VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. RUGPJŪTIS, NR. 6/572

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES 

Nuotr. Tomo Razmaus | VLB Pirmininkas Alfredas Hermanas ir MLB Pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė 

Nr.6/572 

2018 

08 

6-7 PSL. XVI-ASIS PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS 

14 PLS. JAUNIMO (IM)PULSAS 

SU M. DAMBRIŪNAITE-ŠMITIENE 

18-19 PSL. PORTRETAI: 

AUDRONĖ IR GINTARAS RUČIAI 

26 PSL. 

KETURI LIUBEKO KANKINIAI 

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 1

Ar Jūs pasiruošę 

BERLYNO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS 

GIMTADIENIUI ? 

2018 RUGPJŪČIO 25 D. 

BERLYNE 

www.berlynas.vlbe.org 

2 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS

REDAKTORIAUS ŽODIS 

Šaukime liepą kitu vardu 

Šių metų liepą nuo šiol vadinsime pasaulio lietuvių mėnesiu – kitas 

vardas jai nebetinka. Kaip ir buvo tikėtasi, ji pažymėta istorijoje saulės 

spalvos antspaudu – šiluma Vilniuje sklido visur – Rotušės aikštėje, 

žygiuojant Gedimino prospektu, lipant Tauro kalnu, Kalnų bei Vingio 

parkuose, Bernardinų sode – visur, kur lankėsi ir būrėsi pasaulio lietuviai. 

Tokio šurmulio, entuziazmo, polėkio ir gerų emocijų Vilnius pilnu jo 

spinduliu senokai nebuvo matęs. 

Vokietijos lietuviai ir vėl sužibo savo bendruomeniškumu, meniniais gebėjimais, 

tvariu bendruomenės atstovavimu Rotušės aikštėje veikusiame paviljonų 

mieste „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, Dainų šventėje, XVIajame 

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime. 

Viskas prasidėjo nuo pasaulio žemėlapio dėlionės – Lietuva skirtinguose 

kontinentuose – už Atlanto, Europoje, Azijoje, Australijoje! Net Lietuvą konstravęs 

J. Basanavičius šito nebuvo susapnavęs. Ir ši Pasaulio lietuvių bendruomenės 

komandos užsibrėžta misija išties pavyko – tiek bendravimo tarp pasaulyje 

ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių neteko matyti. Ir iki šiol priešinami, 

jie susijungė – bendravo, džiaugėsi, keitėsi informacija, juokėsi, pasakojo. Ir 

jeigu nors 10 iš 100 proc. dalyvavusių ir paviljonus lankiusių lietuvių, svečių 

išsinešė bent po vieną kontaktą ar teigiamą pažintį ir labiau suprato, ką veikia 

lietuviai pasaulyje, – darbas nenuėjo veltui. 

O kur Dainų šventėje pasirodę pasaulio lietuvių ansambliai, šokių kolektyvai. 

Vokietijos lietuviams atstovavo Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis 

„RIDIGDO“, Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis „VASA- 

RIS“, Kelno Lietuvių bendruomenės vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“, Hamburgo 

tautinių šokių kolektyvas „GINTARAS“, Frankfurto ansamblis „Ąžuoliukas“. 

Viską vainikavo Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI-asis Seimas, kurio metu 

susirinko 33 šalių pasaulio lietuviai ir Vokietijos lietuviams išdidžiai atstovavo 

mūsų bendruomenės išrinkti delegatai. 

Klausiate, kas iš to? Sprendžiant iš Vokietijos lietuvių bendruomenės paviljoną 

lankiusių Lietuvoje gyvenančių lietuvių skaičiaus bei jų rodyto susidomėjimo, 

mes pagaliau labiau susidraugavom, nugriovėm bent vieną mus 

skiriančią sieną ir tuo praturtėjom. 

Tačiau „Informacijose“ gausu ir kitokių naujienų, apmąstymų ir prisistatymų. 

Gerų vasariškų naujienų ir malonaus skaitymo! 

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė 

Nuotr. Tomo Razmaus 

VOKIETIJOS LB VALDYBOS 

„INFORMACIJOS“ 

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė 

evelina.kislych@vlbe.org 

redakcija@vlbe.org 

KVIEČIAME AUKOTI 

„INFORMACIJOMS“! 

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim 

BLZ 670 700 24 

Konto-Nr. 581 7978 

VLB Valdybos „Informacijas“ 

galite skaityti internete adresu 

www.bendruomene.de 

VIRŠELYJE: 

Viršelyje: VLB Pirmininkas 

Alfredas Hermanas ir MLB Pirmininkė 

Irma Petraitytė-Lukšienė 

Dizaineris: Elinas Venckus 

www.elinas-design.de 

D-68623 Lampertheim 

Tel.: 0162 5200 517 

Verwendungszweck: auka Informacijoms 

Išrašome aukų pažymą. 

Der Bezug dieser Zeitschrift 

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten 

Dėl reklamos „Informacijose“ 

ir VLB interneto svetainėje 

kreipkitės adresu 

reklama@bendruomene.de 

Nuotr. 

Tomo Razmaus 


AKTUALIJOS 

Vokietijos Lietuvių Bendruomenės 

paviljonas Rotušės aikštėje 

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst 

Š. m. liepos 1 dieną, Vilniaus Rotušės aikštėje Pasaulio Lietuvių Bendruomenė 

pakvietė į Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtą renginį „100 Lietuvos veidų – sujunkime 

Lietuvą“. Pirmą kartą užsienio lietuvių bendruomenės turėjo galimybę 

prisistatyti su savo autentišku ir unikaliu veidu paviljonų miestelyje. Viename iš 

paviljonų įsikūrė bei šio miestelio gyventoja tapo ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenė 

(toliau – VLB). 

VLB turėjo labai platų užmojį – ne tik prisistatyti kaip moderni bendruomenė, kuri apima 

ir koordinuoja visą eilę didesnių bei mažesnių apylinkių visoje Vokietijoje, rūpinasi ir 

visokeriopai remia dvikalbę lietuvių-vokiečių Vasario 16-osios gimnaziją, bet ir priminti 

pačiai Pasaulio Lietuvių Bendruomenei (toliau – PLB) apie jos susikūrimo aplinkybes, jos 

istorines ištakas būtent čia, Vakarų Vokietijoje. 

Atsižvelgiant į labai ribotą laiką, vietą ir galimybes, kad lankytojai ir paviljono svečiai per 

keletą minučių įžvelgtų VLB istorinį gylį ir pajustų šiuolaikinę dvasią, buvo didelis galvosūkis 

surasti prisistatymo strategiją bei tinkamas išraiškos priemones. Šį iššūkį su dideliu 

užsidegimu pasitiko menotyrininkė, Irma Petraitytė-Lukšienė, tapusi pagindine paviljono 

kuratore. Ji rinko idėjas bei surado žmones, kurie kuo plačiau ir giliau moderniausiomis 

meno technologijomis padėtų priartinti ir atskleisti istorinį lietuvių bendruomenės Vokietijoje 

vaidmenį tikint Lietuvos išsilaisvinimu ir nepriklausomybės atstatymo galimybe. 

Prie šios idėjos išpildymo visa savo siela ir meistriškumu prisidėjo meninkė Patricija Gilytė. 

Jos dėka iš ekrano prabilo istorijos liudininkai Ona Bartusevičienė ir Vincas Bartusevičius. 

Jie pasakojo, kaip po II-ojo Pasaulinio karo apie 70 tūkstančių lietuvių, pabėgusių 

iš Lietuvos nuo sovietinio rėžimo ir teroro grėsmės, atsidūrė Vokietijoje ir buvo 

apgyvendinti „desplaced persons“ DP stovyklose. Laikydami save ne pabėgėlias, bet 

tremtiniais, jie nepaliovė tikėti, dirbti bei veikti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. 

Šalia stovintys stendai, kuriuos I. Petraitytė-Lukšienė 

šiam paviljonui paskolino iš Martyno Mažvydo bibliotekos, 

iliustravo labai turtingą intelektualinį taip lietuviškai vadinamų 

„dipukų“ stovyklose vykusį spaudos, knygų leidybos 

gyvenimą. Na, o didžiausią lankytojų dėmesį traukė Vokietijos 

žemėlapis, vaizduojantis 1948 metų Vokietiją su vietovėmis, 

kuriose buvo įsikūrę gausiausios lietuvių pabėgėlių stovyklos. 

Buvom patys nustebę šio žemėlapio trauka, prie kurio stoviniavo 

žmonės, ieškodami mažesnio ar didesnio miestelio pavadinimo, 

pasakodami savo giminaičių pokario meto istorijas. 

Ypatingas dėmesys ir akcentas paviljone buvo skirtas Vasario 

16-osios gimnazijos pristatymui. Ši unikali lietuvių-vokiečių 

dvikalbė gimnazija video instaliacijų dėka, kurias specialiai 

šiam paviljonui kūrė, montavo ir pristatė profesionali meninkė 

P. Gilytė kvietė lankytoją į vir tualų pasivaikščiojimą po jos mo - 

dernias mokymosi erdves, istorinius kampelius Rennhofo pilies 

parko šimtamečių medžių apsuptyje. Rasos Weiß sumanymą 

parengti interviu su buvusiais gimnazistais išpildė Mindaugas 

Jacinevičius. Buvusiųjų jos auklėtinių, šiandien reikšmingais 

visuomenės veikėjų atviri pasisakymai liudijo apie ypatingą 

šios gimnazijos įnašą ne vien formalių žinių lietuvių ir vokiečių 

kalbomis perteikime, bet ir visapusiškos asmenybės formavime. 

Vasario 16-osios gimnaziją paviljone atstovavo direktorės 

pavaduotoja Irena Sattler, gimnazijos mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Schmidt, 

bendrabučio auklėtojai Edmundas Jankūnas 

ir Raimunda Jankūnienė, Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos 

pirmininkė Rasa Weiß, kuriuos be perstojo kalbino tiek 

besidomintieji mokymosi sąlygomis gimnazijoje, tiek jos buvę 

auklėtiniai, užsukę trumpam pasimatymui po daugelio metų. 

Paviljonui paruoštame didelio formato Vokietijos žemėlapyje 

buvo galima atrasti pažymėtas atskirose vietovėse veikiančias 

VLB apylinkes. Išsamiau ir plačiau susipažinti su Vokietijos lietuvių 

bendruomenės aktualijomis, pajusti jos gyvenimo bei 

dinamikos pulsą kvietė mėnesinis žurnalas „Informacijos“. Šis 

leidinys yra VLB simbolis, atspindintis atskirų apylinkių ben- 

Vokietijos lietuviai drauge su LR Prezidente D. Grybauskaite 

VLB pavilijono lankytojai 


Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis „Vasaris“, „Jorė“ prie VLB paviljonų 

Video instaliacijas kūrė menininkė P. Gilytė 

Nuotr. Pagindinė ????| paviljono ??? kuratorė I. Petraitytė-Lukšienė (dešinėje) 

druomeninę veiklą ir informuojantis apie svarbiausius VLB valdybos 

nutarimus. Šia proga jis buvo išskirtinai išleistas popieriaus 

formate ir dalijamas paviljono lankytojams. Su dideliu 

atsidavimu ir kūrybiškumu jau visi metai jį rengia profesionali 

žurnalistė, vyriausioji redaktorė Evelina Kislych-Šochienė, gyvenanti 

Hamburge. Spaudama prie širdies naujausią „Informacijų“ 

numerį ji maloniai atsakinėjo į užklausimus dėl reklamos 

mūsų bendruomenės informaciniame leidinyje, bendravo su 

kitais žurnalistais, kurie rengė reportažus apie VLB paviljoną. 

Tai buvo įspūdingas renginys, apjungęs daug veidų, leidžiantis 

pajusti istorinio momento virpesį dabartinėje akimirkoje, 

tapęs tam tikra prasme nauju atspirties tašku tęsti Lietuvos ir 

pasaulio lietuvių istoriją toje šalyje, kurioje gyveni. Šis vienos 

dienos praleidimas skirtingose šalyse įsikūrusių lietuvių bendruomenių 

paviljonų miestelyje leido naujai pajusti, kad taip 

vadinama globali Lietuva bei buvimas pasaulio lietuviu nėra 

tik teorinis konstruktas, bet didžiulė konkrečių lietuviškumo 

puoselėjimo būdų įvairovė. 

Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, „Reporteriai Vokietijoje“ 

(Dariaus Šulco, Jurgitos Pickel). 

Nuotr. Vokietijos ????| lietuviai ??? su LR ministru pirmininku S. Skverneliu 

Hamburgo Lietuvių Bendruomenės pirmininkė A. Korinth 


Pasaulio lietuviai išrinko naują Valdybą ir Pirmininką 

Nuotr. PLB archyvo | PLB Seimo nariai 

PLB informacija 

2018 m. liepos 11 d. XVI-ojo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 

(PLB) Seimo metu antrai kadencijai pirmininke 

išrinkta Dalia Henkė. Naujoje Valdyboje dirbs pasaulio 

lietuvių atstovai iš trijų kontinentų. 

„Pasaulio lietuvių Seime aiškiai skambėjo dvi mūsų tolesnės 

veiklos kryptys – puoselėti ir palaikyti lietuvybę ir duoti grąžą 

savo Tėvynei – Lietuvai. Siekiant šių tikslų neabejotinai vienas 

svarbiausių darbų yra sudaryti galimybę lietuviams visame 

pasaulyje išsaugoti pilietybę“, - sako išrinktoji PLB pirmininkė. 

Valdyboje taip pat dirbs Vaidas Matulaitis (PLB Viešieji ryšiai), 

Rolandas Žalnierius (Visuomeninių ir specialių projektų reikalai), 

Eglė Garrick (Finansų ir lėšų telkimo sritis), Alvija Černiauskaitė 

(Švietimo sritis), Jūratė Caspersen (Kultūros sritis), 

Sigita Šimkuvienė (PLB Plėtros ir tvarumo sritis), Rimvydas 

Baltaduonis (Ekonominio bendradarbiavimo sritis), Laurynas Misevičius (Sporto reikalai), 

Edmundas Putrimas (Sielovados ir Pietų Amerikos reikalai), Vladas Oleinikovas (PLJS Valdybos 

pirmininkas) ir Vida Bandis (PLB atstovė Lietuvoje). 

Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose liepos 8-11 dienomis posėdžiavo lietuviai iš 

33 pasaulio šalių. Jie diskutavo ir sprendė aktualius PLB organizacinius ir raidos klausimus, 

ypatingas dėmesys buvo skiriamas didesnei sąveikai su Lietuva. 

Šįmet sukanka lygiai 60 metų, kai pirmą kartą 1958 m. Niujorke susirinko Pasaulio Lietuvių 

Bendruomenės Seimas. Ta proga pasaulio lietuvius pasveikino iškilmingame posėdyje dalyvavęs 

Prezidentas Valdas Adamkus. 

Pasaulio lietuvių renginiai prasidėjo liepos 1 dieną renginiu Vilniaus Rotušės aikštėje – „100 

Lietuvos veidų - sujunkime Lietuvą!“, kurio globėja tapo Lietuvos Respublikos Prezidentė 

Dalia Grybauskaitė, o ambasadoriumi – Andrius Mamontovas. Šiame renginyje prisistatė 

35 lietuvių bendruomenės. Liepos 1-11 dienomis Vilniaus Rotušėje buvo surengta unikali 

pasaulio lietuvių menininkų paroda. Pasaulio lietuviai taip pat aktyviai dalyvavo Dainų 

Šventėje. 

Nuotr. Tomo Razmaus | Dalia Henkė 

Nuotr. iš asmeninio PLB albumo | Naujoji PLB Valdyba 


„Vasaris“ lankėsi Lietuvos Respublikos Seime 

Š. m. liepos 5 d. Vasario 16-osios gimnazijos folkloro 

ansamblis „Vasaris“ turėjo progą apsilankyti Lietuvos 

Respublikos Seime (LRS), kur vaikams buvo pravesta 

ekskursija. 

Juos lydėjo mokytojai, meno vadovai Gintaras ir Audronė 

Ručiai, Jurgita Pickel ir Dariaus Šulcas. 

Nuotr. „Reporterių Vokietijoje“ 

„Vasaris“ drauge su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi 

Jurgitos Pickel ir Dariaus Šulco 

Vokietijos lietuvius PLB Seime 

atstovavo VLB išrinkti 

delegatai 

Redakcijos informacija 

Iš karto po intensyvios Dainų šventės Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) nariai 

net iš 33 šalių neskubėjo namo – liepos 9 – 11 dienomis jie dalyvavo XVI-ąjame Seime, 

kuriame svarstė PLB svarbius dabarties klausimus, rinko naują valdybą. 

Vokietijos lietuvių bendruomenę aktyviai atstovavo – VLB pirmininkas Alfredas Hermanas, 

Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja Marija Dambriūnaitė-Šmitienė, Miuncheno 

Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, Vokietijos Lietuvių Jaunimo 

Sąjungos pirmininkės pavaduotoja Dominyka Sidabraitė, Vasario 16-osios gimnazijos 

kuratorijos pirmininkė Rasa Weiß, advokatas Mindaugas Jacinevičius. 

Nuotr. Jurga Gailiūtė | Vokietijos lietuviai 

Nuotr. iš asmeninio VLB albumo | VLB atstovai XVI-ąjame Seime 

Nuotr. Tomo Razmaus | A. Hermann ir I. Petraitytė-Lukšienė 


„VA R DA N TO S …“ ŠŪ K I O V E RTA E I S E N A 

Eisenos akimirka | Hamburgo lietuviai 

Vokietijos lietuviai su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi 


Š. m. birželio 30 d. – liepos 6 d. Vilnius lūžo nuo jubiliejinę, 

dvidešimtąją dainų šventę švęsti atvykusių Pasaulio 

lietuvių bendruomenių ir susirinkusių Lietuvos kolektyvų, 

svečių. 

Lūžo – tiesiogine ta žodžio prasme – visą šią savaitę galima 

buvo stebėti perpildytas kavines, restoranus, parduotuves. 

Linko ir Tauro, Kalnų, Vingio parkų grindiniai, bei kelias, kuriuo 

liepos 6-ąją žygiavo pasaulio ir Lietuvos lietuviai – šventinė 

eisena nepaliko abejingų. Tokios vienybės, gausos šypsenų ir 

gerų emocijų Vilnius laukė keturis metus, ar net šimtą metų. 

Vokietijos lietuvius atstovavo PLB pirmininkė Dalia Henkė, dr. 

Vincas Bartusevičius, VLB Valdyba, VLB apylinkių pirmininkai, 

Vasario 16-osios Gimnazijos atstovai – mokytojai, kuratorijos 

nariai, Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“, 

Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis 

„VASARIS“ prie kurio prisijungė Vokietijos Lietuvių Bendruomenės 

Romuvos apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“ nariai 

Jurgita Pickel ir Darius Šulcas, Kelno Lietuvių bendruomenės 

vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“, Hamburgo tautinių šokių kolektyvas 

„GINTARAS“ ir kiti. 

Eisenos ir karščio nepabūgę Vokietijos lietuviai 

Dėkojame visiems dalyviams, taip gražiai susijungusiems ir 

drąsiai atstovavusiems Vokietijos lietuvius. Mes tik dar kartą 

kitiems ir sau įrodėm, jog turime stiprią bendruomenę! 

Nuotr. Dariaus Šulco 

Dainų šventės eisenos dalyviai – Vokietijos lietuviai 


DAINŲ ŠVENTĘ BŪTINA PATIRTI PAČIAM 

Kelno Lietuvių Bendruomenės vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“ eisenos metu 

Julita Zubovaitė-Stonkė 

Ansamblio vokalistės – Kelno lietuvės 

Tam, kad apie ją būtų galima visavertiškai kalbėti. Aš esu 

dalyvavusi bent keliose dainų šventėse, tad norėjau, jog ir 

mano vadovaujamo kolektyvo narės žūtbūt išgyventų šią 

vienybės ir pozityvių emocijų šventę. 

Prie puodelio arbatos dažnai, su nostalgija pasakodavau, kas 

iš tiesų yra dainų šventė. Tai didelė Vingio parko estrada, smagi 

eisena Vilniaus centru, galinga tūkstantinės minios rankų 

banga ir svarbiausia – neapsakomas jausmas dainuoti drauge 

su visais – jaustis minioje mažu, bet stipriu, nes esi Lietuvos 

dalis. 

„Mes būtinai turime sudalyvauti Jubiliejinėje dainų šventėje!“ 

– priėmėme šį sprendimą dar 2017 metais ir ėmėme intensyviai 

jai ruoštis. Iki tol dainuodavome „iš klausos“, akomponuojant 

gitara – ne viena neturime profesionalaus muzikinio 

išsilavinimo, todėl gavus šūsnį natų iš šventės organizatorių 

net aiktelėjome. Bet svajonę turintys žmonės nepasiduoda ir 

ieško sprendimų. Repetavome ne vieną savaitgalį, klausėmės 

užsienio kolektyvams skirtų kūrinių įrašų, į pagalbą net buvome 

pasikvietę muzikos mokytoją iš Lietuvos. Širdis blaškėsi 

krūtinėse, išsiuntus mūsų įdainuotus kūrinių įrašus komisijai 

ir aplankė euforija, sužinojus, kad esame kviečiamos atvykti į 

Vilnių. Juolab, kad buvome vienintelis liepos 6 d. „Dainų dienoje“ 

dainuojantis Vokietijos lietuvių kolektyvas. 

Šventės kulminacija, Dainų diena „Vardan Tos...“, buvo nuostabi. 

Kur pasisuksi, vien tik plačios žmonių šypsenos, akiai mieli 

tautinių kostiumų raštai, oras – kaip iš atostogų paveikslėlio! 

Vingio parkas buvo sausakimšas dalyvių ir žiūrovų, atėjusių 

pasimėgauti įvairia bei įdomia šventės programa ir tiesiog 

pabūti su tautiečiais tokią prasmingą akimirką. Dainuojant ne 

vieno akyse spindėjo džiaugsmo ašaros, o tautiška giesmė dar 

niekada neskambėjo taip išdidžiai ir gražiai, kaip tą vakarą, 

giedant 12 tūkstančių dainorėlių, pritariant kone dvigubai didesnei 

žiūrovų miniai. Ir visiems lietuviams, išsibarsčiusiems 

po pasaulį, kurių balsų gal ir negirdėjome, bet tikrai jutome. 

Nuotr. autorės 


DAINŲ ŠVENTĖ – UNIKALUS PAVYZDYS 

Ansambliai „Vasaris“ ir „Jorė“ 

Jurgita Pickel, Romuvos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė 

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai filmavime „Maximoje” 

Kaip šokis ir daina suvienija po pasaulį išsibarsčiusią tautą. 

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir 

buvo skirta įvykusi Dainų šventė „Vardan tos...“. 

Iš Vokietijos atvyko net šeši kolektyvai iš įvairių jos kraštų. 

Jie dalyvavo beveik visuose dainų šventės renginiuose. 

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „Ridigdo“ (vad. 

Juozas Vasiliauskis) dainavo Vingio parke vykusiame ansamblių 

vakare, Bernardinų soduose vykusioje Folkloro dienoje 

pasirodė Vasario 16-osios mokinių folklorinis ansamblis „Vasaris“ 

(vad. Audronė ir Gintaras Ručiai), prie šio ansamblio 

prisijungė ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Romuvos 

apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“ nariai Jurgita Pickel 

ir Darius Šulcas. Šioje šventėje pasirodė ir iš Frankfurto atvykęs 

vaikų folklorinis ansamblis „Ąžuoliukas“ (vad. Nijolė 

Balčiūnienė ir Dovilė Staniulionienė). Šokių kolektyvas iš 

Hamburgo „Gintaras“ (vad. Agneta Rosemann) šoko šokių 

dienoje. Dainų ansamblis „Lietvėja“ iš Kelno – dainų dienoje 

(vad. Julita Zubovaitė-Stonkė). 

Daugelį dalyvių vykusių iš Vokietijos pagal galimybę kelionę 

finansiškai parėmė Vokietijos Lietuvių Bendruomenė, o ansamblio 

„Vasaris“ vaikus, dalyvavusius dainų šventės renginiuose, 

parėmė ir Fondas Vasario 16-osios gimnazijai remti. 

