strong>VLB</strong> atstovai.<br />
Nuotr. Rolandas Purtulis, Irma Petraitytė-Lukšienė<br />
Nuotr. Miuncheno ????| lituanistinės ??? mokyklos kolektyvas<br />
Miuncheno Kultūros šventė<br />
22 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS<br />
Kalėdinėje mugėje Hofheime<br />
Aina Janulionienė<br />
Dailės būrelio nariai su savo dailės mokytoja Aina Janulioniene<br />
lankėsi Hofheimo Kalėdinėje mugėje.<br />
Mugėje mokiniai prekiavo savo pagamintais dirbiniais. Gimnazistai<br />
labai džiaugėsi galėdami pirmą kartą Kalėdų mugėje<br />
pardavinėti savo darbelius ir reprezentuoti Vasario 16-osios<br />
gimnaziją.<br />
Nuotr. autorės<br />
Kalėdinėje mugėje Hofheime<br />
Mūsų gimnazistai – aktyvūs konkursų dalyviai<br />
Astai D`Elia<br />
Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai svečių teisėmis<br />
dalyvavo dienoraščio konkurse „Aš einu…“ Dovydui<br />
Maksimovui (5 kl.), Monikai Lėjai Poviliūnaitei (5 kl.),<br />
Monikai Jakubonytei (6 kl.) ir Gabrielei Lukai Ružytei<br />
(12 kl.) perduoti padėkos raštai. Lietuvių kalbos<br />
ir literatūros mokytojai Astai D`Elia per baigiamąjį<br />
renginį, vykusį Kauno Rokų gimnazijoje, už mokinių<br />
parengimą konkursui įteikta paskatinamoji dovana ir<br />
padėkos raštas.<br />
Gintautas Guntulis (9 kl.) ir Justinas Gečas (10 kl.) svečių teisėmis<br />
dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos<br />
organizuotame rašinių konkurse „Ką šiandien pasakyčiau<br />
Lietuvos partizanui“, skirtame Adolfo Ramanausko-Vanago<br />
metams paminėti. Gimnazistai ir juos konsultavusi mokytoja<br />
Asta D`Elia buvo apdovanoti konkurso rengėjų padėkomis.<br />
Nuotr. autorės<br />
Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. D`Elia<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 23
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta<br />
D`Elia šventė jubiliejų<br />
Gimnazijos informacija<br />
Asta D`Elia<br />
Gruodžio mėnesį mūsų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia šventė savo 40 metų jubiliejų.<br />
Sveikinimai mūsų mielaia bendražygei ir linkėjimai ir toliau išlikti kupinai jėgų bei idėjų!<br />
Prisaikdinta vertėja<br />
lietuvių|rusų| vokiečių klb.<br />
Maybachstraße 1<br />
48 145 Münster<br />
Mobil: +49179.5877720<br />
Fax: +49251.395 56074<br />
mail:ingrida.k@gmail.com<br />
ČIA GALETŲ BŪTI JŪSŲ REKLAMA!<br />
KREIPKITĖS ADRESU:<br />
reklama@vlbe.org<br />
arba<br />
redakcija@vlbe.org<br />
www.dolmetscher-venckus.de<br />
24 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Buvusio direktoriaus Andriaus Šmito dešimtųjų<br />
mirimo metinių paminėjimas<br />
Nuotr. M. Dambriūnaitės-Šmitienės | A. Šmito dešimtųjų mirimo metinių minėjimo akimirka<br />
Edmundas Jankūnas<br />
Šių metų gruodžio 14 d. sukako dešimt metų, kai mirė Vasario 16-osios gimnazijos<br />
direktorius Andrius Šmitas. Paminėti ir pagerbti buvusį ilgametį gimnazijos<br />
direktorių gruodžio 15 d. popietę prie gimnazijos kryžiaus rinkosi artimieji, buvę<br />
kolegos, jį pažinoję mokiniai, draugai. Prisiminti ir pagerbti a. a. A. Šmitą atvyko<br />
ir buvęs Vokietijos Heseno žemės parlamento prezidentas, vėliau tapęs finansų ministru,<br />
politikas Karl Starzacher. Jis artimai pažinojo buvusį direktorių ir labai daug<br />
