VLB „Informacijos“, 2018 m. sausis, Nr. 1/567

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES
iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo
Nr.1/567
2018
01
15 PSL. INTERVIU SU I. PETRAITYTE-LUKŠIENE
8 PSL. PAGARBOS BĖGIMAS
HIUTENFELDE
14 PSL.
MEET THE ARTIST
23 PSL. LIUBEKAS. NE TIK
MARCIPANŲ IR HANZOS MIESTAS
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 1

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės
Šimtmetis.
Gegužės 1 d.
Tarptautinė darbo diena
Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo diena
Kovo 11 d. – Lietuvos
nepriklausomybės Balandžio 1 d. atkūrimo
Kristaus diena
Šv. Velykos,
prisikėlimo iš numirusiųjų diena
Birželio 3 d. Tėvo diena
Birželio 24 d. – Joninės
Gegužės 6 d.
minima Motinos diena
Birželio 1-3 dienomis lituanistinių
mokyklų sąskrydis
„Draugystės tiltas“, Danijoje
Liepos 6 d. – Valstybinės
(Lietuvos karaliaus
Mindaugo karūnavimo) diena
Rugpjūčio 15 d. – Žolinė
(Švč. Mergelės Marijos
ėmimo į dangų diena)
BIRŽELIO 30 D. – LIEPOS 6 D.
LIETUVOS ŠIMTMEČIO DAINŲ
ŠVENTĖ
Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų
diena (Vėlinės)
Gruodžio 24 d. – Kūčios
Gruodžio 25-26 d. – Šv. Kalėdos
Liepos 17 d. – Pasaulio Lietuvių vienybės diena
2 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 3

REDAKTORIAUS ŽODIS
Skrendam virš šimtmečiui dar besiruošiančios ir sąlyginai jau pasiruošusios
Lietuvos: trispalvės ir šalies simbolikos apstu traukinių mazguose, autobusuose,
valstybinėse institucijose, žmonių namų languose. Tik, ar užtektinai,
apdainuotoji geltona spalva – saulė – šildo mūsų deklaruojamą patriotiškumą?
Ar mes saugome neišpasakyto grožio laukus, ar pralietumėme savo
kraują dėl šalies, kurioje gimėme? Šie, retoriniai klausimai kamuoja daugelį.
Tuomet 1991 metais, aš, kūdikis, buvau per maža suvokti sausio 13-osios
įvykius. Atsimenu mamos pasakojimus apie riedėjusius šarvuočius ir tėtį
pasiekusį kvietimą: „Reikia ginti Tėvynę“.. Mano vaizduotėje iškyla namiškių
baimės kupinos akys. Tuomet, Jie, Sausio 13-osios didvyriai paaukojo savo
tuometinį gyvenimą nelaisvėje, išmainydami jį į mūsų laisvą gyvenimą, kuriuo
mes visi dabar mėgaujamės ir pripažinkime – sunkiai įvertiname. Jie
išties stačia galva liko tikėjime. Visų pirma Dievu, o tada – vienas kitu ir sava
Šalimi.
Ar Ji, mes, pateisinome jų lūkesčius? Ar tas šimtmetis toks tvirtas, ar tai tik
svarbi data, kuri įrašyta istorijoje.. Šiandien mąstau, ar Vokietijos lietuviai
išties galėtų grįžti į Lietuvą ir stengtis dėl savo šalies ekonomkos pakėlimo,
nepriklausomumo ir kitų silpnybių pavertimo stiprybėmis?
Tačiau Vokietijos lietuviai išties myli savo šalį. Ribojantis atstumas tėra pamoka
ir didžiulė dovana, supratimui, kiek daug man ir jiems Ji reiškia. Visos
raiškos formos, įrodančios, kad Ji mums brangi ir svarbi, pasirodys Vasario
mėnesį, kuomet užtikrintai švęsime 100-ąjį gimtadienį. Su tuo mus ir sveikinu
ir linkiu sklandaus pasiruošimo. Neškime savo nuoširdžią ir sustiprėjusią,
skaisčiai tviskančią šviesą, pozityvumą, energiją ir Baltijos jūros link.
Nuotr. Evelinos Kislych-Šochienės
O šiame, pirmajame šių metų numeryje kaip visada apstu naujienų apie praėjusius
įvykius Vokietijoje, lietuvių bendruomenėse, apie lietuvius arba su
Lietuva susijusius žmones, kurie įdomus ir turi kuo pasidalinti, įkvėpti. Apie
artėjančius įvykius, kuriuose bus apstu meilės.
Su šventėmis, mielieji. Pasiryžimo ir gero skaitymo!
Pagarbiai,
Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė
Nuotr. Evelinos Kislych-Šochienės
VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS
„INFORMACIJOS“
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė
evelina.kislych@vlbe.org
redakcija@vlbe.org
Dizaineris: Elinas Venckus
Lorscher Str. 1
D-68623 Lampertheim
Tel.: 0162 5200 517
KVIEČIAME AUKOTI
„INFORMACIJOMS“!
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim
BLZ 670 700 24
Konto-Nr. 581 7978
Verwendungszweck: auka Informacijoms
Išrašome aukų pažymą.
Der Bezug dieser Zeitschrift
ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
VLB Valdybos „Informacijas“
galite skaityti internete adresu
www.bendruomene.de
Dėl reklamos „Informacijose“
ir VLB interneto svetainėje
kreipkitės adresu
reklama@bendruomene.de
VIRŠELYJE:
Nuotr. Miuncheno lietuvių
bendruomenės pirmininkė
I. Petraitytė-Lukšienė
Nuotr. Iš asmeninio
I. Petraitytės-Lukšienės albumo
4 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

AKTUALIJOS
SAUSIO 13 -OJI- LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA!
Su pagarba prisimename žuvusiuosius didvyrius ir
dėkojame visiems apgynusiems susigrąžintą laisvę!
Iš praeities semdamiesi stiprybės, tegu mus lydi vienybė, viltis, ryžtas ir drąsa ...
GYVUOK NEPRIKLAUSOMA LIETUVA!
Pasaulio Bendruomenės valdybos vardu,
PLB pirmininkė
Iki 2018 m. liepos 6-osios kvieskit
pažįstamus lietuvius užsienyje
prisijungti www.4milijonai.lt. Jei
būsit tas, kuris pakviesit daugiausiai
lietuvių, būsite apdovanotas
trispalve su Lietuvos Prezidentės
Dalios Grybauskaitės parašu.
Nord Stream 2 stoppen!
Die Gaspipeline gefährdet die klima- und naturschutzpolitischen Ziele
Deutschlands.
Nord Stream 2 ist eine klimapolitische Sackgasse, da sie unsere Abhängigkeit
von fossilen Energieträgern zementiert. Sie zerstört streng geschützte Le-
bensräume in der Ostsee, wird flankiert von politisch-wirtschaftlichen Verflechtungen
und gefährdet gleichzeitig die Solidarität in Europa.
Wider besseren Wissens flankiert die deutsche Politik ein Projekt, das den
Verpflichtungen des Pariser Klimaschutzübereinkommens und des Schutzgebietsnetzes
Natura 2000 gefährdet und fördert so die Politikverdrossenheit
der Menschen. Das muss ein Ende haben!
Warum Nord Stream 2 schädlich für Natur, Klima und Politik ist:
Auf rund 1200 Kilometern Länge will Gazprom jährlich 55 Milliarden Kubikmeter
russisches Gas bis nach Mecklenburg-Vorpommern transportieren. In
den deutschen Küstengewässern wird der Meeresboden dazu teils 80 Meter
breit aufgebaggert. Geschützte Lebensräume werden zerstört, bedrohte
Schweinswale und Meeresenten vertrieben. Allein im Greifswalder Bodden
werden 254 Tonnen bioverfügbaren Phosphors freigesetzt. Weiterer Nährstoff
für die ohnehin stark überdüngte Ostsee. Die Folge: starkes Algenwachstum.
Sterben die Algen ab, können sich sauerstoffarme Todeszonen am Meeresboden
ausbreiten. Der Gipfel des Ganzen: In Deutschland soll all das in
Schutzgebieten stattfinden.
Die Pipeline gehört letztendlich Gazprom, wird aber von fünf Energieunternehmen
mit je knapp einer Milliarde Euro finanziert, die am russischen Gas
mitverdienen wollen. Aus Deutschland sind das Uniper und die BASF-Tochter
Wintershall, außerdem OMV aus Österreich, Shell aus den Niederlanden sowie
Engie aus Frankreich.
Schicken Sie eine Protest-Mail an Merkel, Schulz und Seehofer!
Erheben Sie Ihre Stimme für Klima, Ostsee und die Idee Europas! Fordern Sie
Bundeskanzlerin Dr. Angela Merkel, Martin Schulz und Horst Seehofer auf,
das fragwürdige Projekt der Gaspipeline Nord Stream 2 zu stoppen!
Um teilzunehmen, füllen Sie bitte untenstehendes Formular aus.
Die Protest-Mail wird anschließend in Ihrem Namen an die GroKo-Parteispitzen
geschickt.
https://www.nabu.de/landingpages/23740.html
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 5