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai taip pat buvo pakviesti 

sudalyvauti video klipo, kviečiančio į dainų šventę, filmavime 

parduotuvėje „Maxima“. 

Taip pat mokiniai buvo pakviesti aplankyti Lietuvos Respublikos 

Seimą, kur buvo pagerbti, bei supažindinti su jo istorija. 

Bendravo susitikime su politikais. 

Mylėti Lietuvą visa širdimi galima ir negyvenant joje. Dainų 

Šventė – tai tikros emocijos, nesuvaidinti jausmai. 

Nuotr. Dariaus Šulco, autorės 


BALTIJOS ŠALIMS ĮTEIKTA VESTFALIJOS TAIKOS PREMIJA 

Parengta pagal Prezidentės spaudos tarnybos pranešimą 

Š. m. liepos 14 d. Miunsteryje (Vokietija) Lietuvos Respublikos 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos prezidentas 

Raimondas Vėjuonis ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid 

dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto 

rotušėje ir 

Baltijos žmonių vardu atsiėmė prestižines 

Vestfalijos taikos premijas. Šiemet šis garbingas apdovanojimas 

įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio 

vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką. 

Šalies vadovė sakė, kad didžiuojasi šiuo apdovanojimu, kurį 

Baltijos šalys gauna už savo darbą ir pasiaukojimą. Prezidentė 

Lietuvos žmonių vardu taip pat padėkojo Vokietijai, kurios 

kariai padeda užtikrinti mūsų saugumą ir naujų grėsmių akivaizdoje 

išsaugoti taiką visai Europai. Prezidentės teigimu, 

ši premija – tai artimų mūsų šalių ryšių ir bendro įsipareigojimo 

taikai simbolis. 

Vestfalijos taikos premija pagerbiami visi Lietuvos, Latvijos 

ir Estijos žmonės. Taikus mūsų tautų išsivadavimas iš okupacijos 

ir tvirtas įsipareigojimas ginti laisvę bei taiką iki šiol yra 

pavyzdys visai Europai. Ypatingą prasmę apdovanojimui suteikia 

ir tai, kad jis paskirtas Baltijos šalims minint modernaus 

valstybingumo šimtmetį. Vestfalijos taikos premija teikiama 

kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos 

ir tarptautinę taiką. Premija įsteigta 1998-aisiais, minint 

Vestfalijos taikos 350-ąsias metines. Tai viena svarbiausių istorinių 

sutarčių, užbaigusi religinius karus Europoje, padėjusi 

pamatus tarptautinei teisei ir moderniai valstybių sistemai. 

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Baltijos šalių 

žmonės sveikino ir Vokietijos Prezidentas Frankas - Walteris 

Steinmeieris. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Latvijos 

Prezidentas Raimundas Vejonis, Estijos Prezidentė Kersti 

Kaljulaid. Prezidentę pasitiko ir ceremonijus dalyvius sveikino 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia 

Henkė, Vokietijos lietuvių Bendruomenės pirmininkas Alfred 

Hermann bei Hamburgo tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“ 

(vad. Agneta Roseman). 

Šios premijos steigėja – įtakinga Vestfalijos ir Lipės regionų 

verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių Vokietijos 

kompanijų, kurios dirba ir Lietuvoje. Tai „Schmitz Cargobull 

AG“, „Miele“, „CLAAS“ ir kitos įmonės. Lietuvai svarbūs ir ryšiai 

su Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žeme, kuriai priklauso 

Vestfalijos ir Lipės regionai. Tai svarbiausias Vokietijos 

energetikos, automobilių, elektronikos pramonės centras, su 

kuriuo mus sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Šiaurės Reino- 

Vestfalijos žemė – pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė 

Vokietijoje, tarp mūsų miestų užmegzta net 14 partnerystės 

sutarčių. Būtent čia prieglobstį nuo sovietinės okupacijos 

žiaurumo gavo daugybė Baltijos šalių pabėgėlių, o šiandien 

šios žemės mieste Bonoje įsikūrusi gausi Vokietijos lietuvių 

bendruomenė. 

Nuotr. R. Dačkaus, Hamburgo tautinių šokių kolektyvo 

„Gintaras“ archyvo, | www.wirtschaftliche-gesellschaft.de 

Vokietijos Prezidentas F.-W. Steinmeieris (kairėje) ir LR Prezidentė D. Grybauskaitė 

Baltijos šalims įteiktas garbingas apdovanojimas – Vestfalijos taikos premija 

LR Prezidentė D. Grybauskaitė su Hamburgo lietuviais 


ŠVIETIMAS 

Forumas „Lituanistinio švietimo pamokos: 

šimtmečių jungtys“ 

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst 

Nuo birželio 26 iki 28 dienos tris dienas Vilniuje vyko LR Švietimo ir Mokslo Ministerijos 

organizuotas forumas, į kurį atvyko lituanistinio švietimo įstaigų atstovai iš viso 

pasaulio. Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga jis išsiskyrė tuo, kad šį kartą vienoje 

vietoje dialogui ir glaudesniam bendradarbiavimui buvo pakviesti ne tik užsienio lietuvių 

bendruomenių, Švietimo Tarybų pirmininkai bei lituanistinių mokyklėlių vadovai 

bei mokytojai, bet ir baltistikos centrų dėstytojai bei formalių lietuviškų mokyklų, 

veikiančių užsienyje, vadovai. Renginyje dalyvavo visa eilė lietuvių kalbą puoselėjančių 

atstovų iš Lietuvos: Vaida Našlėnaitė-Eberhardt iš Frankfurto universiteto, Alina 

Baravykaitė iš Greifsvaldo universiteto, Christiane Schiler iš Berlyno universiteto, 

Janina Vaitkienė, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė, Irma Petraitytė-Lukšienė, 

Miuncheno bendruomenės pirmininkė ir Viktorija Ramanauskienė, Miuncheno lituanistinės 

mokyklėlės kuratorė ir mokytoja. 

Tokia didelė įvairovė leido pajusti lituanistikos sklaidos mastą, tiek gylį, tiek plotį. Universitetuose 

įsikūrę lituanistikos centrai ne tik veda lietuvių kalbos kursus, bet ir pristato 

lietuvių kalbą kaip mokslinių tyrimų objektą, lietuviškose 

arba dvikalbėse mokyklose kaip pavyzdžiui Vasario 16-osios 

gimnazijoje arba Europos mokyklose mokiniai turi galimybę 

laikyti ir lietuvių kalbos brandos egzaminą. Na, o lituanistinės 

mokyklėlės, įsikūrusios lietuvių bendruomenių arba privačių 

iniciatyvų dėka užsiima lietuvių kalbos perdavimu įvairiomis 

patraukliomis žaismingomis vaikus įtraukiančiomis formomis. 

Jų tikslas padėti užsienyje augantiems vaikams, kad jie šeimoje 

išmokę susikalbėti lietuviškai, toliau gilintų savo žinias apie 

lietuvių kalbą ir joje sukurtą kultūrą, imtų ją vertinti ir atrastų 

kaip savo tapatybės darinį. Tad lituanistinių mokyklėlių uždavinys 

yra turbūt pats sunkiausias ir ilgiausiai užtrunkantis, 

patiriantis įvairių išbandymų, nes tapatybė tiek praktiniu, tiek 

tiriamuoju požiūriu yra nuolat kintantis ir sunkiai į bet kokius 

rėmus, į tam tikrą vieną apibrėžimą įtelpantis fenomenas. 

Visiems forumo dalyviams leido pasijusti kaip viena širdimi ir 

gyvai išgyventi mūsų tautos istoriškumą savo pasakojimu apie 

Nuotr. Viktorijos Ramanauskienės | Akimirka iš švietimo forumo su prof. Liudu Mažyliu 


Lietuvos Nepriklausomybės akto, kaip laisvės, orumo išraiškos 

dokumento gimimą, suradimą ir jo tolimesnio likimo aplinkybes 

profesorius Liudas Mažylis, netikėtai pats jau tapęs Lietuvos 

istorijos dalimi. Buvo labai įdomu išgirsti, kad Lietuvos istorija 

taip tampriai susijusi su Vokietija. Liudas Mažylis jau lankėsi ir 

Liudvigsburge, kur palaidotas Bad Urach, kuris jau buvo sutikęs 

tapti Lietuvos karaliumi ir buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbą. 

Priartinti istoriją kaip mūsų prosenelių ir senelių gyvenimą padėjo 

ir kita paskaita, kurią skaitė istorijos mokslų daktaras Aurimas 

Švedas. Jis klausė, ar visi žinome, ką reiškia šios dešimt istorinių 

datų: 1009, 1253, 1387, 1557, 1569, 1795, 1918, 1990 ir 2004. 

Na ir ekskursija į Kauną, aplankius Čiurlionio muziejų, karininkų 

Ramovę bei buvusią pirmąją prezidentūrą papildė bei sutvirtino 

istorines žinias apie Lietuvos atkūrimą tuomet prieš šimtą metų. 

Forume buvo pristatyta rekomendacinė integruota lituanistinio 

švietimo programa, pagal kurią bus galima orientuotis kuriant 

savo mokymo programą. Daug buvo diskutuota apie lietuvių 

kalbą kaip vertybę ir jos išsaugojimą, nuskambėjo ir klausimas, 

ar tikrai turime taip sureikšminti lietuvių kalbą. Gyvenant užsienyje, 

nors ir toliau kalbama lietuviškai, bet pamažu siaurėja jos 

vartojimo poreikis, užstringa jos gyvybingumas, niuncų įvairovė, jos palaikymui, perdavimui 

pasidaro būtina kalbos puoselėjimo strategija. Kad vaikai išmoktų kalbą, visų pirma jie 

turi ją girdėti. 

Šis Ministerijos renginys buvo išskirtinis tuo, kad pirmą kartą buvo suvesti visi besidarbuojantys 

tame pačiame lituanistikos vynuogyne: baltistikos centrų atstovai stebėjosi, kiek 

lituanistinių mokyklėlių pridygę ir kai kurios jų išaugę į solidžius kalbos mokymo centrus. 

Frankfurto universiteto Baltistikos centro atstovė sakė, kad vaikai ir jų tėveliai mielai kviečiami 

apsilankyti jų centre, reikia tik apgalvoti, kaip tai suorganizuoti. 

Tokie ŠMM renginiai yra labai svarbūs lituanistinių mokyklėlių darbuotojams, nes gyvi susitikimai 

su kolegomis, kurie atiduoda savo laisvalaikį, jėgas ir kūrybiškumą, mokydami 

lietuvių kalbą Egipte, Turkijoje, tolimoje Australijoje, Amerikoje, Sarkatveloje arba Rusijoje 

leidžia pasijusti Lietuvoje tarsi pasaulio centre. Susitikimai su lituanistiką vertinančiais ir 

mylinčiais mokytojais bei dėstytojais yra pati didžiausia dovana ir paskatinimas nepavargti 

daryti mažesnius ir didesnius žingsnius, kad lietuvių kalba išsilaikytų šiuolaikiniame globalaus 

pasaulio vertybių samplaikos sūkuryje. 

Tad įveikti barjerus tarp lituanistikos mokslinio ir praktinio taikymo, išmokti bendradarbiauti, 

sujungti žinias apie efektyviausius kalbos mokymosi ušsienyje metodus, keistis 

gerąja patirtimi su lietuvių kalbą ir kultūrą skleidžiančiais kolegomis yra būtinybė, kad 

augintume sąmoningumą savo tautiečių tarpe apie lietuvių kalbą kaip kultūrinį paveldą ir 

keltume lietuvių kalbos prestiziškumą pasaulyje. 

Mokslo metų uždarymo šventė Miunchene 

Irma Petraitytė-Lukšienė 

Š. m. liepos 22 d. įvyko labai graži, spalvinga, kūrybinga 

ir žaisminga Miuncheno lituanistinės mokyklėlės 

2017/2018 mokslo metų uždarymo šventė, kurią suorganizavo 

ir pravedė mokytojos – Daiva Bethke ir Viktorija 

Ramanauskienė. Vaikams buvo įteikti diplomai, kurių 

jie apžvelgus šiuos mokslo metus – tikrai nusipelnė! 