nuveikė gimnazijos labui.<br />
Gausi atvykusiųjų eisena pajudėjo link miestelio kapinių, kur palaidotas a. a. A. Šmitas.<br />
Prie kapo maldą vokiečių kalba perskaitė mokytoja A. Günther. Ta proga prasmingas eiles<br />
prie kapo skaitė R. Jankūnienė. Ilgamečio gimnazijos mokytojo Aloys Weigel prisiminimus<br />
apie a. a. Andrių Šmitą perskaitė buvusi gimnazistė L. Lipšytė. Po to Marytė Šmitienė<br />
kartu dukra Lina visus susirinkusius pakvietė į pamaldas pilies koplyčioje.<br />
Pamaldas už mirusįjį laikė lietuvių parapijos kunigas Virginijus Grigutis ir ta proga atvykęs<br />
buvęs gimnazistas (dabar kunigas) A. Karčiauskas iš Kiolno. Kunigas V. Grigutis, nors ir artimai<br />
nepažinojo velionio, apie a. a. A. Šmitą kalbėjo kaip apie sąžiningą, dorą, ramų, nuoširdų,<br />
visų gerbiamą ir tuo pačiu labai paprastą žmogų, tikrą krikščionį. Per pamaldas ,,Ave Marija“<br />
puikiai pagiedojo ir velionį pagerbė operos solistas Bryan Boyce. Jam akomponavo A.<br />
Hermanas. Bendrai giedamoms giesmėms pritarė mokytojas G. Ručys kartu su A. Hermanu.<br />
Po pamaldų visi buvo pakviesti į pilies salę pasivaišinti, pabendrauti ir pasidalinti savo prisiminimais<br />
apie velionį. <strong>VLB</strong> pirmininkas A. Hermanas a. a. A. Šmitui atminti atliko M. K.<br />
Čiurlionio kūrinį. Po to jis labai plačiai papasakojo apie a. a. A.<br />
Šmitą ne tik kaip apie buvusį gimnazijos direktorių, bet ir kaip<br />
apie žmogų, kuris visą savo gyvenimą paskyrė aktyviai veiklai<br />
Vokietijos lietuvių bendruomenėje.<br />
Apie a. a. A.Šmitą, kaip apie gimnazijos vadovą, pedagogą,<br />
charizmatišką asmenybę, kalbėjo E. Jankūnas. Jis pasakojo,<br />
kad buvęs direktorius neišėjo iš mūsų tarpo, jis yra tarp<br />
mūsų, tarp mokinių, tarp kolegų, jis yra visur. ,,Dešimt metų<br />
yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galima būtų teigti, jog<br />
nepakeičiamų žmonių vis dėlto yra, ir Andrius buvo vienas iš<br />
jų. Norime ar nenorime tai pripažinti, tačiau su a. a. Andriumi<br />
baigėsi labai ryškus gimnazijos gyvavimo laikotarpis“, - prisimindamas<br />
kalbėjo E. Jankūnas.<br />
Buvusios gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Lieselotte<br />
Manß, dėl ligos negalėjusios dalyvauti paminėjime, nuoširdžius<br />
prisiminimus perskaitė buvusi ilgametė gimnazijos mokytoja<br />
Rita Vomberg. Labai šiltais prisiminimais pasidalijo ir<br />
Vaidas Neverauskas, buvęs gimnazistas, dabar besidarbuojantis<br />
viename iš Šveicarijos bankų. Jis į mirimo metinių paminėjimą<br />
atvyko kartu su savo žmona Giedre, taip pat gimnazijos<br />
abituriente, bei mažąja dukrele.<br />
Jaukią ir šiltą prisiminimų vakaro apie a. a. Andrių Šmitą<br />
atmosferą padėjo sukurti operos dainininko B. Boyce puikiai<br />
atliekami kūriniai.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 25
SIELOVADA<br />
MISIJA – VOKIETIJOS LIETUVIŲ SIELOVADOS<br />
Redakcijos informacija<br />
2018-ųjų metų gruodžio 13 d. Hamburgo lietuvių katalikų sielovados<br />
patalpose įvyko susitikimas su su katalikų kunigo, Vokietijos lietuvių<br />
kapeliono Vaclovo Šarkos draugu, kunigu Henrik Stenzaly ir broliumi<br />
pranciškonu kun. Pauliumi Vaineikiu.<br />
Susitikimo metu kunigas dalinosi prisiminimais apie visai Vokietijos Lietuvių<br />