Emeritei Bronislavai Lipšienei – 70
Nuotr. iš Vokietijos lietuvių bendruomenės archyvo
Sausio 25 d. emeritei Bronislavai Lipšienei sukanka garbingas septyniasdešimties
metų jubiliejus.
Bronislava Lipšienė, atvykusi į Vokietiją 36 metus dirbo lietuvių kalbos ir literatūros
mokytoja Vasario 16 gimnazijoje (toliau – Gimnazija). Dirbdama
gimnazijoje ji ilgus metus vadovavo mokinių dainų ir giesmių būreliui, kuris
puoselėjo ir populiarino lietuvių liaudies dainas išeivijoje. B. Lipšiene daug
nuveikė gaivindama lietuviškų juostų audimo tradicijas, organizuodama
Gimnazijos Kalėdų šventes, Vasario 16 – osios, Kovo 11 – osios minėjimus. Ji
buvo viena iš gimnazijos Metraščio, vėliau VLB ,,Informacijų“ redaktorių, yra
parašiusi ne vieną straipsnį Lietuvos ir išeivijos spaudai apie gimnaziją bei
Vokietijos lietuvių bendruomenės veiklą. Sukaupta didelė lietuviškos veiklos
išeivijoje patirtis padeda jai jau daug metų aktyviai dalyvauti VLB Tarybos
veikloje, o pastaruoju metu ir Vasario 16 gimnazijos Kuratorijos darbe. Ne
vienas vaikas kelią į Vasario 16 gimnaziją surado, lankydamas B. Lipšienės
įsteigtą lituanistinę mokyklėlę ,,Kiškių klubas“.
Lietuviška dvasia Bronislavos šeimoje buvo išauginti ir sūnus Martynas bei
dukra Laimute, kurie yra aktyvus Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai.
Gerbiamai, mielai emeritei Bronislavai Lipšienei visa Vokietijos lietuvių
bendruomenė linki stiprios sveikatos ir kuo geriausios kloties.
Horizonte Lietuva: įsidarbink, užmegzk ryšius, kurk savo kraštui
Lietuvos Respublikos ambasada kartu su Vokietijos lietuvių bendruomenės
Berlyno ir Hamburgo skyriais kviečia į susitikimus, kuriuos ryšių su savo kraštu
stiprinimo, kontaktų plėtimo, grįžimo, darbo ir gyvenimo Lietuvoje galimybes
pristatys programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė ir Lietuvos savivaldybių
asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Susitikimai vyks:
2018 m. sausio 30 dieną, 18:30 val. Berlyne (Lietuvos Respublikos ambasada
Berlyne, Charite str. 9, 10117 Berlin)
2018 m. sausio 31 dieną , 18:30 val. Hamburge (lietuvių katalikų Sielovada,
Lūbecker Str. 101, 22087 Hamburg)
Pristatymo metu ir neformalioje diskusijoje sužinosite ir aptarsite:
- kaip galite prisidėti prie savo gimtojo krašto kūrimo ir augimo, gyvendami
užsienyje ir prisijungdami prie projekto GIobalūs regionai- (http://www.lsa.lt/
globalusregionai);
- kokios galimybės grįžti ir įsidarbinti viešajame sektoriuje ir taip kurti Lietuvai
(Kurk Lietuvai programa http://kurklt.lt );
- kokios galimybės ir pasiūlymai įsidarbinti privačiame sektoriuje (Work in Lithuania
iniciatyva https://workinlithuania.lt/);
- kokias stažuotes siūlo Lietuvoje veikiančios įmonės (Talentai Lietuvai programa
http://stazuokis.lt).
Į renginį ambasadoje Berlyne kviečiame registruotis iki 2018 sausio 29 d. el paštu:
anmeldung-botschaft@mfa.lt
Į renginį Hanbuge prašome registruotis iki 2018 m. sausio 30 d. el. paštu :
valdyba@hamburgas.de
Atvykstant į ambasadą turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Istorinė akimirka:
š. m. sausio 17 d.
Vokietija Lietuvai
perdavė Vasario
16-osios aktą
Nuotr. LT Prezidentūros R. Dačkaus | Vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalas atkeliavo į Lietuvą
6 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 7

Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ Rennhofo
sodyboje Hiutenfelde
Darius Šulcas
Tąkart, per cepelinadienį Rennhofo pilies salėje Neringa Užomeckienė užsiminė,
kad smagu būtų surengti XXVII Pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties
keliu“ Rennhofo sodyboje, kur ir yra įsikūrusi Vasario 16-osios Gimnazija.
Naujai valdybai perėmus vairą, varginant vidaus neišsisprendusiems sunkumams,
šviesa sodyboje pastebimai buvo prigesusi, tad aktyvių žmonių
iniciatyvos, kaip šviežias oras, tapo laukiamos ir reikalingos. Akimirksniu
pritarus ir išreiškus palaikymą nukreipiau N. Užomeckienę į Vokietijos lietuvių
bendruomenės (toliau – VLB) Valdybą. Tą diena, per Cepelinų šventę
salėje buvo ir Romuvos apylinkės Valdybos nariai ir VLB pirmininkas Alfredas
Hermanas, bei visų čia vykstančių švenčių pagalbininkai, Neformalaus lietuviško
sporto klubo prie VLB nariai.
Dalinamės Mindaugo Audzijonio atsiliepimu apie XXVII pagarbos bėgimą
„Gyvybės ir Mirties keliu“. Šaltinis: socialinio tinklo Facebook grupė „Vokietijos
lietuvių bėgimo, sportinio ėjimo klubas.“ „Už Lietuvą!
Nuostabus sausio 13-osios bėgimas! Lenkiu žemai galvą organizatoriams
už idėją ir įdėtą darbą! Tik nesustokit, Jūs einate tikrai teisinga kryptimi!
Buvo jauku kaip namuose, labai šilta publika, bei organizatoriai, tikrai nepaprastas
jausmas stebėti kada Vokietijoje kyla Lietuvos vėliava, grojant lietuviškam himnui!
Labai tikiuosi kad ne tik kitais, bet dar ir šiais metais prisijungs prie šio judėjimo dar
didesnis būrys bėgik(i)ų/ ėjik(i)ų, svarbiausia tik pradėti, nesvarbu koks jūsų pajėgumas,
laukiami visi be išlygų, judėkite, drąsiau, tai tik į naudą jums patiems! Būkim
vieningi! Juk vienybėje ir yra stiprybė! Kartais nutinka, kad po varžybų vokiečiai
per mikrofoną laužo liežuvį, mėgindami perskaityti mano pavardę be klaidų ir tuo
momentu aš visada su pasididžiavimu atsakau visiems, kad esu lietuvis, iš Lietuvos!
Būkime visi tokie, didžiuokimės kad esame lietuviais gimę!“
Reportažą apie renginį savo socialinio tinklo facebook paskyroje sumontavo ir
parodė Reporteriai Vokietijoje: Darius Šulcas ir Jurgita N. Pickel, kuris sulaukė
daugiau nei 5000 peržiūrų.
Neringa Užomeckienė dėkojo visiems dalyviams, bei vienaip ar kitaip prisidėjusiems.
Medalių užteko visiems: dalyviams, padėjėjams, organizatoriams,
šeimininkams.
Būtina pastebėti, kad pagarbos bėgime į susirinkusiuosius dalyvius kreipėsi
ir sveikinimo kalbą tarė VLB Valdybos narys Martynas Lipšys. Jo žodžiai išties
sujaudino ne viena lietuvio širdį. M. Lipšys priminė susirinkusiems, koks visiems
yra brangus Hiutenfeldas, bei pasidalino savo, bei tėvų prisiminimais
apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius.
Nuotr. Dariaus Šulco | Pagarbos bėgimo dalyviai
N. Užomeckienė drąsiai su visais aptarė, sulaukė pritarimo ir šventė įvyko.
2018 m. sausio 13 d. Renhofo sodyboje susibūrė dideli ir maži, sportiškai ir
aktyviai nusitekę bendruomenės nariai ir apylinkėse gyvenantis lietuviai,
girdėjosi ir vokiškai kalbančių svečių smagios kalbos.
Pagarbos bėgime, įskaitant vaikus, dalyvavo virš 50 aktyvistų. Pagarbos bėgimas
buvo suskirstytas į tris kategorijas: 9 km, 4,5 km ir vaikiškas 200 metrų
ruožas. Bėgikai finišavo Renhofo pilies kieme.
Nugalėjo draugystė ir gera nuotaika, visi dalyviai buvo vaišinami kava, arbata,
bei užkandžiais, degė laužas, vaikai belaukdami parbėgsiančių savo
tėvelių kepė ant iešmų duoną. Po šventės visi rinkosi į didžiąją Renhofo pilies
salę užkandžiauti, paskanauti suneštinėmis vaišėmis, pasišnekučiuoti, bei
artimiau susipažinti. Nauji veidai, nauji vėjai, naujos idėjos – smagi ateitis.
Nuotr. Darius Šulcas | Pagarbos bėgimo dalyviai
A.a. A . Margevičius
Užuojauta
2017 m. gruodžio 18 d. atsisveikinome su Adolfu Margevičiumi, ilgamečiu
Vasario 16-osios gimnazijos ūkvedžiu, visų mylimu ir gerbiamu darbuotoju.
Daugelį metų sutikdavo jis mus švariai prižiūrimoje gimnazijos teritorijoje,
paslaugiai vežiojo pas gydytojus, pasitikdavo oro uostuose ir geležinkelio stotyse.
Jo darbščios rankos stropiai prižiūrėjo visus gimnazijos pastatus, parką
ir gėlynus. Nuo pat atvykimo į Vokietiją buvo lietuvių bendruomenės narys.
Kurį laiką Adolfas Margevičius buvo Romuvos apylinkės valdybos pirmininkas.
Paliko gedinčius žmoną Reginą, sūnus Rimvydą ir Remigijų, dukrą
Ritą ir anūkus Salomėją, Simoną, Roką, Julių ir Igną.
8 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