Didžiulė padėka visoms Miuncheno lituanistinės mokyklėlės 

mokytojoms už visus metus vykdytą intensyvų darbą, 

skleidžiamą teigiamą energiją ir neįkainojamas idėjas. 

Lituanistinis švietimas labai prisideda prie to, kad Vokietijoje gyvenantys vaikai kalbėtų 

ir kalba lietuviškai. Ačiū mamoms ir tėčiams, mūsų mokinukams! 

Primename, kad lauksiame Jūsų ateinančiais 2018/2019 mokslo metais! Š. m. rugsėjo 

mėnesį, kaip ir praeitais metais, vyks mokslo metų atidarymo šventė, kurią įprasmins 

dainos, žaidimai ir dovanos, kurias Jums skirs Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų 

ministerijos. 

Naujais mokslo metais ir toliau dirbs ta pati, stipri mokytojų komanda: Viktorija 

Ramanauskienė, Daiva Bethke ir Reda Kaiser. Toliau veiks mažylių grupė su Giedre 

Ziogaite-Steinbeißer ir paauglių psichologijos grupė su Ieva Krivickaite. 

Ačiū Daiva Zavistauskaitei už uždarymo šventės metu skambėjusią gitaros muziką ir 

naujai išgirstas dainas. 


Mokslo metų pabaiga Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje 

Vaikams už nuopelnus buvo įteikti diplomai 


JAUNIMO (IM)PULSAS 

Aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė – 

Marija Dambriūnaitė-Šmitienė 

Amerikoje, Niujorke gimusi, Vašingtone užaugusi ir mokslus baigusi Marija Dambriūnaitė-Šmitienė 

– aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė, šiandien – lygiai tokia 

pat aktyvi, žingeidi ir humoro nestokojanti Vokietijos lietuvių bendruomenės narė, 

Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja. 

Jaunimo reikalų departamentas neseniai pristatė projektą, laiko juostą – Trispalvės jaunimas 

(1918-2018). Pasak Departamento direktoriaus Jono Laniausko, rengiant laiko juostą tik kartą 

pasitvirtino faktas, kad Lietuvos istorija sunkiai įsivaizduojama be jaunimo įsitraukimo: 

„Jis buvo ir yra pagrindas bei variklis – nenugalima jėga – kūrusi ir vis dar kurianti Lietuvą.“. 

Viena iš Trispalvės jaunimo, nepaisant gyvenimo už jos ribų, - M. Dambriūnaitė-Šmitienė. 

Trumpa Marijos istorija: 

1973 m. gruodį JAV oficialiai įsteigta Pasaulio Lietuvos Jaunimo Sąjunga (PLJS), kurios 

pirmąja Valdybos sekretore (tuometinis pirmininkas Vytautas Maciūnas) ir buvo išrinkta 

– Marija. III-iojo PLJS Kongreso Pietų Amerikoje metu M. Dambriūnaitė-Šmitienė atstovavo 

Vašingtoną ir dirbo Informacijos komisijoje, ruošos komitete (su Romu Sakadolskiu). 

1976 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė iš tuometinio Vasario 16 gimnazijos direktoriaus 

Vinco Natkevičiaus gavo pakvietimą atvykt dirbti (tuo metu joje mokėsi nemažai mokinių 

iš JAV ir Kanados ir jiems reikejo, dalinai, atskiros programos). Marija sutiko. Mokytojos 

darbą ji derino su vadovavimu tautinių šokių grupei, ateitininkams bei mergaičių 

bendrabučio vėdejos pareigomis. 

Susidraugavus su tuometiniu IV PLJS ruošos komiteto pirmininku Andriumi Šmitu, M. 

Dambriūnaitė-Šmitienė perėmė vadovavimą informacijos komisijai. 1979 metais įvykusiame 

IV-ąjame PLJS Kongrese ji atstovavo Vokietiją. 

1980 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė buvo išrinkta į Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos 

(VLJS) Valdybą (pirm. Mecys Buivys). 

Marija Dambriūnaitė-Šmitienė 

1982 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė padėjo tuometinei VL- 

JS valdybai paruošti ir išleisti lietuviską dainyną su gaidomis. 

Veliau Marija buvo išrinkta į Romuvos apylinkės valdybą, 

vėliau – VLB, PLB valdybas. VLB Taryboje M. Dambriūnaitė- 

Šmitienė yra nuo 1978 metų. 

Nuotr. Dariaus Šulco, Skaistės Aleksandravičiūtės, iš knygos 

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais 

Akimirka iš III Šiaurės Amerikos jaunimo suvažiavimo 

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą liudijanti knyga 


KAS ŠIANDIEN YRA PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMAS? 

Martyno Mažvydo bibliotekos informacija 

Š. m. liepos 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo 

bibliotekoje įvyko diskusija „Kas šiandien yra pasaulio 

lietuvių jaunimas?“, subūrusi pasaulyje ir Lietuvoje gyvenantį 

jaunimą, organizacijų atstovus, jaunimo politikos 

formuotojus. 

Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo 

sąjungos atstovai kvietė pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių 

jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta 

mūsų diasporinė sąmonė. Apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos 

Diskusijoje dalyvavo: Manvydas Džiaugys/Vytauto Didžiojo universitetas, Marija Antanavičiūtė/Jungtinės 

Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga, Dovas Lietuvninkas/JAV lietuvių bendruomenė, 

Irena Kowalewska/Užsienio lietuvių studentų klubas, Rimas Leonavičius/Urugvajaus 

lietuvių bendruomenė, Sandra Bernotaitė/žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė. 

Mintimis taip pat dalijosi: Darius Udrys/politikos mokslų daktaras, Vilniaus universitetas, 

prof. Egidijus Aleksandravičius/istorikas, Vytauto Didžiojo universitetas. 

Diskusijos vedėjas, PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas: 

„Diskusija bandė išspręsti galvosūkį, kas gi tas „pasaulio lietuvių jaunimas“. Tapo akivaizdu, 

kad vienas apibrėžimas pasaulio lietuviams nebūdingas, o ir pats bandymas apibrėžti, kaip 

atsiribojimo būdas, nėra naudingas. Išsilaisvinus nuo klijuojamų etikečių ir nugriovus min- 

Diskusijos dalyvė – Vokietijos lietuvė Melanie Henke 

nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu ieškota 

atsakymų į klausimus, kiek globalūs ir atviri esame ir kiek 

užtvarų išnyra tarp tų, kurie pasklidę po pasaulį, ir tų, kurie 

gyvena savo gimtinėje; kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas; 

kokia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos misija, ir kt. 

Tad kas apibrėžia pasaulio lietuvių jaunimą? 

Ar pasaulio lietuvių jaunimas, emigrantai ir išeivija, arba diaspora, 

yra tapatūs? Ar svetur studijuojantys yra diaspora? Ar 

derėtų lietuvių „globalumą“ vertinti pagal skalę? Tuomet viename 

skalės gale atrastume lietuviškai nekalbančius, Pietų ar 

Šiaurės Amerikoje ir kitur gyvenančius, regis, mums visai svetimus 

lietuvius, apie kuriuos beveik nieko nežinome ir dėl jų 

nesirūpiname. Kitame gale atsidurtų iš Lietuvos niekada neišvažiavę, 

globaliai mąstantys, veikiantys ir bendruoju gėriu besirūpinantys 

„glocal Lithuanians“. O skalės viduryje – įvairiausi 

tipai: savęs ieškantys bastūnai, studijuojantis jaunimas… 

Kai įvairių kraštų lietuvius skyrė geležinė uždanga arba dviejų 

mėnesių kelionė vandenynu, buvimas užsienio lietuviu buvo 

visiškai akivaizdus – pasaulio lietuvių bendruomenę sudarantys 

užsienio lietuviai buvo atskirti, izoliuoti nuo savo krašto 

ir visiškai kitaip matė savo likimą. Atsidūrę DP (angl. displaced 

persons) stovyklose, jie jautėsi esą išsigelbėjęs lietuvių 

tautos elitas ir suprato, kad jų misija – formuoti vaizdinius ir 

moralinius įsipareigojimus. Žvelgdami į dabartinę užsienio 

šalyse studijuojančių, įvairių organizacijų ir bendruomenių 

veiklose dalyvaujančių masę galime klausti, koks yra jų misijos 

supratimas? Ar išvis jie yra įsipareigoję kokiai nors misijai? 

Diskusijos moderatorius – PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas 

tyse mus ribojančias sienas, diskusija vystėsi apie tikslus, kuriuos turėtų sau kelti globalus 

Lietuvos jaunimas ir juos istoriškai vienijanti organizacija PLJS. Istorinis tikslas – kovoti dėl 

Lietuvos laisvės – pasiektas, tačiau ryškėja ne ką mažiau prasmingas tikslas – realizuoti 

šios laisvės suteikiamas galimybes. Diskusijos dalyvių nuomone, naujoji jaunimo mobilizacijos 

prasmė turėtų būti neatsiejama ne tik nuo lietuviškosios bendruomenės, kultūros, bet 

ir valstybės. PLJS galėtų tapti platforma, kuri įtraukia pasaulio lietuvių jaunimą ir įgalina 

juos dalyvauti Lietuvos valstybės kūrime ir puoselėjime“. 

Nuotr. Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo 

Diskusijos dalyviai 


KULTURA IR MENAS 

MEET THE ARTIST: 

Vilmantas Kaliūnas gimė Vilniuje, menininkų šeimoje. 

Senelis buvo smuikų meistras, nuo ketverių metų tėvas 

pradėjo mokinti jį groti pianinu, o vėliau Vilmantas pasirinko 

obojaus ir dirigavimo specialybes Vilniaus muzikos 

ir teatro akademijoje. 1993 metais Kaliūnas pervažiavo į 

Sarbriukeną tęsti obojaus studijų. Dar studijų metais jis 

buvo pakviestas užimti solo obojininko etatą SWR Kaiserslauterno 

radijo orkestre. Susijungus Kaiserslauterno ir 

Sarbriukeno radijo simfoniniams orkestrams, jis išlaikė tą 

patį etatą ir 2007 metais vėl grįžo į Saro kraštą, Vokietiją. 

Įsimintini susitikimai su garsiais dirigentais Paavo Järvi, 

Christian Thielemann, Michael Gielen ir Heinz Holliger, bei 

dažni lankymaisi Christoph Eschenbach, Thomas Hengelbrock 

ir Claudio Abbado repeticijose, daugybė meistriškumo 

kursų, asistavimas prof. Karl-Heinz Bloemeke, prof. Lutz 

Köhler ir jo talento skatintojui prof. Jorma Panula paskatino 

Kaliūną lemiamam posūkiui: 2010 metais jis žengė ant 

dirigento pakylos. Dirigavimo paslapčių mokėsi pasaulinio 

garso dirigentų kalve vadinamoje Veimaro muzikos akademijoje pas prof. Nicolas Pasquet. 

Šiandien jaunasis dirigentas diriguoja platų repertuarą Vokietijoje ir užsienyje. 

Šlėzvigo Holšteino festivalyje 2015 ir 2016 metais jis dirbo su maestro David Newman, 

vadovavo Vladimir Jurowski, Christoph Eschenbach ir Manfred Honeck repeticijoms. Nuo 

2014 metų jis yra nuolatinis maestro Karl-Marek Chichon asistentas. 

V. Kaliūnas dirigavo Berlyner Sinfonietta, Lietuvos kameriniam orkestrui, Thüringen 

Philharmonie Gotha ir Jenaer Philharmonie, Lietuvos Kauno simfoniniam orkestrui ir 

Bulgarijos Pazardjik Symphony Orchestra. Jis koncertavo su ARD konkursų jaunaisiais laureatais 

ir solistais, iš kurių paminėtini Tanja Becker-Bender, Jonė Kaliūnaitė-Fassbender ir 

Guilhaume Santana, Lézard trio ir Acelga kvintetas. Nuo 2010 iki 2015 metų Vilmantas Kaliūnas 

buvo Saarlouis apskrities simfoninio orkestro meno vadovas. 

2016 metais Kaliūnas dirigavo „Rigoletto“ premjerai Ukrainos valstybinėje operoje Dnepropetrovske 

ir buvo atsakingas už visą veikalo parengimą. Spauda negailėjo jam pagyrimų, 

įvardino kaip jautrų ir empatišką dirigentą, kurio diriguojamas orkestras trykšta muzikavimo 

džiaugsmu ir meistriškai atlieka kūrinius. 