Bendruomenei svarbų žmogų, asmenybę, dvasininką – V. Šarką.<br />
1946 m. birželio 21 d. Vokietijoje įšventintas kunigu. Darbavosi karo pabėgėlių<br />
lietuvių sielovadoje – įvairiuose dipukų stovyklose, daugiausiai Grohno<br />
(dab. Bremeno miesto dalis) gyvenvietėje. Vėliau patvirtintas Hamburgo ir<br />
Šlezvigo-Holšteino žemės lietuvių kapelionu. Buvo skiriamas Lietuvių skautų<br />
sąjungos Vokietijos regiono dvasios vadovu, taip pat<br />
ir Anglijos lietuvių skautų vasaros stovyklos kapelionu.<br />
Už nuopelnus skautybei 1969 m. apdovanotas<br />
Lietuvių skautų brolijos žymeniu. Aktyviai dalyvavo<br />
Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje,<br />
Hamburge leido ir redagavo laikraštėlį „Aušros Vartai“.<br />
Kunigas įnešė didžiulį indėlį į daugelio Vokietijos lietuvių<br />
gyvenimus ir paliko ryškų pėdsaką juose. V. Šarka,<br />
drauge su tuometinėmis Moterų sąjungos draugijos<br />
atstovėmis – Terese Lipšiene, Lucija Pašaitiene bei Baliulių<br />
šeima pradėjo vystyti ir katalikų, ir ekumeninę<br />
Susitikimo akimirka. Iš kairės: brolis P. Vaineikis, kunigas H. Stenzaly<br />
26 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
ei lituanistinę veiklas Hamburge ir yra laikomi lietuvybės<br />
pradininkais Hamburge.<br />
Susitikime su lietuviais dalyvavęs kunigas H. Stenzaly<br />
pasakojo, kad V. Šarka buvo tapęs jų šeimos dalimi, atvykdavęs<br />
pas juos į svečius senut senutėliu Volkswagen<br />
automobiliu, kuriuo vykdavęs lankyti lietuvių visoje<br />
Vokietijoje – Miuncheno, Hiutenfeldo sielovadas. H.<br />
Stenzaly prisimena, kad su šiuo automobiliu jis netgi<br />
buvo patekęs rimtą avariją, pareikalavusią rimtos reabilitacijos.<br />
Didžiausia jo svajonė buvo sugrįžti gyventi į<br />
Lietuvą, į kurią tuo metu jo sugrįžimas buvo neįmanomas.<br />
Ši tema buvo ir jo didžiausias skausmas. 1987 m.<br />
sausio 3 d. V. Šarka buvo palaidotas Vokietijoje, Reinbeko<br />
kapinėse šalia Hamburgo, 2017 spalio 8 d., suėjus<br />
trisdešimčiai metų po V. Šarkos laidotuvių, gimtosios<br />
parapijos prašymu, palaikai buvo parvežti ir perlaidoti<br />
Dūkšto Šv. Stanislavo Kostkos bažnyčios šventoriuje.<br />
H. Stenzaly pabrėžė, kad itin svarbu gyvenant svetimoje<br />
šalyje rasti bendraminčių, kalbančių lietuviškai.<br />
V. Šarkai nebuvo nacionalistas, tačiau labai nuoširdžiai<br />
mylėjo savo šalį. Jis prisimenantis kunigo skambų ir didingą,<br />
tvirtą balsą, kuomet jis laikė šv. Mišias Altonos<br />
Šv. Teresės bažnyčioje, Hamburge. Jis itin patikdavo ir<br />
žavėdavo vokiečių šeimų vaikus. Ypatingai žodis jo garsiai<br />
tariamas Aleliuja.<br />
Apie kunigą rašęs Monsinjoras Ladas Tulba?, Antano<br />
Suraučiaus knygoje „Dekanas Vaclovas Šarka“: „Kunigas<br />
Vaclovas Šarka parodė didelį, kartais net herojišką<br />
pasiaukojimą. Buvo ne tik lietuvių, bet ir Lietuvos<br />
apaštalas. Visuomeninėje lietuviškoje veikloje buvo<br />
nepamainomas iki paskutinių savo gyvenimo dienų.<br />
Lietuviškoje išeivijoje tapo istoriniu asmeniu, bet ir<br />
Lietuva turėtų jam pastatyti paminklą, kaip ištikimam<br />
sūnui ir drąsiam kovotojui už savo Tėvynę, už jos laisvę.<br />
Aš didžiuojuosi turėjęs Vaclovą savo auklėtiniu…“.<br />
***<br />
Jau kurį laiką išeivijos, tame tarpe ir Hamburgo katalikų<br />