Tęsiasi registracija į 2018 metais Danijoje ŠVIETIMAS
vyksiantį
„Draugystės tiltą“
Tęsiasi registracija į 2018 metais Danijoje vyksiantį „Draugystės tiltą“
Primename, kad tęsiasi registracija į tarptautinį Europos lituanistinių
mokyklų vasaros sąskrydį „Draugystės tiltas 2018“.
Platesnė informacija: www.draugystėstiltas.com
Asta Borusevičiūtė
Taip vadinosi šiemetinė Hamburgo lietuvių vaikų kalėdinė šventė. Į mišką dėl
jos nežygiavome, bet susikūrėme miško nuotaiką renginio patalpose. Kaip
tai padaryti? Persikūnyti į naujus personažus. Taip, kaip padarė vaikai – jie
tapo miško žvėreliais.
Kalėdinei šventei visą vakarą dirigavo dvi buvusios lituanistinės mokyklos
mokinės: Raminta ir Nerija. Dvi mokytojos tą vakarą tapo pelėmis ir pasakojo
Atsiprašymas
2017 m. gruodžio mėnesio „Informacijų“ numeryje Nr. 566, 12 psl. pasirodęs tekstas apie „Globalios Lietuvos“ forumą: „Kuo įdomus ir svarbus buvo
„Globalios Lietuvos“ forumas apie valstybės ir diasporos partnerystę“, yra dr. Sandros Petraškaitės-Pabst interviu su Vasario 16-osios gimnazijos
direktore Janina Vaitkiene. Visi pateikti atsakymai yra J. Vaitkienės.
Atsiprašome skaitytojų ir autorių už įsivėlusią redakcinę ir informacijos sklaidos klaidą.
Kalėdos miške Hamburge
vaikams Jėzaus gimimo istoriją. Hamburgo lituanistinio darželio vaikai visus
pakvietė į pasakos „Pirštinės“ vaidinimą. O mokyklos „Abėcėlės“ mokiniai vaidino
išdykusiusius žvėrelius, kurie dėl Kalėdų senelio suskubo viską sutvarkyti.
Svarbiausią renginio svečią vaikai pakvietė su Telebimbam daina „Kalėdos“.
Po dovanų dalybų šventės dalyviai dar neskubėjo skirstytis. Juk kaip kartais
smagu tiesiog dūkti su kitais, o tėvams – bendrauti.
Nuotr. Michael Möller
Nuotr. Michael Möller
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 9

Miuncheno lituanistinė m-kla ,,Nykštukų mokyklėlė“ 3-7 m.
...Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami - kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
o vieni mes irgi kaip vaikai.
Justinas Marcinkevičius, Vaikų žemė
Pamokėlių metu mes mokysimės:
Tarti ir piešti raideles
Susipažinsime su skaičiais
Mokinsimės tarti ir vartoti stebuklingus žodžius
Lyginsim ir grupuosim daiktus
Atpažinsim paprasčiausias plokštumines figūras
Lavinsim lietuvių kalbą
Ką mes veiksime?
struk-
Dainuosime ir šoksime
Piešime, tapysime ir liesime
Atliksime užduotis
Klausysimės pasakų ir eilėraštukų
Tyrinėsime
Patirsime skonį ir kvapa, pajusime įvairias medžiagos
tūras, atskirsime spalvas, ismoksime figuras
Kur?
Viktorija Ramanauskienė - Nykštukų grupės mokytoja
Mokytoja svajojau būti visada, pagal išsilavinimą esu istorikė.
Augau didžiulėje šeimoje, todėl dažnai tekdavo užimti
mokytojos vietą namuose, taip pat kelis metus dirbau aukle.
Myliu vaikus dėl jų gebėjimo šypsotis ir priversti šypsotis
esančius šalia. Esu tvirtai įsitikinusi, kad jokiame kitame
darbe nėra tiek pozityvumo, kiek dirbant su vaikais. Laisvalaikiu
labai mėgstu užsiimti kulinarija ir konditerija bei knygų
skatymu, taip pat mėgstu keliauti, lankyti muziejus, parodas.
Daiva Bethke - Nykštukų grupės vadovė
Nuo mokyklos laikų organizavau užsiėmimus su vaikais. Dalyvavau
būsimo pedagogo programoje. Jau ir tada vesdavau pradinukams
pamokas, renginius bei išvykas. Baigusi mokyklą studijavau
pedagogiką ir psichologiją Šiaulių Universiteto Pedagoginiame
Institute, kuriame įsigyjau bakalauro laipsnį. Domėjausi Waldorfo
ir Montessori pedagoginiais konceptais. Būdama smalsi ir ieškodama
naujovių, atsidūriau Vokietijoje. Čia mano karjera pasuko visai
kita linkme, bet širdyje visada jutau, jog kai turėsiu savų vaikų,
kursiu būrelį. O štai čia pasirodo mokyklėlė laukia naujų mokytojų.
Džiaugiuosi, jog galiu prisidėti prie vaikų švietimo programos.
Dachauer Str. 23/11, 80335 München
Kada?
Antrą mėnesio sekmadienį (išskyrus šeštad. 23.9.2017)
2017.09.23, 2017.10.15, 2017.11.12, 2018.01.14, 2018.02.11,
2018.03.11, 2018.04.15, 2018.05.13, 2018.06.1O, 2018.07.08
Visomis dienomis 9:00-11:00 val.
Kurso kaina (už mokymosi ir kūrybines priemones): 75 eurai,
MLB nariams 60 eurų
(už antrą/trečią vaiką 10 eurų nuolaida)
Registracija
Daiva Bethke: Daiva.Bethke@gmail.com/
Viktorija Ramanauskienė: vikaeik@gmail.com
Atsiųskite užpildytą anketą nurodytu adresu iki 20.9.2017
Kontaktas
Miuncheno lietuvių bendruomenė
Irma Petraitytė-Lukšienė, mlb@miunchenas.de
10 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

Vokietijoje veikiančios lituanistinės mokyklos
Primename, jog Vokietijoje aktyviai veikia ir vis dar kuriasi lituanistinės mokyklėlės, burdamos visus vaikus bei jų tėvelius vienam
bendram tikslui – puoselėti tautiškumą – sistemingai mokytis ir nepamiršti lietuvių kalbos.
Kviečiame rinktis savo mieste veikiančią lituanistinę mokyklą:
Jums svarbiais švietimo klausimais galite kreiptis į VLB veikiančią Švietimo komisiją: Sandra Petraškaitė-Pabst, valdyba@vlbe.org
Berlyno lituanistinė mokykla
Vedėja – Vida Kaluza
El. paštas: rutag@web.de
Eseno-Miulhaimo lituanistinė
mokykla
Vedėja – Vilma Thunken
El. paštas:
mokyklele@lietuviai-muelheim.de
Frankfurto lituanistinė mokykla
Vedėja – Nijolė Balčiūnienė
El. paštas:
ltmokyklele@googlemail.com
Tel: 0160-96381246
Hamburgo lituanistinė mokykla
„Abėcėlė“
Vedėja – Asta Borusevičiūtė
El. paštas: asta_bo@yahoo.de
Miuncheno lituanistinė mokykla
Vedėja – Irma Petraitytė-Lukšienė
El. paštas: mokyklele@miunchenas.de
Niurnbergo lituanistinė mokykla
Vedėja – Gitana Bielskytė-Elsner
El. paštas: gb.elsner@mnet-mail.de
Mob.: 017645535272
Romuvos lituanistinė akademija
„Kalbu lietuviškai“
Vedėja – Irena Sattler
www.romuva.vlbe.org
Štutgarto lituanistinė mokyklėlė
„Traukinukas“
Vedėja – Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst
Tel.: 07144-858969
El. Paštas: valdyba@vlbe.org
Miuncheno lituanistinės mokyklos dėmesio centre – Vilnius
Mokyklinukų pamokėlės tema buvo Vilniaus miesto įkūrimas ir Vilniaus legenda.
Dokumentinių nuotraukų pagalba kartu su mokytojomis Virginija Skiriūtė ir Reda Kaiser vaikai keliavo
po Gedimino kalno istoriją ir patys susikūrė tokį Gedimino kalną, koks liko jų atmintyse.
Nuotr. Miuncheno lietuvių vaikai per pamoką konstravo
Vilniaus Gedimino kalną ir pilį
Nuotr. Miuncheno lietuvių vaikai per pamoką
konstravo Vilniaus Gedimino kalną ir pilį
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 11

JAUNIMO (IM)PULSAS
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas
Oleinikovas apie sausio 13-ąją:
„Sausio 13-ąją dar tebuvau pakeliui į šį pasaulį. Mamos pasakojimai niekada nebuvo
labai detalūs, bet jausmingai perduodavo jos nerimą, kai belaukiant antrojo
sūnaus gatvėse pasigirsta karo pavojų skelbiančios sirenos...
Vis dėl to, herojiškas mūsų piliečių pasipriešinimas ne ginklu, bet savo vieningumu,
ryžtu ir pasiaukojimu suteikė mano kartos jaunimui didžiausią dovaną - galimybę
augti laisvoje Lietuvoje.
Sausio įvykių ar „Baltijos kelio“ dalyviai, paprasti piliečiai, mums turėtų teikti daug
didesnį įkvėpimą nei istorijos apie Žalgirio mūšį ar Vytauto žirgus prie Juodosios
jūros. Ši laisvė ir noras patiems demokratiškai kurti savo istoriją yra daug artimiau
mūsų pilietiškos visuomenės idealams nei viduramžių kovos. Giedant „Tautišką
giesmę“ (ypač artėjant šimtmečiui) linkėčiau būtent iš šios labai netolimos praeities
semtis stiprybę. Tikiu, kad prisimenant ir mąstant apie šiuos įvykius daugiau,
vienybė žydės.
Padėkokime savo tėvų ir senelių kartai, kurie gynė ir kovojo už mūsų laisvę prieš
kiek daugiau nei ketvirtį amžiaus. Savo darbais, tolesne kova už laisvės idealus ir
doru gyvenimu įprasminkime šią jų auką.
Ačiū! Mes prisimename, kodėl esame laisvi.“
Nuotr. Kristina Šimčikaitė
Padėka
Informacija iš PLJS oficialaus facebook tinklapio
Pasaulio lietuvių jaunimo Sąjunga (PLJS) dėkoja visiems susirinkusiems
į 2017 m. gruodžio 27 d. Vilniuje įvykusį Kalėdinį susitikimą!
Buvo beprotiškai jauku ir šilta.
Ačiū! Mes prisimename, kodėl esame laisvi.
Nuotr. iš asmeninio PLJS albumo
12 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