Vilmantas Kaliūnas aistringai dirba ir su jaunaisiais muzikantais. Jis dirigavo daugelyje projektų 

su Reinlando-Pfalco žemės ir Saro žemės jaunimo orkestrais. Jaunimo repertuare yra 

ne tik didieji simfoniniai kūriniai, bet ir muzika iš kino filmų, taip pat dirigento inicijuoti 

klasikos koncertai žmonių sambūriuose, kiti netikėti projektai. 


Lietuvių dramaturgės – „Talking 

about borders” nugalėtojos 

LR kultūros atašė Vokietijoje informacija 

Niurnberge vyko tarptautinio šiuolaikinės dramaturgijos 

konkurso „Talking about borders” (liet. 

„Kalbėjimas apie sienas“) premijų įteikimo ceremonija. 

Tarp konkurso prizininkų – net dvi lietuvių 

dramaturgės. 

Antrąją vietą ir 2000 EUR premiją laimėjo Dovilės 

Statkevičienės pjesė „Dramblys“ (į vokiečių kalbą 

vertė Arna Aley). Trečioji vieta ir 1500 EUR premija 

atiteko Virginijai Rimkaitei už pjesę „Patina“ (į vokiečių kalbą vertė Claudia Sinnig). 

Konkurso laureatu tapo estų dramaturgas Karl Koppelmaa už pjesę „Singing green“. 

„Abi lietuvių pjesės dėl savo temų aktualumo bei originalios sceninės kalbos 

turi diedelį potencialą sėkimingai įsitvirtinti Europos teatro kontekste. Džiaugiuosi turėjusi 

galimybę išversti vieną iš laimėtojų pjesių“, - savo mintimis dalinosi festivalyje 

dalyvaujanti lietuvė dramaturgė ir vertėja Arna Aley. 

Tarptautinis dramos konkursą „Talking about borders“ nuo 2015 metų organizuoja Niurnbergo 

valstybinio teatras. Kiekvienais metais pasirenkama vis kita šalis arba regionas. Šiais 

metais dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims. „Talking about borders“ konkursą lydi šiuolaikinio 

teatro festivalis, pristatantis šalių viešnių kultūrą. Šiais metais jis įvyko birželio 28 

- liepos 1 dienomis. Programoje – konkurso laimėtojų sceniniai skaitymai, pokalbiai su dramaturgais, 

teatro pasirodymai, koncertai. Birželio 29 dieną Niurnbergo valstybiniame teatre 

buvo pristatytas muzikinis skaitymas iš Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukų, 

koncertavo grupė „Merope“ (Indrė Jurgelevičiūtė, Jean Christophe/Bonnafous ir Bert Cools). 

Festivalio “Talking about borders” partneris – Lietuvos kultūros institutas. 

Antrosios vietos laimėtoja Dovilė Statkevičienė 

Daugiau informacijos apie konkursą ir festivalį: https://www.staatstheater-nuernberg. 

de/index.php… 


Litauische Kulturattachée in Deutschland information 

Accordion Player Martynas Levickis to 

perform in #Frankfurt & #Bremen: 

Trečiosios vietos laimėtoja Virginija Rimkaitė 

SAVE THE DATES! 

23 August 2018 

EUROPA OPEN AIR 

WESELER WERFT, FRANKFURT AM MAIN, 

GERMANY 

Martynas Levickis – accordion 

Viktorija Gečytė – vocalist 

Jauna Muzika – choir 

Frankfurt Radio Symphony 

Andrés Orozco-Estrada – conductor 

Programme includes music by Čiurlionis, 

Copland, Beethoven 

https://www.hr-sinfonieorchester.de 

25 August 2018 

MUSIKFEST BREMEN 

HAUS DER BÜRGERSCHAFT, BREMEN, 

GERMANY 

Martynas Levickis – accordion 

Solo recital includes music by Čiurlionis, 

Mossenmark, Levickis 

https://www.musikfest-bremen.de/…/ 

martynas-levi…/show/Event/ 

Nuotr. Gedimino Žilinsko 

Accordion Player Martynas Levickis 


PORTRETAI 

TAUTINIO SĄMONINGUMO UGDYMAS – PER MENĄ 

Nuotr. Dariaus Šulco | „Vasaris” – aktyvus dainų švenčių Lietuvoje dalyvis 

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė 

Audronė ir Gintaras Ručiai – puikiai pažįstami Hiutenfelde įsikūrusios Vasario 

16-osios gimnazijos pedagogai, šiemet švenčiantys gyvenimo ir veiklos Vokietijoje 

dvidešimtmetį. Jų vadovaujami Gimnazijos meno kolektyvai – lietuviškosios kultūros 

ambasadoriai – saugantys, puoselėjantys ir atstovaujantys tautinei kultūrai Vokietijoje 

ir visame pasaulyje. 

Kalbiname A. ir G. Ručius apie jų atsikėlimo į Vokietiją istoriją, meninę veiklą ir jų dalyvavimą 

įvykusioje jubiliejinėje dainų šventėje. 

Esate Hiutenfelde veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai, meno vadovai. 

Kada pradėjote dirbti Gimnazijoje? Gal galėtumėte su skaitytojais pasidalinti Jūsų 

šeimos atsidūrimo Vokietijoje istorija? 

Gintaras: Iš Lietuvos gyventi ir dirbti į Vokietiją, Hiutenfeldo miestelį, visa šeima atvykome 

1998 metais, kuomet Vasario 16-osios gimnazijoje buvo ieškomas muzikos mokytojas ir mergaičių 

bendrabučio vedėjas. Greta muzikos pamokų ėjau Gimnazijos choro bei orkestro vadovo 

pareigas, o žmona Audronė pradėjo dirbti mergaičių bendrabutyje bei tautinių šokių būrelio 

vadove. Dukra Agnė, tuo metu devintokė, pradėjo lankyti Vasario 16-osios gimnaziją. 

Kiek ir kokių meno kolektyvų veikia Gimnazijoje? Ar meninė veikla Gimnazijoje pradėta 

vykdyti nuo pat jos įsteigimo? 

Audronė: Meninė veikla Gimnazijoje buvo vykdoma nuo pat jos įsteigimo ir vaidina labai 

svarbų vaidmenį iki šių dienų. Ginmazijoje šiuo metu veikia vokalinis ansamblis, įvairių 

amžiaus grupių orkestrai, porinių šokėjų ir merginų šokių grupės. Gimnazijos meno kolektyvų 

charakteris gan specifiškas – kasmet pasikeičia nemaža dalis kolektyvų narių, baigę 

mokyklą mokiniai išeina, jų vietas užima nauji. Nuolat besikeičiantis sąstatas yra nemažas 

iššūkis, turint galvoje atliekamos (vaikų išmoktos ir įsisavintos) programos pastovumo išlaikymą, 

tačiau, tuo pačiu, dažna kaita kolektyvus paverčia labai įvairiais, spalvingais ir dinamiškais. 

Gimnazijos meno kolektyvai didele dalimi prisideda prie Gimnazijos, kaip lietuviškos 

mokyklos, identiteto ir padeda joje išsaugoti bei ugdyti lietuviškąją tautinę kultūrą. 

Kokius galėtumėte išskirti svarbiausius menine veikla užsiimančių 

gimnazistų pasiekimus? 

Gintaras: Greta pasirodymų per Gimnazijos šventes, per 20 

darbo metų su meno kolektyvais skaičiuojame daug įdomių ir 

prasmingų koncertinių kelionių Vokietijoje ir už jos ribų. Kasmet 

dalyvaujame ir šokiu bei daina Lietuvai atstovaujame įvairiuose 

koncertuose, tarptautinėse šventėse bei festivaliuose. Kiekvienas 

šis pasirodymas savaip įdomus ir neabejotinai išskirtinis, 

kiekviename iš jų mokiniai dalyvauja su dideliu užsidegimu. 

Visgi, ypatingai įsimintini pasirodymai buvo renginiuose, skirtuose 

Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą ir į NATO Briuselyje, 

Strasbure ir Bonoje. Taip pat labai įsiminė kelionė į „EXPO 2000“ 

Hanoveryje, kur viešėjome net keturias dienas ir pasirodėme 

Lietuvos bei Vatikano paviljonuose. Taip pat labai didžiuojamės 

gimnazistais, kurie nepabūgo iššūkio ir sudalyvavo 2002, 2009, 

2014 ir 2018 metais vykusiose dainų šventėse Vilniuje. Sėkmingai 

pasirodėme ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XV 

Seimo baigiamąjame koncerte, 2016 m. nusifilmavome populiarioje 

Lietuvos folkloro televizijos laidoje „Duokim Garo“. 

Audronė: Ne tik konkretūs pasirodymai, tačiau ir vien pats faktas, 

kad mokiniai leidžia laiką drauge šokdami, dainuodami ir 

muzikuodami yra puikus, pagyrimo vertas pasiekimas, bylojantis 

ne tik apie mokinių norą kūrybingai leisti laisvalaikį, bet ir 

apie jų tautinį samoningumą. 

Kokie jie, Vasario 16-osios gimnazistai? 

Audronė: Žiūrint į dainuojančius, šokančius ir grojančius gimnazistus, 

negali nepastebėti juos vienijančių bruožų – jie 

linksmi, pašėlę, žingeidūs ir labai draugiški. Atsakingi, energijos 

ir nemažai kantrybės reikalaujantys pasirodymai labai 

lavina jų atsparumą ir komandinę dvasią. Drauge praleistas 


laikas neabejotinai stiprina tarpusavio sankykius, o bendra veikla 

ir vienas tikslas tvirtina bendrą mintį. 

Vokietijoje ir Lietuvoje yra žinoma, kad Jūsų vadovaujami 

meno kolektyvai – itin stiprūs, aukšto meninio lygio. Kaip 

Jums pavyko to pasiekti? Kokius darbo metodus naudojate? 

Gintaras: Stengiamės glaudžiai ir betarpiškai bendrauti su mokiniais, 

sukurti draugišką atmosferą. Parenkant kūrinius programai 

stengiamės, kad jie būtų įvairiapusiški, mokiniams priimtini 

ir malonūs atlikti. Vienais metais turime labai talentingų 

muzikantų, kitais – stipresnių šokėjų, dar kitais – balsingesnių 

dainininkų. Svarbu būti lankstiems ir sudaryti sąlygas visiems 

norintiems save išbandyti, o programą pritaikyti prie mokinių 

sugebėjimų. Rengiant programas, daug dėmesio skiriame ir kolektyvo 

narių pasiūlymams. Mokinys turi turėti galimybę ne tik 

save realizuoti muzikuojant ar šokant, bet ir prisidėti prie programos 

rengimo siūlant savo idėjas. Taip pat, gana dažnai papildome 

ir atnaujiname muzikines programas, kad ir senbuviams 

kolektyvo nariams būtų įdomu, ir jie nuolat išmoktų kažką naujo. 

Audronė: Lig šiol visuomet vadovaujamės kredo, kad šokėjams 

instrumentinis ansamblis grotų gyvai. Dirbdami su ansambliu 

niekada neskaičiuojame valandų, o siekiame įmanomai geriausio 

rezultato. Jis, be abejonės, teikia džiaugsmo visiems. 

Kaip manote, ką reiškia lietuviškoji kultūra ir jos puoselėjimas 

Vasario 16-osios gimnazistui? 

Gintaras: Lietuviškos kultūros puoselėjimas Gimnazijoje nuolat 

kinta priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ją lankančių mokinių 

profilio. Lietuvos okupacijos metais Gimnazija, kaip lietuvybės 

židinys laisvoje Vakarų Europoje, vienareikšmiškai vaidino 

kitokį vaidmenį, nei po Nepriklausomybės ir iki šių dienų. Tačiau 

dabar, Lietuvai emigracijos mąstais lenkiant bene visas Europos 

Sąjungos šalis, tokio profilio mokykla ir toliau yra labai reikalinga 

ir svarbi. Neretas „naujosios bangos“ emigrantų vaikas čia 

atvykęs išgirsta pirmą lietuvišką žodį, pirmąkart gyvai prisiliečia 

prie lietuviškos tautinės kultūros, susipažįsta su Lietuvos istorija, 

literatūra, muzika. Čia įskiepijamos labai svarbios vertybės 

ugdant europietišką, laisvą, daugialypią jaunuolio tapatybę. 