sielovada rūpinasi brolis pranciškonas kun. Paulius Vaineikis<br />
su broliu vienuoliu kun. Gediminu Numgaudis, kurie<br />
Nuotr. Kunigas ????| V. Šarka ???<br />
šiai misijai įgyvendinti buvo paskirti Vyskupų konferencijos. „Pamenu, apie 2001<br />
metus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius viename pokalbyje kreipėsi į mane<br />
klausdamas: „Gal pranciškonai norėtų vykti patarnauti lietuviams Dubline?“ Jų<br />
tuomet buvo per 40 tūkstančių. Supratau, kad reikalas yra labai rimtas ir pranciškonams<br />
reikia tame dalyvauti. Praėjo keleri metai, Lietuvos vyskupai paskyrė<br />
mus į kelias Europos šalis, ir ne tik. Kunigai integravosi į lietuvių bendruomenes<br />
ir vietines tų šalių vyskupijas.“, - „Pasaulio lietuviui“ kalbėjo P. Vaineikis.<br />
Po kiek laiko pranciškonai ėmė rūpintis Stokholmo lietuviais ir dar po metų<br />
buvo pakviesti patarnauti lietuviams Hamburge.<br />
Nuotr. Hamburgo lietuvių katalikų sielovados archyvo<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 27
LIETUVIŠKŲ PAMALDŲ TVARKARAŠTIS <strong>2019</strong><br />
HIUTENFELDAS<br />
FRANKFURTAS<br />
ŠTUTGARTAS<br />
WIESBADENAS<br />
Visų Lietuvos Šventųjų<br />
vardo koplyčia<br />
Lorscher str. 1,<br />
68623 Hüttenfeld<br />
Maria Rosenkranz,<br />
Wilhelmshöher str. 67,<br />
60389 Frankfurt am Main<br />
St. Josef Heslach,<br />
Finkenstraße 36<br />
70199 Stuttgart<br />
Christ König, Borkestraße 4<br />
65205 Wiesbaden<br />
<strong>2019</strong><br />
<strong>2019</strong><br />
<strong>2019</strong><br />
<strong>2019</strong><br />
Šv. Mišios<br />
Vasario 23 d.<br />
Vasario 16 –osios minėjimas<br />
Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde<br />
17.00 val.<br />
Šv. Mišios<br />
Vasario 17 d.<br />
Vasario 16 –osios minėjimas<br />
13:00 val.<br />
Šv. Mišios<br />
Kovo 10 d.<br />
Kovo 11-osios minėjimas<br />
15:00 val.<br />
Šv. Mišios<br />
Balandžio 27 d.<br />
Atvelykis<br />
13:00 val.<br />
Kovo 6 d.<br />
Kovo 17 d.<br />
Gegužės 05 d.<br />
Pelenų Trečiadienio pamaldos<br />
Nebus<br />
Motinos dienos minėjimas<br />
*Laikas bus patikslintas<br />
15:00 val.<br />
Balandžio 21 d.<br />
Gegužės 19 d.<br />
Velykos<br />
V Velykų sekmadienis<br />
12:00 val.<br />
13:00 val.<br />
Gegužės 12 d.<br />
Birželio 9 d.<br />
Motinos dienos minėjimas<br />
Sekminės<br />
11:45 val.<br />
13:00 val.<br />
Birželio 8 d.<br />
Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo<br />
šventė<br />
Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde<br />
16:00 val.<br />
Kun. Virginijus Grigutis<br />
Vasario 16 gimnazijos kapelionas<br />
virginijus.grigutis@litauischesgymansium.de<br />
28 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Simbolinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“<br />
Berlyno Lietuvių Bendruomenės informacija<br />
<strong>2019</strong> m. minėdami 28-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos metines<br />
kartu su Berlyno lietuvių bendruomene ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga<br />
kviečiame Berlyno lietuvius ir Lietuvos draugus į simbolinį bėgimą „Gyvybės ir<br />
mirties keliu.“<br />
Bėgimo pradžia 11:00 val., starto vieta – šalia Obelisko Kovo 11-ajai Berlyno Charlottenburg<br />
parke. Bėgikus kviečiame rinktis 10:45 val. Finišas – Lietuvos Respublikos<br />