KULTURA IR MENAS
RIMALDAS VIKŠRAITIS: AM RAND DER BEKANNTEN WELT
04.02. - 29.04.2018
Ohne hohe Gummistiefel konnte man
die Welt nicht betreten, sagte Rimaldas
Vikšraitis einmal über sein Leben. Der
litauische Fotograf lebte mehrere Jahrzehnte
in kleinen Orten tief in Litauen,
in denen das Leben von Entwurzelung,
Armut, Alkoholismus und Promiskuität
geprägt war. Seine Aufnahmen erzählen
ohne Filter von der Essenz des Lebens,
von seiner Härte und den Schmerzen,
aber ebenso von unerwarteter
und tiefer Freundschaft und Freude.
Nach der Nominierung durch Martin
Parr gewann Rimaldas Vikšraitis den
Discovery Award des Fotofestivals in
Arles. Seitdem werden seine Arbeiten
weltweit präsentiert. Wir freuen
uns, Ihnen diesen großartigen
Künstler in seiner bislang umfangreichsten
Ausstellung erstmals in
Deutschland präsentieren zu können.
ANDRIUS ZAKARAUSKAS:
,,WALLSCAPE“
Austellungseröffnung
26. Januar, FR. 18:00 Uhr
Magic Beans, Auguststr. 86, 10117 Berlin
Magic Beans präsentiert eine Soloausstellung des gefeierten
litauischen Künstlers Andrius Zakarauskas.
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 13

MEET THE ARTIST
Ieva Pranskute- Violinist, born in Vilnius, Lithuania.
Bereits mit fünf Jahren hat sie angefangen, Geige zu spielen und
schon nach einem Jahr ist sie als Solistin mit dem Litauischen Kammerorchester
aufgetreten. Seit 2011 studiert Ieva Pranskutė an der
Universität für Musik und darstellende Kunst in Wien, in der Klasse
von Prof. Christian Altenburger und seit September 2017 studiert
sie parallel an der Musik und Kunst Privatuniversität der Stadt Wien
in der Klasse von Prof. Pavel Vernikov. Neben dem Studium gib Ieva
mehrmals Solo-Rezitale.
2012 ist die Geigerin im „Kremerata Baltica“ Orchester eigeladen wurde, mit
dem sie zu verschiedenen Tournees mit Gidon Kremer, Misha Maisky, Marta
Argerich, Gabor Boldoczki, Mirga Gražinytė-Tyla, Andrei Korobeinikov, Heinrich
Shiff und Sergey Nagariakov gereist. Seit 2014 ist sie erste Violine im
„Doreen Quartett“, die regelmäßig in den österreichischen Konzerthallen wie
dem Musikverein, dem Wiener Konzerthaus, spielt.
2015/2016 hat sie in CNSM Lyon bei prof. Marianne Piketty studiert. 2015 ist
sie Mitglied der Yehudi Menuhin Stiftung „Live Music Now“ Wien. Ab Frühjahr
arbeitet Ieva mit der Musikagentur „ARTBAUM“ Wien zusammen. 2017 Sommer
gewinnt sie den Zoltán Kodaly Award an der ISA International Summer
Academy und ihre Aufführung wird vom österreichischen Radiosender Ö1
ausgestrahlt.
Ieva hat das Nationale M. K. Čiurlionis Kunstgymnasium abgeschlossen, wo sie
in der Klasse von Beata Šmidtienė und später Ingrida Armonaitė war. Sie hat
seit ihrer Kindheit aktiv an verschiedenen Projekten und Konzerten teilgenommen:
1998 hatte sie ihr Debüt mit dem Litauischen Kammerorchester. Ieva ist
die Gewinnerin mehrerer internationalen Wettbewerbe, unter anderem:
Internationaler Wettbewerb von Saulius Sondeckis (Litauen, 2003 und 2010)
Internationaler Wettbewerb „Olympo Musicale“ (Litauen, 2005 und 2008).
Mehrmals ist Ieva mit dem Litauischen Kammerorchester unter Leitung von
Maestro Saulius Sondeckis, Georg Mais, Modestas Pitrėnas aufgetreten.
Darüber hinaus hat Sie mit dem Vilniusser St.-Christophorus-Kammerorchester
unter Leitung von Donatas Katkus gespielt. Um ihre musikalischen
Fähigkeiten weiterzuentwickeln, hat Ieva auch an verschiedenen Meisterkursen
teilgenommen – mit Shmuel Ashkenasi, Dora Schwarzberg, Igor Ozim,
Tanja Becker-Bender, Heinrich Shiff, Marianne Piketty, Sergey Malov, Sergey
Krylov, Petru Munteanu, Reinchard Latzko.
Ieva Pranskutė hat sich bereits während der Schulzeit in mehreren Ensembles
der Kammermusik engagiert und hat sich als ausgezeichnete Kammermusikerin
bewährt. 2008 hat sie ein Streichquartett gegründet, in welchem sie
selbst die erste Geige übernommen hat. Professor Audronė Vainiūnaitė, die
erste Geige des Vilniusser Nationalquartetts, hat dieses Ensemble geleitet. Mit
der Gründung des Quartetts hat Ieva Tournees in Litauen und in Europa erlebt.
2010 hat das Streichquartett im Wettbewerb für Kammermusik „Pavasario
sonata“ teilgenommen und hat den III. Platz belegt. Die Geigerin Ieva wurde
mit Monika Daržinkevičiutė (Klavier) mit dem II. Platz ausgezeichnet. 2011 hat
Ieva mit diesem Quartett an den berühmten Meisterkurs „National Young String
Quartett Weekend“ in Manchester, Großbritannien teilgenommen. Das Quartett
des M. K. Čiurlionis Kunstgymnasium wurde eingeladen, in dem weltweit
anerkannten Konzertsaal „Wigmore Hall“ in London ein Konzert zu geben. Darauf
folgten Konzerte im Europäischen Parlament in Brüssel und in der Türkei.
Nuotr. autorius Damián Posse
14 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

PORTRETAI
Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė I.Petraitytė-Lukšienė:
„Tai mano, kaip Lietuvos pilietės, pareiga“
Kalbino Evelina Kislych-Šochienė | www.pasauliolietuvis.lt
Ryški žvaigždė Vokietijos Lietuvių Bendruomenės žemėlapyje – Miuncheno
Lietuvių Bendruomenė. Prieš kurį laiką už šios bendruomenės
vairo sėdėjęs dabartinis Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (toliau –
VLB) pirmininkas A. Hermanas jį perleido jaunai, aktyviai, nuostabias
idėjas generuojančiai lietuvei – Irmai Petraitytei-Lukšienei. Šiandien
Miuncheno lietuviai ypač girdimi – bendruomenė Vokietijoje ir Lietuvoje
žiba savo idėjomis, renginiais vykdomais socialiniai projektais ir
noru saugoti bei puoselėti savo gimtąją kultūrą.
I.Petraitytę-Lukšienę kalbiname apie jos atsikėlimo į Miuncheną istoriją, įsitraukimą
į bendruomenę ir pavykusius pasiekti rezultatus.
Irma, esi Miuncheno lietuvė. Kokia tavoji atsikėlimo į Vokietiją istorija?
Kiek ilgai gyveni čia ir kokie vėjai tave atpūtė iš Lietuvos į pietų Vokietiją?
Į Miuncheną atvykau ne laimės ieškoti. Turėjau konkretų planą – pabaigusi
magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, vitražo srityje, toliau tobulintis
ir dirbti Miunchene. Bakalauro studijų metu buvau „Erasmu“ stipendiatė ir
pusmetį mokinausi Miuncheno dailės akademijoje, Thierry Boisselio stiklo
klasėje. Susipažinusi su vietinėmis vitražo tradicijomis, aukštas technologijas
turinčiomis stiklo studijomis, norėjau, pabaigusi mokslus Lietuvoje, čia dar
kartą sugrįžti. Tad 2008 metų rugsėjį mes su vyru jau gyvenome Miunchene.
Parašiau verslo planą, susiradau bendradarbius: stiklo dirbtuves, stiklo
galeriją, išsinuomojau menininkų ateljė ir pradėjau dirbti. Po metų darbo
ateljė supratau, kad man trūksta žmonių, trūksta komandinio darbo, trūksta
tiesioginio ryšio su visuomene. Norėjau giliau suprasti vykstančius procesus
mene ir kultūroje. Norėjau geriau pažinti Vokietijos visuomenę. Tad parašiau
Exposé ir įstojau į doktorantūrą Miuncheno Liudviko Maksimiliano universitete.
Dirbi Miuncheno Liudviko Maksimiliano (Ludwig-Maximilians-Universität)
universitete tarptautinėje ir tarpdisciplininėje doktorantūros programoje
MIMESIS, taip pat dėstai ten meno istoriją. Kokia tavoji misija
ten? Kuo užsiimi šioje mokslo institucijoje?
Taip, greta mokslinių tyrinėjimų ir disertacijos meno istorijos srityje rašymo,
dirbu minėtoje doktorantūros programoje. Ši programa ugdo MIMESIS
temomis dirbančius jaunuosius mokslininkus iš įvairių sričių, tokių kaip menas,
muzika, teatras, filmas, literatūra, įvairios kalbos. Rengiame pranešimų
ciklus, tarptautines konferencijas, kviečiame mokslininkus iš viso pasaulio,
vystome įvairius kooperacijų projektus. Pavyzdžiui šiais metais man pavyko
užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Filmo muziejumi Miunchene (Das
Filmmuseum München), tad rodėme paties muziejaus rekonstruotą šešių
serijų filmą „Homunculus“, sukur tą 1916 metais. Filmo metu 196 minučių pianinu
grojo Richardas Siedhoffas. Kadangi man yra labai svarbu stiprinti ryšius
ir vystyti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos kultūros ir mokslo
srityse, praeitą rudenį suorganizavau ekskursiją į Vilnių visiems mūsų programos
doktorantams ir profesoriams. Aplankėme teatro festivalį SIRENOS,
Vilniaus dokumentinių filmų festivalį VDFF Skalvijos kino centre, kalbėjome
su lietuvių dokumentinių filmų režisieriumi Audriumi Stoniu. Taip pat suorganizavau
ekskursiją po istorinį ir modernųjį Vilnių, aplankėme netgi Lazdijų
mikrorajoną. Paskutinis vakaras Vilniuje buvo užbaigtas mūsų programos
Irma Petraitytė-Lukšienė su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru
Grušu, LR ambasadoje Suomijoje, PLJS kongresas Suomijoje, 2017
direktoriaus žodžiais: „Irma, po šios savaitės Lietuva įgijo tiek jos mylėtojų!“.
Šių metų naujoji doktorantų karta manęs prašo ir juos nusivežti į Lietuvą.
Rodomas didelis noras kalbėtis apie Lietuvos žydus, apie atminties kultūrą.
Vokietijos visuomenė yra smalsi ir atvira Lietuvai. Domisi tiek šiuolaikiniais
kūrėjais, tiek šalies ir miestų istorijomis, tiek ekonomika ar geopolitinėmis
temomis.
Lietuvybė užsienyje. Ką tau asmeniškai reiškia savosios, gimtosios kultūros
puoselėjimas užsienyje? Kaip tu tai darai?
Gimtosios kultūros puoselėjimą pirmiausiai suprantu kaip savo, Lietuvos
pilietės, pareigą. Aš esu lietuvė, gyvenanti Miunchene. Todėl jaučiu atsakomybę,
ne tik čia dirbti, mokytis, auginti šeimą, tačiau kartu savo veiklomis
puoselėti savąją kultūrą ir atstovauti Lietuvai Bavarijos sostinėje. Todėl ir
dirbu Miuncheno Lietuvių Bendruomenės pirmininke. Ypač stengiuosi sudominti
kolegas Lietuvai svarbiomis temomis, stiprinti dialogą tarp Lietuvos ir
Vokietijos. Didelį dėmesį skiriame lituanistiniam ugdymui, kad Miunchene
augantiems vaikams, dr. Sandros Petraškaitės-Pabst žodžiais tariant, padėtume
užtikrinti teisę į savo gimtąją kalbą. Be to, Europos Sąjunga labai palaiko
įvairių kultūrų puoselėjimą savo viduje, tam yra įsteigti paramos fondai, specialios
programos – yra visos galimybės plėtoti lietuvišką kultūrą Vokietijoje.
Kita vertus, yra ir visos galimybės Vokietijos gyventojams atverti dar daugiau
langų į lietuvišką kultūrą. Taip pat – dalintis mūsų patirtimi, sprendžiant Vokietijai
svarbius klausimus. Lietuvą aš visuomet matau kaip neatsiejamą Europos
šeimos dalį. O šeimoje visi turėtų būti lygūs, įskaitant ir Lietuvą visos
Europos kontekste. Šis suvokimas yra vienas didžiausių mano veiklos variklių.
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 15