Praūžė jubiliejinė dainų šventė „Vardan Tos“. Kokia ji 

buvo Jums ir Jūsų gimnazistams? Kokius įspūdžius ir 

emocijas išsivežėte į Hiutenfeldą? 

Gintaras: Bendrystės jausmas. Nuo kiekvieno mūsų priklauso, 

ar ir ateityje turėsime tautos kultūros šedevrą – dainų šventę, 

Nuotr. Dariaus Šulco | Gintaras Ručys drauge su Juan Ignacio Fourment Kalvelis 

kuri šiemet vyko jubiliejinį, dvidešimtą kartą. Dalyvavimas šiame renginyje, kiekvieno mažytis 

indėlis į jį ir daro mūsų Gimtąjį kraštą gražesniu, geresniu. 

Audronė: Gimnazistai dalyvauja visose dainų šventėse nuo pat nepriklausomybės atgavimo. 

Kadangi šiais mokslo metais beveik visi kolektyvo nariai ir groja, ir dainuoja, ir šoka, 

nutarėme dalyvauti dainų šventės Folkloro dienoje „Didžių žmonių žemė“. Šis apsisprendimas 

išties buvo nemažas iššūkis – teko išmokti senų, dar negirdėtų liaudies dainų, perprasti 

liaudiško instrumentinio muzikavimo vingius, gimnazistai mokėsi senuosius folklorinius 

šokius. Džiaugiamės, kad dar prieš dainų šventę, koncertuojant Bensheimo mieste vykusiame 

kasmetiniame Tautų festivalyje ir Gimnazijos Joninių šventėje, ir vokiškai publikai 

galėjome pristatyti senąją tradicinę lietuvišką muzikinę kultūrą, o mums tai tapo puikia 

„generaline repeticija“. 

Gintaras: Pirmąją dainų šventės dieną, liepos 1-ają, rotušės aikštėje taip pat vyko PLB organizuotas 

renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurio metu visame pasaulyje 

veikiančios lietuvių bendruomenės Lietuvos visuomenei pristatė savo lietuvybės puoselėjimo 

veiklą. Didelėje rotušės aikštės scenoje meninę programą pristatė ir Vasario 16-osios gimnazistai. 

Audronė: Iš šiemetinės – atkurtos Lietuvos šimtmečio – dainų šventės „Vardan Tos“ grįžtame 

pasisėmę daug teigiamų emocijų, susipažinę su daugeliu po pasaulį išsibarsčiusių 

lietuvių ir įkvėpę gaivaus lietuviškos kultūros oro gūsio. 

Dėkoju už pokalbį! 

Nuotr. Dariaus Šulco | Audronė Ručienė dainų šventės metu 

Nuotr. Dariaus Šulco | Audronė ir Gintaras Ručiai drauge su dukra Agne ir anūku 


BENDRUOMENIU ALEJA 

Štutgarto Lietuvių Bendruomenė pirmą kartą 

dalyvavo kultūrų festivalyje 

Agnė Dargienė 

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės veikla iki šiol buvo orientuota „į save“, t.y. kuomet 

visi renginiai, susitikimai, minėjimai ar užsiėmimai yra skiriami saviems tautiečiams. 

Tai yra normalu, nes gyvenant svetur norisi pabūti su savais. Be to, tokius 

susitikimus organizuoti kur kas paprasčiau, nes yra lengviau susikalbėti, įsiklausyti, 

susitarti. Tačiau auganti bendruomenė ties tuo nesustoja, į savo veiklos plėtrą 

žvelgia plačiau bei kelia sau naujus, aukštesnius tikslus. Savaime suprantama, kad 

tai įmanoma tik kai yra veiklių žmonių, norinčių būti ne tik savu tarp savų, bet ir 

pristatyti savo šalį kitiems. Būtent su šiuo iššūkiu savo darbą šiemet pradėjo Štutgarto 

Lietuvių Bendruomenės valdyba. 

Jau 2017 metais Štutgarto Lietuvių Bendruomenė (toliau – Bendruomenė) buvo užmezgusi 

kontaktus su Kultūros forumu („Forum der Kulturen Stutgart e.V.“), o šiemet ji oficialiai 

tapo šio forumo nare. Narystė kultūrų forume atveria mums naujas perspektyvas ir galimybes 

ne tik parodyti save, pristatyti savo šalies kultūrą, bet ir kviečia patiems aktyviai dalyvauti 

miesto kultūriniame gyvenime, pažinti kitų šalių tradicijas bei socialinius ypatumus. 

Už bendradarbiavimą su forumu esame be galo dėkingi Bendruomenės valdybos narėms 

Giedrei Rowohlt ir Reginai Balčiūnaitei. Jų dėka ne tik buvo užmegzti kontaktai su forumu, 

bet šios dvi merginos nepritrūko drąsos bei ryžto Bendruomenę pristatyti didžiausiame 

forumo kasmet organizuojame renginyje – Štutgarto vasaros kultūrų festivalyje 

„Sommerfestival der Kulturen des Forum der Kulturen Stutgart“. Beveik visą savaitę 

Štutgarto miesto centre trunkančiame festivalyje save skirtingomis formomis pristato 

visi forumo nariai: prekiauja rankdarbiais, šalį reprezentuojančiais patiekalais bei gėrimais, 

rengia šalies pristatymo seminarus, parodas ar koncertus. 

Kadangi festivalyje dalyvavome pirmą kartą, mums buvo rekomenduota surengti vienos 

dienos prekybą bei koncertinį pasirodymą „Musik und Tänze der Welt“ programoje. 

Šis iššūkis daugeliui kėlė nerimą, juolab, kad pasiruošimui 

laiko turėjome nedaug, o patirties dalyvaujant tokio lygio 

renginiuose iki šiol neturėjome. Pirmas blynas neprisvilo tik 

dėka merginų – Reginos ir Giedrės atkaklumo ir užsispyrimo. 

Subūrusios aktyvią pagalbininkių komandą š. m. liepos 

20 d. iki vidurnakčio festivalio lankytojams buvo siūloma paragauti 

lietuviškų gardumynų. Lietuvišku stendu džiaugėsi 

ne tik nuolatiniai festivalio lankytojai, galėdami paragauti 

kažko naujo, bet ir nemažas būrys tautiečių, kuriuos įvairiais 

būdais kvietėme čia apsilankyti. Tikimės, kad šie žmonės 

mus aplankys dar kartą ir kituose renginiuose bei taps Bendruomenės 

nariais. 

Dar kartą nuoširdžiai dėkojame darbštuolėms Reginai Balčiūnaitei, 

Giedrei Rowohlt, Birutei Sakalauskienei, Živilei 

Dangelmayr, Gražinai Lukšytei bei Jolantai Rimkuvienei už 

jų darbą ir nusiteikimą festivalyje dalyvauti ir kitąmet. Taip 

pat didelis AČIŪ ansambliui „RIDIGDO“ (vad. Juozas Vasiliauskis), 

kuris tik grįžęs iš Lietuvoje vykusios dainų šventės 

vėl susibėgo repeticijoms, kad pasiruoštų pasirodymui liepos 

22 d. „Musik und Tänze der Welt“ programoje. Būtent jų 

pasirodymas festivalyje buvo paskutinis pirmojo pusmečio 

Bendruomenės veiklos akordas. Na, o po vasaros atostogų 

tikimės susitikti kupini naujų idėjų bei sumanymų. 

Nuotr. Reginos Balčiūnaitės 

Ansamblio „RIDIGDO“ pasirodymas 

Lietuviškų skanėstų stendas 


Agnė Dargienė 

Kaip ir daugelis lietuvių bendruomenių užsienyje pastaruosius 

porą metų buvome intensyviai informuojami 

ir kviečiami dalyvauti įvairiuose su Lietuvos šimtmečiu 

susijusiuose projektuose. Sulaukėme išties gaugybės 

įvairiausių pasiūlymų ir kvietimų tiek iš vyriausybinių, 

tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Savaime suprantama, 

norėtųsi prisidėti ir palaikyti visas šaunias idėjas ir 

sumanymus, tačiau nepaslaptis, jog mūsų resursus riboja 

žmogiškieji ištekliai ir savanoriavimui skiriamo laiko 

stoka. Visgi norime pasidžiaugti – Štutgarto Lietuvių 

Bendruomenė ne į visus kvietimus atsakė neigiamai. 

Sužinoję apie Pasaulio lietuvių žinių žurnalistų TV žygį „Misija 

– Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ suskubome ir mes juos 

pasikviesti į Štutgartą, nes šios misijos pagrindinė mintis yra ir 

mums labai artima. Palaikome idėją, kad nėra „mes čia“ ir „jie 

ten“, visi mes esame vienos tautos vaikai ir visi vienodai galime 

būti naudingi savo šaliai. 

Nors susitikimui organizuoti laiko buvo visiškai nedaug, o ir sekėsi 

ne taip, kaip suplanuota, tačiau susitikimas gegužės 21 dieną 

įvyko ir pavyko. Gaila, kad negalėjome parodyti kaip šauniai 

„Traukinuko“ užsiėmimuose dalyvauja mūsų mažieji, su kokiu 

atsidavimu repetuoja ansamblio „RIDIGDO“ dainorėliai, tačiau 

mums yra nesvetimi ir neformalūs susitikimai gamtoje. Tad pakvietę 

savo apylinkės tautiečius į lietuvišką pikniką „Killesberg“ 

parke ten susitikome ir su žurnalistais. Susitikimą organizavo 

Agnė Dargienė, su žurnalistais bendravo ir jų viešnagę koordinavo 

Regina Balčiūnaitė, o muzikantas Juozas Vasiliauskis ne tik 

dalinosi savo mintimis ir patirtimi apie gyvenimą svetur, bet ir 

gražų susitikimą palydėjo lietuviška daina. 

Lietuviškų švenčių kalendoriuje vasaros pradžia yra gausi gražių 

vardadienių. Visiems puikiai yra žinomos Joninės, bet nereiktų 

pamiršti ir Antanų. Antaninės Lietuvoje yra švenčiamos birželio 

13 d., kitaip dar žinomą šienpjovių dieną. Šiek tiek anksčiau – 

birželio 9 d. Antanavo miestelio bendruomenė surengė Pasaulio 

lietuvių šventę „Šimtmečio Antaninės Antanave“. Ne kartą buvome 

kviečiami Kaselio Lietuvių Bendruomenės (KLB) pirmininko 

Rimanto Dailydonio prisijungti prie šios šventės, deja, vis 

nesugalvodavome kaip tai galėtume padaryti, kol KLB pirmininkas 

Rimantas nesusipažino su nauja mūsų bendruomenės nare, 

atlikėja bei renginių vedėja Justina Levanaite. Ji mielai sutiko 

Lietuvos šimtmečiui skirtų projektų 

įgyvendinimas Štutgarte 

„Šimtmečio Antanines“ papildyti koncertine programos dalimi. Tai puikus pavyzdys, kad ne tik 

bendravimas tarp bendruomenių valdybų, bet ir kiekvieno bendruomenės nario atvirumas ir pasiruošimas 

prisidėti prie šaunių iniciatyvų gali praturtinti bei paįvairinti bendruomeninę veiklą. 

Intensyvų, kupiną susitikimų ir švenčių laikotarpį užbaigė jaukus susibūrimas liepos 6 d. 

„Killesberg“ parke, kur savo apylinkės tautiečius pakvietėme prisijungti prie projekto „Tautiška 

giesmė aplink pasaulį“, kuomet visi susirinkusieji 20 val. giedojo Lietuvos himną. Drąsiausi 

tai darė užkopę į aukščiausią Štutgarto apžvalgos bokštą, o vėluojantys ar pritrūkę 

jėgų garsiai „palaikė“ giedojančius bokšto papėdėje. 

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ Štutgarte 

2018-ieji, šimtmečio metai, jau įpusėjo, didžiausi bei svarbiausi projektai jau įgyvendinti. 