ambasada Berlyne (Charitestraße 9, 10117 Berlin).<br />
Gyvybės ir mirties kelias drieksis nuo Obelisko per Charlottenburger Ufer, Einsteinufer,<br />
Tiergartenufer, Lichtensteinallee, Fasanerieallee, Großer Stern, Str. des 17. Juni/B2,<br />
Brandenburger Tor, Ebertstraße/B2, Scheidemannstraße, Paul-Löbe-Allee, Otto-von-<br />
Bismarck-Alle, Konrad-Adenauer-Straße, Reinhardstraße, Charitéstraße.<br />
Bendras trasos ilgis apie 9 km. Detalų bėgimo maršrutą galėsite peržiūrėti paspaudę<br />
nuorodą: https://bit.ly/2LoLCPj<br />
Distanciją įveikusius bėgikus ir palaikymo komandas nuo 12:00 val. kviečiame pasivaišinti<br />
arbata ir užkandžiais ambasadoje. Nepamirškite savo tapatybės korteles ir<br />
informuoti apie dalyvavimą el. paštu: anmeldung-botschaft@mfa.lt<br />
Tiems, kas į bėgimą ateis su kuprinėmis, bus pasirūpinta<br />
bėgikų daiktų nuvežimu nuo starto iki finišo, kur bus galima<br />
persirengti.<br />
Papildoma informacija<br />
Berlyno Charlottenburg parke nuo 1979 m. stovi obeliskas<br />
Kovo 11-ajai atminti – „Dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio<br />
istorijai.“ 1990 m. kovo 11 d. ši diena tokia ir tapo<br />
– Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir paskatino Rytų<br />
Europos išlaisvinimą bei negrįžtamą sovietų imperijos<br />
žlugimą. 1991 m. sausio 13-ąją sovietai pasiuntė kareivius<br />
ir tankus, kad nuverstų demokratiškai išrinktą Lietuvos<br />
Vyriausybę, bet pralaimėjo susidūrę su šimtų tūkstančių<br />
lietuvių taikiu pasipriešinimu.<br />
Nuotr. Made in Vilnius<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 29
© www.elinas-design.de<br />
30 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1<br />
TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@<strong>VLB</strong>E.ORG | http://WWW.<strong>VLB</strong>E.ORG<br />
Reklamos pasiūlymas<br />
Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos<br />
lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />
(<strong>VLB</strong>) svetainėje: www.vlbe.org.<br />
Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir<br />
tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.<br />
Leidinio reklamos kainos<br />
Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas<br />
<strong>VLB</strong> nariams, bendradarbiams, valstybinėms<br />
institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių<br />
bendruomenių pirmininkams.<br />
Internetinio tinklapio reklamos kainos<br />
Vieno numerio reklamos kaina:<br />
A4 – 200 €<br />
A5 – 100 €<br />
A6 – 50 €<br />
A7 – 30 €<br />
A sektorius<br />
1-mėn. 50 €<br />
6-mėn. 250 €<br />
12-mėn. 450 €<br />
B sektorius<br />
1-mėn. 20 €<br />
6-mėn. 100 €<br />
12-mėn. 180 €<br />
Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org<br />
Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong> 31
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post<br />
SAUSIO 13-OJI<br />
– LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA<br />
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja <strong>VLB</strong> Valdybos<br />
nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.<br />
32 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |01 - <strong>2019</strong> | <strong>SAUSIS</strong>
Change language