Stebint lietuvių Vokietijos lietuvių naujienas, matyti, kad Miuncheno Lietuvių
Bendruomenė – lyderė, o už jos vairo esi tu. Kaip ilgai esi šios bendruomenės
pirmininkė ir kokia jos, ir tavoji, misija?
Bendruomenės pirmininkė esu nuo 2016 metų liepos mėnesio. Porą metų iki tol
girdėjau kalbas apie galimą Miuncheno Lietuvių Bendruomenės uždarymą. Net
su tuometiniu ambasadoriumi D. Matulioniu buvo apie tai kalbėta. Tuo metu nebuvau
valdybos narė ir stebėjau visus procesus iš išorės. Su smalsumu ateidavau į
susirinkimus, pradėjau pažinti bendruomenės narius: jaunos, simpatiškos šeimos,
talentingi studentai, doktorantai, įvairių sričių specialistai, kaip architektai, medikai,
operos solistai, muzikai, mokytojai, mokslininkai, teisininkai, geri buhalteriai.
Stebėjau žmones, kurie atsidavę plušdavo renginių metu. Viena ilgametė
bendruomenės narė kartodavo, kad lietuvių bendruomenė yra vieninteliai jos
namai. Be to, Miuncheno Lietuvių Bendruomenė buvo ką tik atšventusi savo 70
metų jubiliejų! Tuomet su vyru vieną vakarą supratome – čia yra tiek daug potencialo!
Nuo to momento prasidėjo mūsų ilgos analizės ir diskusijos dėl bendruomenės
ateities. Iki išnaktų dėliodavome galimus bendruomenės ateities scenarijus.
Braižėme, kokia lietuvių bendruomenė ateityje galėtų būti, kad jos veikla ne tik
lietuviams, bet ir pačiai Vokietijai būtų įdomi ir naudinga. Aš klausiau kolegų nuomonės.
Aiškinomės, kaip tokios tautiniu pagrindu sukurtos organizacijos galėtų
sėkmingai funkcionuoti 21 amžiuje. Ieškojome gerų pavyzdžių Vokietijoje, į ką
būtų galima lygiuotis.
Buvo akivaizdu, kad pirmiausia reikia grąžinti bendruomenei jos orumą ir pasitikėjimą
savimi, reikia įvardinti jos potencialus, reikia daug komunikuoti su kitais
istorija. Vyčio atvaizdą Teatinų bažnyčios fasade (vok. Theatinkirche) Odeono
aikštėje (vok. Odeonplatz) turbūt visi žinome. O Bad Verishofeno miestelyje (vok.
Bad Wörishofen), tik valanda kelio nuo Miuncheno, centrinė aikštė yra pavadinta
Lietuvos aikšte (vok. Litauenplatz). Po Antrojo pasaulinio karo Miunchene aktyviai
veikė akademinio jaunimo sąjūdis „Šviesa“, kuris vėliau JAV susijungė su „Santara“.
Prezidentas Valdas Adamkus studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete.
O Miuncheno lietuvaitės „Amerikos balsui“ („Voice of America“) deklamavo lietuviškus
eilėraščius – turime nuotraukų. Miunchene veikė ir Laisvosios Europos
radijas, transliavęs laidas lietuvių kalba. Atkarpoje Miunchenas – Kaunas driekiasi
ir Holokausto tragedija. Praeitą pavasarį pasigirdo vieno Miuncheno istoriko raginimas
užmegzti dialogą tarp šių miestų.
Kaip Miuncheno Bendruomenei pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų lietuvybės
puoselėjimo, sielovados, kultūros srityse? Kokia tavoji, kaip pirmininkės,
paslaptis?
Šiame darbe svarbiausia yra suprasti, kad bendruomenė sėkmingai gyvuos, jeigu
draugaus visos kartos. Ir jeigu visos kartos, tiek senjorai, tiek studentai, tiek jaunos
šeimos, tiek įvairių sričių specialistai, jausis bendruomenės dalimi. Žinoma, labai
svarbu būti visą laiką aktyviam, kad žmonės jaustų organizacijoje pulsą. Reikia
be galo daug komunikuoti. Pirmais metais gera komunikacija su bendruomenės
nariais buvo vienas pagrindinių prioritetų. Aš gi atėjau į organizaciją, veikiančią
jau nuo 1944 metų. Pirmiausia man reikėjo suvokti, kas iki šiol yra nuveikta, kokias
patirtis ir tradicijas reikėtų išsaugoti ir tik po to galvoti, ką dabar naudingo ir
prasmingo aš savo darbu galėčiau įnešti. Negalėčiau pasakyti, kad turėjome kartų
Nuotr. Iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo | Susitikimas su Kauno, Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Raseinių miestų merų pavaduotojais Miunchene. Pokalbiai
apie galimą bendradarbiavimą tarp Miuncheno ir Kauno rajono miestų. MLB atstovauja Alfred Hermann, Irma Petraitytė-Lukšienė, Diana Vernsbergienė ir Daiva Gedvilaitė.
aktyviais nariais ir iš lėto įtraukti pasyvesnius – tai ir buvo mano veiklos bendruomenėje
pradžia. Šios mintys greitai pradėjo pildytis susitikus su Lietuvos
savivaldybių, ministerijų atstovais, taip pat su atstovais iš Bavarijos parlamento,
toliau organizavome tradicinius renginius, lygiagrečiai vyko bendruomenės vizijos
išgryninimas. Kaip savo misiją įvardinčiau, pirma, išsaugoti lietuvių bendruomenės
kaip „namų“ idėją. Antra, jungti aktyvius lietuvius Miunchene bendroms veikloms.
Trečia, kurti ir stiprinti dialogą tarp lietuvių Lietuvoje ir lietuvių už Lietuvos
ribų – taigi stiprinti dialogą su Lietuvos visuomene (pvz., bendradarbiavimas su
Lietuvos savivaldybėmis, mokslo institucijomis, kūrėjais, visuomenininkais ar tiesiog
piliečiais). Ketvirta, kurti ryšius tarp Lietuvos ir Bavarijos bei visos Vokietijos
politinių, mokslinių bei pilietinių organizacijų, miestų savivaldybių, šitaip prisidėti
prie abiejų šalių dialogo stiprinimo, lygiaverčio bendradarbiavimo. Penkta, būti
naudingiems ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai. Apibendrinant – dirbti abiem šalims
aktualiomis ir naudingomis temomis. Vokietijoje labai vertinamos iniciatyvos, stiprinančios
bendrystės jausmą šalies viduje ir visoje Europos Sąjungoje – prie to,
manau, gali prisidėti kiekviena bendruomenė.
Reikia nepamiršti, kad Miuncheną (ir jo regionus) su Lietuva junga ypatinga
konfliktų (šį klausimą esu ne kartą girdėjusi). Dėka A. Hermano įvyko labai gražus
ir sėkmingas vairo perdavimas jaunesnei kartai. Alfredas labai palaiko mūsų veiklas,
turi neįtikėtiną atmintį – labai padeda, kai kalbame apie bendruomenės istoriją,
tam tikras vietoves, asmenybes. Bendruomenė be bendruomeniškumo neegzistuos.
Ir šioje vietoje labai mielai pacituosiu Kembridžo universiteto filosofijos
studijų doktorantą Vilių Bartninką: „Didžiausias mano kartos iššūkis bus psichologinis
persilaužimas – įsisąmoninimas, kad iš absoliutaus individualizmo reikia
pereiti prie bendruomeninės veiklos, kad visi galėtume būti sėkmingi ir laimingi.“
Kaip Miuncheno lietuviai švęs Lietuvos šimtmečio minėjimą? Kokie numatyti
svarbiausi 2018 metų renginiai?
Šimtmečio minėjimui planuojamas koncertas, istorinių dokumentinių filmų
kūrėjo ir žurnalisto Rimo Bružo paskaita-seminaras „Istorijos perimetrai“, taip
pat šventinis susitikimas Lietuvių aikštėje (Litauenplatz) miestelyje Bad Verishofene.
Planuojamos lietuviško kino Miunchene peržiūros, „Prisiminimų vakarai“,
poezijos, lietuviškų tarmių vakarai, dalyvavimas visų tautų šv. Mišiose
Dievo Motinos bažnyčioje (Frauenkirche), toliau dirbsime prie socialinio projekto
su Lietuvos savivaldybėmis, toliau sieksime visų aukščiau aprašytų tikslų.
16 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