Jie mums atnešė naujų patirčių, įdomių pažinčių, suteikė džiugių emocijų. Tačiau viskam 

nurimus, vis dažniau iškyla klausimas, o kokia viso to išliekamoji vertė? Ar visos šios šventės 

ir susitikimai – tik smagus laisvo laiko praleidimas? O gal visgi šimtmečio įkvėpti verčiame 

naują savo tautos istorijos lapą labiau vienas kitu pasitikėdami, būdami tolerantiškesni ir 

atviresni sau ir savo artimui? 

Nuotr. Robertas Greičius 

METINIS DARBUOTOJŲ SUVAŽIAVIMAS 

VLB informacija 

Informuojame, kad tradicinis Vokietijos Lietuvių Bendruomenės 

darbuotojų suvažiavimas įvyks š. m. lapkričio 

2-4 dienomis, Miunchene. 

DIE TRADITIONELLE 

MITARBEITERVERSAMMLUNG 

Suvažiavimas vyks Miunchene įsikūrusioje Krikščioniškojo 

jaunimo sąjungoje (https://www.cvjm-muenchen.org/hotel/ 

jugendhotel ) ir jai priklausančioje renginių salėje. Miuncheno 

miesto centras – vos už 300 metrų. 

Tiksli programa bus publikuojama rugsėjo mėnesį, 

adresu: http://vlbe.org/ 

Die traditionelle Mitarbeiterversammlung wird 2018 in München stattfinden vom 

2-4 November. 

Die traditionelle Mitarbeiterversammlung wird bei Christlichem Verein Junger Menschen 

und der Veranstaltungssaal stattfi nden. Stadtmitte von München mit der Fußgängerzone, 

Stachus Marienplatz sind in ca 300 Meter Entfernung. 

Das genaue Programm wird im September zugesandt werden. 


„Vardan tos..“ traukė ir Štutgarto Lietuvių Bendruomenės 

ansamblis „RIDIGDO“ 

Ansamblis „RIDIGDO“ jubiliejinėje dainų šventėje 

Ansamblis „RIDIGDO“ jubiliejinėje dainų šventėje 

Rasa Modic 

Kai prieš keturis metus Štutgarto Lietuvių Bendruomenėje 

susitiko laisvalaikiu mėgstantys dainuoti tautiečiai 

su energingu muzikantu ir dainininku Juozu Vasiliauskiu 

priešaky, niekas net ir tyliai nepagalvojo apie 

dalyvavimą dainų šventėje. Tačiau jaunas, kūrybingas, 

talentingas ir 20 metų vadovavimo patirtį turintis vadovas 

nesismulkino ir iškėlė aiškius tikslus – atsakingai 

repetuoti, tobulėti, skleisti žinią apie Lietuvą ir sudainuoti 

šimtmečio dainų šventėje. Užmojai buvo tokie 

dideli, kad net vyresnės ansamblio narės netikėjo, jog 

sistemingu darbu viskas įmanoma. Jei repeticijų metu 

kildavo šurmulys, J. Vasiliauskis visuomet sugebėdavo 

nuraminti taip, kad pasijausdavome kaip „sudrausmintos 

mokinukės“ ir stengdavomės toliau atlikti visus vadovo 

nurodymus. 

Įdėtos pastangos atnešė gerus rezultatus ir mums pavyko 

padaryti pakankamai kokybiškus dainų šventės ansamblio 

vakaro repertuaro įrašus tam, kad gauti „žalią šviesą“ – organizatorių 

pritarimą mūsų dalyvavimui šimtmečio dainų 

šventėje „Vardan tos..“. 

Atsidūrėme kartu su kitais dainorėliais pačio dainų šventės 

pasiruošimo sūkuryje, kur ypatinga repeticijų atmosfera užliejo 

mus papildoma energija, o užplūdusios emocijos veržėsi 

per visus kraštus. Nors nevasariškas, lietingas oras bandė 

išmušti visus iš ritmo, niekas nepaisė prastų klimato sąlygų 

ir „atidavė širdį“, kad kuo geriau pasiruoštume pagrindiniam 

ansamblių vakaro pasirodymui. Per generalinę repeticiją 

pastoviai žliaugiantis lietus užgrūdino ir mus, iš Štutgarto 

atvykusius ansambliečius, kad visi peršlapę stovėjome ant 

pakylos ir kartojome repertuarą iki vidurnakčio. 

Ir štai pagaliau atėjo tas ypatingas ansamblių vakaras. 

Dainorėliai, muzikantai ir šokėjai, pasipuošę tautiniais kostiumais, 

išmargino, nudažė ir užpildė Kalnų parką Vilniuje. 

Prieš tai mūsų išradingasis vadovas suorganizavo pirmąją 

ansamblio „RIDIGDO“ fotosesiją su profesionaliu fotografu 

Ridu Damkevičiumi. 

Prisipildę teigiamų emocijų ir su ašaromis akyse lipome ant 

scenos ir toliau viskas vyko, kaip sapne… Negalėjom patikėti, 

kad mūsų charizmatiško ir užsispyrusio vadovo dėka 

sugebėjome pasiekti tokį lygį, kuris leidžia patirti dainų 

šventės ansamblių vakaro magiją ne tik kaip žiūrovui, bet 

kartu su kitais kūrėjais būti to didingo spektaklio dalimi. 

O kai per Kalnų parką nuvilnijo Vyšniausko „Ir tada mažoj 

šalelėj Lietuvoj mes sugrįšim iš visų kraštų maldoj…”, pritariant 

tūkstantiniam chorui, atrodė, kad net ir prisikėlę lietuvių 

bočiai susikaupę klausėsi.. 

Nuotr. Rido Damkevičiaus 


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS 

Biliardo turnyras M. Jacinevičiaus vardo 

taurei laimėti 

Edmundas Jankūnas 

Joninių išvakarėse pasibaigė kasmetinis biliardo turnyras, 

skirtas buvusio Gimnazijos abituriento advokato Mindaugo 

Jacinevičiaus vardo taurei laimėti. Šiame, visą mėnesį 

trukusiame turnyre prie biliardo stalo savo jėgas išbandė 

ir bendrabučio merginos. Jau tradiciniu tapusiame renginyje 

dalyvavo kelios dešimtys vaikinų ir merginų. 

Turnyro fi nale vaikinų grupėje susikovė stipriausi šių metų 

žaidėjai – Domas Paulauskas ir Danila Darbutas. Įtemptoje 

kovoje sėkmė lydėjo D. Paulauską ir jis pelnytai tapo turnyro 

nugalėtoju. Antrosios vietos taurė atiteko D. Darbutui, o trečiąją 

vietą užėmė ir bronzos taurę pelnė Arvydas Rudzevičius. 

Merginų grupės fi nale labai dramatiškoje kovoje varžoves nugalėjo 

Christina Buivydaitė. Ji tapo pirmąja mergina, pripažinta 

šio biliardo turnyro čempione. Antrąją vietą ir sidabro taurę 

pelnytai iškovojo Aida Fallentin, o bronzos taurė buvo įteikta 

Smiltei Lekavičiūtei. 

Nuotr. autoriaus 

Biliardo turnyras M. Jacinevičiaus vardo taurei laimėti 

Asta D`Elia 

Pirmoji vieta už geriausią vaidybą Heseno 

žemės televizijos konkurse 

Vienuoliktokų grupelė nuvyko į Heseno žemės televizijos 

(Hessischer Rundfunk) konkurso „Mano mokymasis. Tu režisuoji 

2018“ nugalėtojų apdovanojimą. Frankfurte organizuotame 

renginyje susitiko į konkurso fi nalą patekusių 

18 geriausių fi lmų kūrėjai. 

Labai džiaugiamės, kad mūsų mokinių sukurtas trumpametražinis 

fi lmas „Svajonė“ pelnė pirmąją vietą už geriausią 

vaidybą. Žiuri gyrė ne tik įtikinamai vaidinusią vienuoliktokę 

Rūtą Vasiliauskaitę, kovojusią už savo svajonę tapti fotografe, 

bet ir labai emocionaliai tėvų vaidmenis atlikusius mokytojus 

Jens Zorn ir Astą D`Elia. Projektą kuravo vyresniųjų klasių vadovė 

dr. Gabriele Hoff mann. Gimnazijos atstovams buvo įteiktas 

2500 eurų piniginis prizas. 

Prie fi lmo kūrimo prisidėjo: Leonie Süss, Rūta Vasiliauskaitė, 

Danil Muromcev, Kristina Khazanovych, Nojus Bujanauskas, 

Carlotta Schneider, Timo Zimmermann, Tammy Simon, Laura 

Lang, Philip Karb, Josephina Jaksch, Gabrielė Luka Ružytė, 

Ieva Asevičiūtė, Jens Zorn, Asta D’Elia, dr. Gabriele Hoff mann 

Nuotr. Dirk Ostermeier | Gimnazijos vienuoliktokai konkurso apdovanojimuose 


Mokslo metų pabaigos šventė 

Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė| Mokslo metų pabaigos šventė 

Asta D‘Elia 

Nepastebimai greitai prabėgo mokslo metai. Birželio 21 

d. pirmąsias pamokas gimnazistams vedė klasių vadovai, 

vėliau visi tvarkė klases. 

Į pamaldas Hiutenfeldo Jėzaus Širdies bažnyčioje pakvietė 

gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis ir evangelikų kunigas 

Reinald Fuhr. Po jų bendrabučio salėje direktorė Janina 

Vaitkienė apdovanojo aktyviai įvairiuose projektuose ir konkursuose 

dalyvavusius bei laimėjusius gimnazistus. Mokiniai, 

gavę metinius gimnazijos baigimo pažymėjimus, išskubėjo 

namo pasitikti vasaros. 

2017–2018 mokslo metų geriausieji: 

5a klasė: Leonie Wetzel, Zoe Luley, Monika Jakubonytė. 

5b klasė: Hilard Klaus Schiffmann, Christian Schlosser, Lena Giffhorn. 

6 klasė: Sam Pilz, Xenia Preis, Leif Buchholz. 

7 klasė: Tom Henrik Hörl, Victoria Jankovic, Nico Reichel, Justas Vitkūnas. 

8 klasė: Gintautas Guntulis, Aldas Skudžinskas, Mia Nicole Kramer. 

9 klasė: Benjamin Englmeier, Justinas Gečas, Filip Szelag. 

10 klasė: Vėjūnė Čemeškaitė, Ruben Werle, Leon Werle. 

11 klasė: Katja Keilmann, Gabrielė Luka Ružytė, Aida Fallentin. 

12 klasė: David Werle, Celine Jörns, Anna-Marie Diehlmann. 

Vasario 16-osios gimnazija visiems linki saulėtų ir turiningų vasaros atostogų! 

Iki pasimatymo rugpjūčio 6 d.! 

Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė| Gimnazistai su direktore J. Vaitkiene 


SIELOVADA 

Arkivyskupas G. Grušas apie Pranciškaus vizitą 

Ištraukos iš RK/Vatican News: 

https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2018-06/ 

arkivyskupas-g-grusas-apie-pranciskaus-vizita.html 

Jo Šventenybė popiežius Pranciškus 2018 m. rugsėjo 22– 

25 d. su apaštaliniu vizitu lankys tris Baltijos šalis: Lietuvą, 

Latviją ir Estiją. Susitikti su popiežiumi Lietuvoje bus 

galima rugsėjo 22–23 d. Vilniuje ir Kaune. 

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, klausinėjamas angliškai 

Vatican News lenkiškosios redakcijos bendradarbio, pasidalijo 

mintimis apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą 

Baltijos šalyse. Perteikiame šias ir kitas šio interviu pastabas. 

„Matau Dievo pirštą ir bendrą popiežiaus Pranciškaus kryptį. 

Jis labai orientuotas į periferijas, į pakraščius: visuomenės 

periferijas, pasaulio periferijas. O Lietuva, Latvija ir Estija yra 

Europos Sąjungos pakraštyje. Mes turime ir kai ką, kas jam 

svarbu – kankinystės ekumenizmą, kurį jis dažnai mini, ypač 

kalbant apie Artimuosius Rytus. Jis domisi migracija, prekyba 

žmonėmis ir kitomis problemomis, kurios kankina mūsų 

visuomenę. (...) Matau Dievo pirštą tame, kad popiežius atvyksta 

šiuo metu. Paprastai popiežius Pranciškus nevažiuoja 

švęsti sukakčių, tačiau taip sutampa, kad jis atvyksta kai švenčiame 

savo nepriklausomybės šimtmečio metus. Ir jis taip pat 

atvyksta mėnesį, kai sukanka 25 metai nuo popiežiaus Jono 

Pauliaus II vizito. Tokių dalykų nesugalvosi, tad manau, kad 

Dievo pirštas, dieviškoji Apvaizda Lietuvai padovanojo tokią 

dovaną“, - sakė arkivyskupas Grušas. 

Paklaustas apie tai, kokia Bažnyčios Lietuvoje būklė, po pusės 

amžiaus trukusios okupacijos ir komunistinio režimo, Vilniaus 

arkivyskupas atsakė, jog Bažnyčios žaizdos yra tos pačios, kaip 

ir žmonių žaizdos: dar gyva okupaciją patyrusi karta, kitos 

auga. Per pastaruosius 25 metus buvo labai daug atstatyta 

– nuo kulto pastatų iki organizacijų. Tuo pat metu iškilo naujas, 

iš Europos atėjęs sekuliarizmo, sekuliaraus mentaliteto 

iššūkis, visame pasaulyje stebima vartotojiška ir reliatyvistinė 

kryptis, taip pat moraliniais ir etiniais klausimais. Bažnyčios 

sielovadiniai prioritetai, anot arkivyskupo Grušo, yra šeima ir 

jaunimas. Įsteigti šeimos centrai, sukurtos sielovadinės programos 

šeimai. Jaunimo sielovados ypatumas Vilniuje tas, kad 

tai universitetinis miestas. Apie penktadalis Vilniaus gyventojų 

vienaip ar kitaip susiję su studijomis. 

Atsakydamas į kitą klausimą, arkivyskupas konstatavo, jog gan greitai plinta Dieviškojo 

Gailestingumo pamaldumas, kurio ištakose yra Vilniuje gyvenusios šventosios sesers Faustinos 

Kowalskos regėjimai. Dėl susidėjusių aplinkybių, Gailestingojo Jėzaus kultas ilgą laiką 

Arkivyskupas G. Grušas 

labiau sklido Lenkijoje, JAV ir kitur, nei Lietuvoje. Tačiau Gailestingojo Jėzaus paveikslo perkėlimas 

į atskirą šventovę iš tiesų padėjo šio pamaldumo pažinimui ir sklidimui: Lietuvoje ir 

už jos sienos. Piligrimų skaičius, lietuvių ir nelietuvių, nuolatos didėja: atvyksta žmonių net 

iš Taivano, Filipinų ar Singapūro. 

„Svečias namuose, Dievas namuose“, citavo plačiai pasklidusį posakį arkivyskupas Grušas. 

Popiežiaus vizitas tikra proga džiaugtis, nes popiežius ypatingu būdu patvirtina Dievo dovanas, 

Dievo buvimą, sustiprina viltis. Tokia buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito patirtis, 

nepriklausomybės kelio pradžioje. Šis kelias nebuvo ir nėra lengvas, laisvės ir vilčių įgyvendinimas 

sunkesnis, nei tikėtasi. Vilties dėl ateities, tikėjimo į Jėzų Kristų, tikėjimo džiaugsmo 

sutvirtinimas, tik jau skirtingame kontekste, nei prieš 25 metus – to reikia laukti iš 

popiežiaus kelionės Lietuvoje. 

Nuotr. Irmanto Gelūno/15min.lt 


Keturi Liubeko kankiniai 

Keturi Liubeko kankiniai – tai keturi skirtingų konfesijų draugai 

– trys katalikų kapelionai – Eduard Müller, Johannes 

Prassek, Hermann Lange ir evangelikų kunigas Karl Friedrich 

Stellbrink antrojo pasaulinio karo metu drąsiai viešumoje pasisakę 

prieš nacių diktatūros režimą. 1943-ųjų metų birželio 

23 d. visi kartu buvo nuteisti mirčiai. 

Po penkių mėnesių, trijų minučių skirtumu šie keturi kankiniai, 

tikintieji nuždyti giljotina Hamburgo Holstenglacis kalėjime. 

Įvardinama net keletas jų padarytų nusikaltimų – pasipriešinimas 

nacių režimo diktatūrai – vyskupo iš Miunsterio, 

Clemens August von Galen pamokslų prieš karo laikmečio 

eutanaziją platinimas, sakramentų suteikimas lenkų darbininkams, 

„karinės pajėgos“ ardymas bei uždraustų „priešo 

radijo stočių klausymas“. Pasak arkivyskupo Stefano Heße, 

netgi buvus sunkioms politinėms aplinkybėms jie liko įsitikinę 

savo tikėjimu. Šis jų tikėjimo liudijimas veikia iki šiandien. 

Keturi kankiniai 

Lina Jahn 

Hamburgo Arkivyskupas Stefanas Heße tūkstančius piligrimų pakvietė atykti į 

Šiaurės Vokietiją, Liubeką – į birželio 23 d. čia įvykusį keturių Liubeko kankinių 

75-ųjų metinių minėjimą „Jūs būsite mano liudytojais“. 

Keliaujama į Liubeką buvo įvairiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, kanojomis, traukiniais, 

automobiliais, parapijų užsakytais autobusais. Į renginio vietą atvykusiems ir kiek 

drėgno oro nepabūgusiems piligrimams buvo padengta 150 šventiškai papuoštų stalų 

– maistu ir gėrimais pasirūpino Maltos ordino organizacija (maltiečiai). Piligrimus aptarnavo 

skirtingų konfesijų ir tautybių savanoriai. 

2011 metais trys Liubeko kankiniai, katalikų kunigai E. Müller, 

J. Prassek, H. Lange paskelbti palaimintaisiais. Pasauliui, 

tikintiesiems, jų liudijimas yra išskirtinis dėl grupinio nužudymo 

ir dėl ekumeninės jungties, stipraus krikščioniško tikėjimo. 

Hamburgo lietuvių katalikų sielovada kartu su kitų tautų 

sielovadomis turėjo galimybę per šias garbingas nuteistųjų 

atminimui aukojamas Šv. Mišias prisidėti savo įnašu malda 

lietuviu kalba. 

Minėjimą tiesiogiai transliavo Šiaurės Vokietijos radijas (Norddeutscher 

Rundfunk „NDR“). Šią tiesioginę transliaciją buvo 

galima stebėti Hamburgo Marijos katedroje (Mariendom). 

Nuotr. Marco Heinen, autorės 

Minėjimo dalyviai 

Hamburgo, Brėmeno lietuviai minėjimo metu 


Katalikiško jaunimo stovykla 

Dalė Kriščiūnienė 

Birželio 17–20 dienomis katalikiško jaunimo grupės nariai 

svečiavosi šv. Juozapo namuose Boksbrune (St. Josefshaus 

Boxbrunn). Nuostabios gamtos apsuptyje Vasario 

16-osios gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis 

kartu su Gimnazijos religijos mokytoja Dale Kriščiūniene 

jaunuoliams suorganizavo vasaros stovyklą. 

Gimnazistai turėjo progą susipažinti su popiežiaus Pranciškaus biografi ja ir veikla. Po fi lmo 

peržiūros vyko darbas grupėse, jis gimnazistams padėjo dar labiau suprasti popiežiaus meilę, 

gailestingumą ir atlaidumą visiems žmonėms. Piligriminis žygis ir Šv. Mišios kalnuose 

prie Švč. Mergelės Marijos grotos suteikė visiems didžiulės dvasinės palaimos ir tvirtybės. 

Tai buvo tarsi pasiruošimas susitikimui su Šventuoju Tėvu Lietuvoje. 

Širdingai dėkojame Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Fondui JAV, parėmusiam mūsų stovyklą. 


Katalikiško jaunimo apmąstymai apie Popiežių 

Katalikiškas jaunimas stovykloje Boksbrune 

In memoriam 

Bendruomenės informacija 

Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdyba reiškia 

nuoširdžią užuojautą mirusios ilgametės bendruomenės 

narės, šviesaus atminimo Valės Endrikaitienės 

(Walli Endrikeit) šeimai, artimiesiems ir visiems 

ją pažinojusiems. 

In memoriam V. Endrikaitienė gyvenimą paliko eidama 

89-uosius metus. Bendruomenėje ji aktyviai veikė ir praleido 

beveik pusę savo gyvenimo. Daugelis prisimena, 

kuomet dar 1975 metų liepos 13 dieną Valė prisijungė 

prie bendruomenės ir pradėjo puoselėti lietuvybę drauge 

su kitais tuometiniais nariais. 

Savo laiku ji aktyviai dalyvavo visose organizuojamose 

šventėse, jų metu rengė loterijas, kepdavo pyragus ir atvykdama 

su savimi visuomet atsiveždavo daug žiurovų, 

dalyvių. Taip pat V. Endrikaitienė siuvo tautinius kostiumus 

tuometiniams Gimnazijos mokiniams. 


ATRADIMAI 

Juan Ignacio Fourment Kalvelis: „Lietuvių 

kalbą išmokau gimnazijoje“ 

Argentinos lietuvis neatskiriamas nuo lietuviško šokio 


Lietuvos žiniasklaidos dėmėsio centre atsidūręs Juan Ignacio Fourment Kalvelis – 

jau daugiau kaip pusę metų Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininko pareigas 

einantis lietuviško kraujo turintis argentinietis. Kadangi aktyviai dalyvauja įvairiose 

lietuvybę puoselėjančiose veiklose, todėl jį žino ir pažįsta visi pasaulio lietuviai. 

Vokietijos lietuviai jį prisimena kaip moksleivį. Remiamas Čikagoje veikiančio 

Juan Ignacio Fourment Kalvelis su šeima 

„Lietuvių fondo“ 2004 metais jis atvyko į Vasario 16-osios 

gimnaziją ir pradėjo mokytis lietuvių kalbą nuo nulio. 

Nors lietuvis buvo tik jo senelis, Juan Ignacio Fourment Kalvelis 

ne tik savo laisvalaikį, bet ir didžiąją dalį gyvenimo skiria lietuvybės 

puoselėjimui. Daugelis jį pažįsta kaip Argentinos lietuvių 

jaunimo sąjungos pirmininką, kaip Pietų Amerikos lietuviams 

atstovavusį Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narį. Ir 

tai tik maža dalis jo lietuviškų pareigų, kurias jam teko užimti. 

Juan Ignacio Fourment prieš 14 metų, gavęs stipendiją iš 

Lietuvių fondo, atvyko mokytis į Vasario 16-osios gimnaziją, 

kur per 10 mėnesių išmoko lietuvių kalbą. Tuo metu jis 

buvo vienintelis moksleivis iš Pietų Amerikos, kuris nemokėjo 

kalbėti angliškai, vokiškai ar lietuviškai, todėl pradžioje 

pasitelkė gestų kalbą. 

Juan Ignacio Fourment Kalvelis iš Vasario 16-osios gimnazijos 

ir jį supusių žmonių pasiėmė daug – lietuvių kalbą, 

tautinę kultūrą (šokius, dainas), papročius. 

„Man gimnazija – labai miela, labai brangi vieta. Esu dėkingas 

tuometiniui gimnazijos direktoriui Andriui Šmitui, kuris 

man labai padėjo.Visuomet prisimenu šią vietą su šypsena 

veide“, - pasakoja buvęs jos mokinys. 

Tęsinys kitame „Informacijų“ numeryje 

Nuotr. iš asmeninio archyvo, Dariaus Šulco 


D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1 

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG 

Reklamos pasiūlymas 

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos 

lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės 

(VLB) svetainėje: www.vlbe.org. 

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir 

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus. 

Leidinio reklamos kainos 

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas 

VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms 

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių 

bendruomenių pirmininkams. 

Internetinio tinklapio reklamos kainos 

Vieno numerio reklamos kaina: 

A4 – 200 € 

A5 – 100 € 

A6 – 50 € 

A7 – 30 € 

A sektorius 

1-mėn. 50 € 

6-mėn. 250 € 

12-mėn. 450 € 

B sektorius 

1-mėn. 20 € 

6-mėn. 100 € 

12-mėn. 180 € 

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org 

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00 


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post 

Nuotr. Tomo Razmaus 

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. RUGPJŪTIS, NR. 6/572

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?