Tradicinis bėgimas
Berlyne
Berlyno lietuvių bendruomenės informacija
Š. m. sausio 13 d. Berlyne įvyko tradicinis bėgimas
1991 m. sausio 13-osios dienos aukoms atminti.
Nors tądien visų nosis spaudė pirmasis toks žiemiškas
šaltukas, bėgime dalyvavo 22 gera nuotaika
ir energija pasikaustę dideli ir maži berlyniečiai.
Po įvykusio bėgimo, lietuviai vaišinosi karšta kava ir arbata
bei tradicine, Lietuvą primenančia baltąja mišraine.
Kalėdinė šventė Štutgarto lietuvių bendruomenėje
Justina Levanaitė
Tik įėjus i salę, kurioje kaip tik buvo beprasidedanti
šventė, nustebau. Pagalvojau, kiek daug žmonių, lietuvių
susirinko ir kokia didelė, graži salė bei scena.
Vaikučių buvo daugiau nei suaugusių, neskaičiavau,
bet jausmas buvo tikrai būtent toks.
Ore sklandė švari ir linksma energetika. Po truputį salė pildėsi,
neskubėdami rinkosi žmonės ir užsiiminėjo vietas.
Gražu buvo žiūrėti į šventės organizatorių pastangas kiekvienam
jaustis jaukiai, saugiai – kaip namuose.
Pačiame salės gale veikė nuostabi, spalvinga rankdarbių
mugė, kur galima buvo įsigyti įvairiausių rankųdarbo
grožybių. Neilgai prasidėjo šventės oficiali dalis. Mes kartu
paleidome rūpesčius lauk, kad galėtume kartu pilnai
džiaugtis švente ir pagaliau atsipalaiduoti. Buvo labai gera
matyti ir jausti, kokie mes visi kartu esame susiję ir kaip
kartu kuriame nuostabią kalėdinę šventę.
Kokia gi šventė be mūsų nuostabiojo Kalėdų senelio? Būtumėt
matę visų vaikučių akytes, kai apie jį užsiminiau. Taigi
visi dainavome dainą Dindilin ir taip kvietėme senelį Kalėdą
pas mus. Dainavom, dainavom ir kur buvus, kur nebuvus,
pasirodė Jis. Baltai apsirėdžiusį Kalėdą lydėjo stebuklingi
angelai ir vaikučių daina. Mažieji buvo paruošę nuostabių
dainelių –Tyli naktis ir kt. Jiems jas atliekant mačiau, kaip
salė dar labiau prisipildė meile, šiluma ir Kalėdų dvasia. Kalėda
žaidė su vaikais įvairiausius žaidimus, pasakojo pačias
netikėčiausias ir įdomiausias istorijas apie Kalėdas. Ir ko
visgi vaikai labiausiai laukė? Tikriausiai paprasta atsakyti
– dovanų. Taigi visi vaikučiai Kalėdai padėjo atitempti
Nuotr. Iš Berlyno lietuvių bendruomenės oficialaus Facebook puslapio
Bėgikai prieš startą, šalia kovo 11-osios obelisko
roges, kurios buvo pilnut pilnutėlės įvairiausių dydžių ir spalvų dovanėlių. Kalėda iš lėto
skaitė kiekvieno vaikučio vardą ir kvietė pas save ant kelių. Keli vaikai buvo pasiruošę eilėraštukus
ir daineles. Išlydėjom Kalėdą vėlgi su daina ir palinkėjom gražiausios kloties jam
kelionėje pas kitus vaikučius.
Truputėlį pasmaguriavus ir pasistiprinus mūsų laukė nuostabusis lietuvių ansamblio „Ridigdo‘‘
šventinis pasirodymas. Kaip gera buvo žiūrėti į tiek talentingų ir norinčių muzikuoti
tautiečių, kurie taipnuoširdžiai ir su tokia gera nuotaika dainavo, atliko lietuvišką muziką.
Koncertą papuošė ir atvykę svečiai – instrumentalistai –latvio ir vokietės duetas, operos
solistas iš Lietuvos. Skambėjo dauguma mums labai gerai žinomų kalėdinių dainų. Pasibaigus
tokiam nuotaikingam koncertui visi ragavome įvairiausių lietuvių patiekalų.
Na ir galiausiai, kaip gi mes be šokių? Kai jau visi kupini kalėdinės nuotaikos ir išpakavę
dovanas, puikus metas pajudėti. Buvome paruošę didelį sąrašą įvairiausių lietuviškų hitų.
Labai smagu buvo žiūrėti, kai bedainuojant šokių salę prisipildė vis daugiau ir daugiau
žmonių. Kai jau visi buvome visko pilnai prisisotinę, prasidėjo draugiškas salės tvarkymas.
Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šventės!
Nuotr. Roberto Greičiaus | Štutgarto lietuvių bendruomenės
Kalėdinės šventės dalyviai drauge su Kalėda
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 17

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS
Katalikiškas jaunimas lankosi Speyeryje
Dalia Kriščiūnienė
Gruodžio 5 dieną katalikiško jaunimo grupė vyko aplankyti Speyerio
(Speyer) miestelio Katedros. Ten nuvykus gimnazijos kapelionas
Virginijus Grigutis maloniai papasakojo šio didingo pastato istoriją.
Jaunuoliai apžiūrėjo didžiąją Katedrą, kurioje kadaise buvo karūnuojami
karaliai. Vėliau jie su religijos mokytoja D. Kriščiūnienė pasimeldė
ir uždegė prie altoriaus žvakeles, prašydami Dievo palaimos visiems
žmonėms. Po maldos grupelė aplankė Kalėdinę mugę, pasidžiaugė
jos grožiu, paskanavo gardumynų, kai kas spėjo pačiuožinėti mini
čiuožykloje bei nupirkti namiškiams lauktuvių. Vakarop vėl visi susitiko
prie Katedros. Nors nosys nuo šaltuko buvo raustelėjusios, visų
Nuotr. autorius: D. Kriščiūnienė
Katalikiškas jaunimas lankosi Speyeryje
Kalėdinė popietė
akyse spindėjo džiaugsmas, o širdyse skambėjo žodžiai: „Jau artėja
Šventos Kalėdos ... tieskime Jėzuliui kelią, darykime gerus darbus“.
Asta D‘Elia
Gruodžio 5 dieną bendrabučio salėje pakvipo tradiciniu lietuvių Kūčių
vakarienės patiekalu- kūčiukais. 5-8 klasių mokiniai, kartu su
savo lietuvių kalbos ir Lietuvos pažinimo mokytoja Asta D`Elia, tą
dieną surengė Kalėdinę popietę.
Gimnazistai iš anksto ruošėsi šiai šventei. Dovilė Maksimovaitė (8 kl.) ir Paulina
Kontvidaitė (7 kl.) nupiešė nuostabų plakatą. Gintautas Guntulis (8 kl.)
ir Justas Vitkūnas (7 kl.) pagamino du didžiulius „Tinginius“. Dvi tešlas pagal
skirtingus receptus paruošė Gabija Pickel (8 kl.) ir mokytoja Asta. Šventinį
stalą papuošė Gintauto padaryta prakartėlė.
Į renginį gausiai susirinkusius mokinius pasveikino mokytoja, o vėliau visi
kartu dainavo lietuvišką kalėdinę dainą, kurią parengė aštuntokės Jana Kunt
ir Gabija Pickel. Buvo smagu girdėti, kad net ir vokiečiai mokiniai bandė
ištarti sudėtingus dainos žodžius. Lietuvių kalbos mokytoja pasakojo apie
Kūčių vakaro ir Kalėdų papročius bei burtus. Popietės dalyviai traukė iš po
staltiesės šiaudus, lašino vašką ir bandė nuspėti, kokie metai jų laukia. Vėliau
susirinkusieji vaišinosi kepiniais, žiūrėjo filmuotą medžiagą apie trimatę (3D)
Kalėdų pasaką, kasmet rodomą ant Vilniaus Katedros sienų. Už techniką buvo
atsakingi aštuntokai Frederic Nader ir Aldas Skudžinskas.
Nuotr. A. D’Elia | Kalėdinė popietė 2017
Ši Kalėdų popietė – puikus bendrystės pavyzdys. Beveik visi mokiniai prisidėjo
prie renginio organizavimo, siekė bendro tikslo ir vėliau džiaugėsi puikiai
pavykusiu rezultatu.
18 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

Gimnazijos kolektyvo išvyka į Ofenbachą prie Maino
Asta D‘Elia
Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija šv. Kalėdų proga mokyklos kolektyvui
padovanojo išvyką į Ofenbachą prie Maino.
Gruodžio 17 d. gimnazijos darbuotojai pasinėrė į šio miesto Kalėdų mugės
šurmulį, vėliau drauge pavakarieniavo. Po vakarienės Vokietijos Rytų
Europos ekonomikos ir kultūros draugija pakvietė visus Ofenbacho „Capitol“
teatre pasiklausyti dainininkės iš Gruzijos Nani Bregvadze koncerto.
Nuotr. A.Suess | Gimnazijos kolektyvo išvyka į Ofenbachą prie Maino
Jaunųjų akademikų Kalėdų šventė „Pusnynų pasaka“
Aušra Lorenz
Gražiai krentant purioms snaigėms gruodžio 9 d. Lituanistinės akademijos
vaikučiai rinkosi į Kalėdų šventę. Prie sakais kvepiančios
eglutės, padabintos rankų darbo žaisliukais, vaikai susižavėję stebėjo
V.Palčinskaitės eilėraščio „Pusnynų pasaka“ inscenizaciją.
Mažylių rankytėmis padaryti „Sausainiukai-meduoliukai“ gražiai papuošė
Kalėdų eglę. Žaidimų sūkuryje kažkam pažvelgus pro langą, vaikai pamatė
per nuklotą sniegu kelią ateinantį Kalėdų Senelį. Kiek buvo nuostabos ir
džiaugsmo! Visi tekini bėgo pasitikti ilgai laukto svečio. Senelis nešėsi du
sunkius maišus dovanų, nes jo laukė daug gerų vaikučių. Jie pakvietė svečią
į ratelį pašokti ir pažaisti žaidimus, o šis apdovanojo jaunuosius akademikus
dovanomis.
Vaišių stalas kvepėjo mamyčių iškeptais pyragais ir mandarinais, o vaikų akys blizgėjo
iš džiaugsmo ir laimės. Linkime visiems linksmų ir džiugių artėjančių švenčių!
Nuotr. R. Lendraitis | Kalėdų Senelis aplankė jaunuosius akademikus
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 19

Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos choro koncertas
Asta D‘Elia
Gruodžio 15 d. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos
choras mūsų gimnazistams surengė koncertą
Renhofo pilyje. Šis choras yra sukaupęs nemažą koncertinę
patirtį ir pelnęs aukštus apdovanojimus. Choristai
dalyvauja Dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose ir
konkursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (vadovė Zita
Kariniauskienė, koncertmeisterė Aušra Valentienė).
Savo pasirodymą klaipėdiečiai pradėjo lietuvių liaudies
adventine daina „Leliumai ant tėvulio dvaro“. Po jos svečius
iš uostamiesčio, jau antrą kartą viešinčius mūsų gimnazijoje,
pasveikino direktorė Janina Vaitkienė. Šventine Kalėdų
nuotaika alsuojančius lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius
choristai atliko lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.
Apie Kalėdų troškimus solo dainavo abiturientė Deimantė
Narkutė. Juozo Macijausko ir Gabrielės Brazdeikytės smuikais
griežiamos melodijos virpino žiūrovų širdis. Kartu su
jaunuoliais dainavo ir jiems dirigavo buvusi E. Balsio menų
gimnazijos mokinė Audronė Daukšienė.
Po koncerto Z. Kariniauskienė dėkojo už šiltą priėmimą, choro
vadovė teigė, kad jaučiasi taip, lyg būtų atvykusi pas artimus
draugus. Ji mūsų gimnazijos direktorei įteikė lininį rankšluostį
su į jį įaustais „Tautiškos giesmės“ žodžiais ir didžiulį šakotį.
Lituanistinio ugdymo seminaras
Asta D‘Elia
Gruodžio 1-3 dienomis Vokietijos Vasario 16-osios
gimnazijoje vyko lituanistinio ugdymo seminaras „Aktyvūs
kalbos mokymo metodai ankstyvajame amžiuje“.
Jame dalyvavo mūsų gimnazijos darbuotojai, Vokietijos
lituanistinių mokyklėlių mokytojos ir vadovės
iš Miuncheno, Štutgarto ir Kaselio. Į seminarą atvyko
ir dvi Europos mokyklos mokytojos su praktikante iš
kaimyninio Liuksemburgo.
Renginio dalyvius pasveikino gimnazijos direktorė Janina
Vaitkienė. Gimnazijos vadovė sakė, jog laukdami artėjančių
švenčių mes „laukiame stebuklo, esame pilni vilčių ir minčių, o
dirbančių su vaikais žmonių širdys yra kupinos meilės“. Ji pristatė
mūsų gimnazijos istorinius faktus, šiandienos aktualijas
ir ateities planus. Skambų muzikinį sveikinimą susirinkusiesiems
skyrė lektorė Gilma Plūkienė. Po trumpo prisistatymo
seminaro dalyviai turėjo progą prie kavos puodelio asmeniškai
susipažinti, pasikeisti idėjomis ir pasidalinti patirtimi.
Darbo metodus, dirbant su ankstyvojo amžiaus vaikais, pristatė
gimnazijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė. Ji pabrėžė, kaip
svarbu yra vaikams sukurti jaukią mokymosi aplinką, skatinti
ir motyvuoti mokinius, intensyviai su jais bendrauti. Pasak
mokytojos metodininkės, „labai svarbu yra pažinti vaiką, įsitikinti,
jog keliami tikslai ir uždaviniai yra realūs“. D. Kriščiūnienė
aptarė mokomojo proceso planavimą, įvairius metodus ir
jų privalumus, skatinančius dėstomos medžiagos supratimą
ir įsisavinimą. Lektorė pateikė keletą įdomių ir žaismingų
praktinių užduočių, kurias seminaro dalyviai noriai atliko.
Savo gausia patirtimi apie kalbų mokymąsi ankstyvajame
amžiuje dalijosi mokytoja ekspertė, Gėtės instituto bendradarbė
Gilma Plūkienė. Anot energingos ir muzikalios peda-
Nuotr. M. D. Šmitienė
Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos choro koncertas, 2017
gogės, mokytojas negali išmokyti mokinio kalbos, jis „gali tik sukurti sąlygas, kuriose ji išmokstama“.
Labai svarbūs yra ritualai, įrėminantys darbo laiką, bei kartojimas. Be to, kalbos
mokymas neturėtų būti padrikas, temos vaikams turėtų būti aktualios. Lektorė patarė
patiems pedagogams būti išradingiems, investuoti laiką ir energiją, kurti ir naujai gimusias
idėjas taikyti vaikams. Mokiniai, pasak pedagogės, kalbą turėtų „žaisti“, tik taip ji kuo puikiausiai
įsisavinama. Pranešimo pabaigoje G. Plūkienė pristatė savo vadovėlį. Jai talkino Viekšnių
gimnazijos mokinės, lydėjusios savo mokytoją.
Mūsų gimnazijos šeštadieninės lituanistinės mokyklos (akademijos) mokytoja Aušra Lorenz
kalbėjo apie vaikų užimtumo programą ir galimybes, rodė filmuotą medžiagą apie vasaros
stovyklą lietuvių kilmės vaikams.
Nesuvaržytoje aplinkoje seminaro dalyviai įgijo ne tik teorinių bei praktinių žinių, bet ir užmezgė
įdomių pažinčių, praplėtė savo akiratį ir pasisėmė pozityvios energijos.
Nuotr. A.D’Elia
Lituanistinio ugdymo seminaras, 2017
20 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

SIELOVADA
www.pakuta.lt
„MEHR 2018“ buria tikinčiuosius
2018 m. sausio 4-7 dienomis, Augsburge (Vokietijoje) įvyko jaudinantis, nepaprastai
įdomus, gyvenimą keičiantis suvažiavimas. „MEHR“ – tai įvykis. Tikras įkvėpimas.
Tai daugiau nei 10.000 žmonių susirinkimas bei neišsenkanti maldos ir šlovinimo versmė.
„Laikas plačiai atverti visas mūsų užtvaras, nes mūsų akyse Dievas daro nauja, kurios dalimi
tu pats gali būti.
Keturios dienos, kurios išsklaidys tavo asmenines ribas, keturios dienos didingo šlovinimo. Tai – MEHR
2018“, -rašoma Pakutos internetiniame puslapyje. Suvažiavime dalyvavo Telšių vyskupas Kęstutis
Kevalas, broliai Paulius Vaineikis ir Gediminas Numgaudis. Konferencijoje pranešimus iš vokiečių
į lietuvių kalbą vertė hamburgietė lietuvė Akvilė Kalinaitė. Suvažiavimas
išties nepaliko abejingų – salė buvo pilnutėlė, stebinčių
tiesioginę transliaciją skaičius akimirksniu augo. Pasak
Hamburgo lietuvių katalikų sielovados vadovės Linos Jahn, ši
žinia apie „MEHR“ išties buvo dalintasi pernelyg vangiai: „Besidalindama
žinia ir nuoroda į tiesioginę transliaciją sulaukiau
daugelio padėkos žodžio už tai, jog dalinuosi. Daugelis nežinojo
apie šį suvažiavimą. Pranešimai išties nepaliko juos stebėjusių
žmonių. Geroji žinia, žinia apie Dievą plinta greitai ir mus jungia“.
Nuotr. organizatorių
Nuotr. A. Kalinaitės, organizatorių
Susitikimas su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu Augsburge
Irma Petraitytė-Lukšienė
Nuotr. iš Miuncheno lietuvių bendruomenės archyvo
Š. m. sausio 4 d. Augsburge įvyko susitikimas su Telšių vyskupu
K. Kevalu. Vyskupas prasitarė matantis Vokietijoje
gyvenančiuose lietuviuose daug drąsos, pozityvumo ir
paragino juos intensyviau tai transliuoti Lietuvos kryptimi
– įnešti į šią šalį daugiau drąsos, vilties ir bendruomeniškumo
kultūrą. Prisidėti prie šeimų, vaikų, savivaldybių
Lietuvoje stiprinimo.
Renginio metu Arūnas Raudonius atliko dainas, kurių tekstai
surinkti iš socialinių tinklų – tikrų žmonių tikri išgyvenimai.
Šiame renginyje susitiko Miuncheno, Niurnbergo,
Augsburgo ir Štutgarto lietuvių bendruomenių atstovai,
kurie ne tik pristatė savo bendruomenes, bet ir dalinosi patirtimi
apie tiltų tarp Lietuvos ir Vokietijos tiesimo bei apie
bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis. Tai galima
įvardinti dideliu žingsniu bendruomenių ryšių stiprinimo
link.
Dėkojame Romualdui Liachavičiui ir visiems augsburgiečiams
už šį vakarą!
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 21

22 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

ATRADIMAI
Liubekas. Ne tik marcipanų ir Hanzos miestas
Nuotr. autorės | Liubeko Šv.Dvasios ligoninė. Dabar – senelių namai.
Asta Borusevičiūtė
Liubekas turi tikrai kuo pasigirti. Šis miestas visada priskiriamas tarp gražiausių
Vokietijos miestų. Jo kalėdinės mugės visada atsiduria įspūdingiausių
vokiškų kalėdinių mugių penketuke. O miesto rotušė laikoma vieną gražiausių
Vokietijoje. Tai tikrai dar ne viskas. Tokių –iausių miestas turi kur kas daugiau.
Rodos, gyventojai dėl tokių epitetų nosį galėtų tikrai riesti. Tačiau jie
kuklūs, gal dėlto, kad jų miestas ilgą laiką garsėjo kaip skęstantis skolose. Bet
argi tai rūpi turistui, kai miestas savo paveldu nesitveria kailyje nustebinti
kiekvieną savo svečią.
Hanzos sostinė
Apie Liubeko aukso laikus, jei tik galėtų prabilti, papasakotų kiekvienas senamiesčio
kampas. Miestas savo istoriją rašyti pradėjo 12 amžiuje. Užtruko
beveik 100 metų ir jis jau turėjo Hanzos miestų sostinės karūną. Ją nešiojo
septynis šimtmečius. Miesto grožiu nesuabejojo ir UNESCO atstovai. Prieš
30 metų senamiestį įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo titulu Liubekas
tuomet nušluostė nosį kitiems Šiaurės Europos miestams, mat buvo pirmas
įvertintas šios organizacijos.
Daugiau nei 1000 senamiesčio pastatų telpa miesto saloje, kurią supa Travės
upė. Dažno svečio kelionė į Liubeko širdį prasideda nuo miesto vartų Holstentor
(ypač, jei atvyksite traukiniu). Šie – miesto simbolis. Šiandien čia užsukusiems
į vidų jie pasakoja Hanzos sostinės istoriją. Tačiau ir vartų išorė statyta su idėja.
Liubekas, tapęs galingu ir turtingu miestu, subūrė nemažą būrį priešų. Ką padarė
miestas? Iš išorinės pusės jiems atbaidyti žvelgė ertmės, iš kurių kyšojo
ginklai. O štai iš vidinės – miesto – pusės matyti tik langais papuoštą gynybinę
sieną. Praėjus vartus prasideda kelionė į žavią plytinės gotikos karalystę.
Septynių bokštų miestas
Liubekas dar vadinamas septynių bokštų miestas. Pasiekę šv. Petro bažnyčios
(St.Petri) 50 metrų aukščio bokšto viršūnę, trumpam įgausite paukščio žvilgsnį
ir pasigrožėsite miestu iš viršaus. St.Marien bažnyčios didingas grožis įkvėpė
Baltijos jūros regiono tikinčiuosius. Pagal šį modelį daugelis statėsi Dievo namus
savo krašte. Vienoje ramiausių senamiesčio vietų pasitinka Liubeko katedra,
seniausias miesto statinys, menantis 12 amžių. Deja, nuskriaustas Antrojo
Pasaulinio karo bombų, bet vėl atstatytas pagal originalią versiją.
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 23

Beklaidžiodami po senamiestį ir pamatę pastatą su keturiais
mažais bokšteliais, neapsigaukite. Tai ne bažnyčia ir
šie bokštai nepatenka į tą garsųjį septynetą. Tai šv. Dvasios
ligoninė (Heiligen-Geist-Hospital), seniausia socialinė įstaiga
Europoje. Prašau, dar vienas –iausias. Turtingieji 13
amžiuje inicijavo jos statybą. Iš pradžių veikė kaip ligoninė,
vėliau – kaip senelių namai. Dar ir šiandien čia dienas leidžia
senoliai. Nebijokite užsukti. Priekinėje pastato dalyje
dažnai organizuojamos parodos.
Nuotr. autorės | Miesto vartai – Holstentor
O kaip gyveno vargšai? Jie gyveno mažuose mediniuose
namuose, kurie glaudėsi vienas šalia kito, norėdami sutilpti
likusioje laisvoje žemėje. Tokie pasislėpę gyvenamieji rajonai
vadinami Gängeviertel (tiesioginis vertimas – praėjimų
rajonas). Mat jie visi sujungti kiemais ir praėjimais. Liubeke
kažkada jų būta 180. Šiandien jų 90. Tiesa, namai nebe mediniai.
Bet praėjimai lygiai tokie pat maži ir siauri, kad net ir
man, 162 cm dydžio damai reikia ir pasilenkti. Girdėjau, pro
ypatingai siaurus praėjimus sunkiai būdavo karstus pranešti.
Tad tekdavo ir karsto dangtį nuimti, kad tik mirusysis pasiektų
amžinojo poilsio vietą. Vieną tokį koridorių į vidinius
kiemus rasite Engelswisch gatvėje, ties 28 namo numeriu.
Klaidžiokite tol, kol rasite kitą išėjimą.
Nobelio lauretai ir marcipanai
Liubekas didžiuojasi ir dar vienu savo titulu. Jis – trijų Nobelio
lauretų miestas. Rašytojas Tomas Manas, kuris kūrybai
įkvėpimo ieškodavo Kuršių Nerijoje, gimė čia. Kaip ir politikas
Willy Brandt, 1971 metais gavęs Nobelio taikos premiją.
O trečiasias – rašytojas, poetas Giunteris Grasas. Gimė jis
Gdanske, tačiau Liubeke gyveno ir kūrė iki savo mirties. Visi
trys turi savo vardo pažintinį muziejų.
Nuotr. autorės | Įėjimas į uždarus kiemus
Jei galėtų liubekiečiai įteiktų Nobelio premiją ir savo garsiajam
marcipanui (70 proc. marcipanų masės ir 30 proc. cukraus).
Nors iš tiesų, teigiama, kad šį cukraus ir migdolo riešutų
masę atrado Vidurio Rytų gyventojai. Liubeke vargšai
išnaudojo tai alkiui numarinti, nes be problemų buvo gauti
per daug į miestą priplukdyto cukraus ir migdolo riešutų.
O štai vienas konditeris Niederegger pagerino receptą ir išgarsino
marcipanų skonį visame pasaulyje. Dar ir šiandien,
netoli rotušės, pasidžiaugti marcipanų produktų įvairove,
paragauti ar nusipirkti galima Niederegger parduotuvėje,
kurios sienos kito kvapo nuo firmos įkūrimo net ir nežino.
24 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

A. A. GLIOŽAIČIO STUDIJA APIE LIETUVOS DIDŽIOSIOS
KUNIGAIKŠTYSTĖS ŽEMĖLAPĮ
Tęsinys
Tomas Duksa, Vilnius
Kuo išsiskiria A. A. Gliožaičio mokslinė studija, lyginant ją su kitų tyrinėtojų darbais?
Leidinio autorius, kaip ir prof. V. Chomskis, J. Petrulis (1922–2010) ir kiti, į
savo tyrimo objektą – 1613 m. LDK žemėlapį – žiūrėjo kaip į sudėtingą kartografinį
kūrinį ir jį tyrinėjo kompleksiškai, pateikdamas papildomos medžiagos apie
kunigaikščio M. K. Radvilos asmenybę, jo ryšius su Kijevo vaivada kunigaikščiu
Konstantinu Vasilijumi Ostrogiškiu sudarant šį žemėlapį. Tai pat jis įvertinno žemėlapio
matematinį tikslumą, atliko jo paaiškinamųjų tekstų, geografinių elementų
ir kitų žemėlapio komponentų analizę. Tai liudija surinkta nauja gausi informacija,
kurią jis pateikė žemėlapių, kitų iliustracijų, lentelių, schemų pavidalu,
susipažinęs su daugiau nei 240 įvairių šaltinių medžiaga. Studijoje pateikta 119
žemėlapių ir kitų iliustracijų. Leidinio autorius pažymi, kad „tai pirmas išlikęs LDK
žemėlapis, kuriame nubraižytas jos herbas Vytis“. Šios studijos darbo tikslas buvo
supažindinti su Lietuvos istorine ir kartografine raida, išryškinti 1603 m. ir 1613
m. žemėlapių ypatumus, nustatyti šio kartografinio kūrinio autorystę ir pateikti
apie žemėlapį savas išvadas. Toks autoriaus požiūris į šį darbą leido pasiekti norimą
rezultatą – pateikti skaitytojams aktualią studiją iš Lietuvos kartografijos istorijos.
Kaip pažymi leidinio autorius, daugelis ankstesnių tyrėjų neturėjo galimybės
pasinaudoti archyvine medžiaga, todėl tuo metu negalėjo būti surasta išlikusi informacija
apie šį žemėlapį. Autorius rašo, kad ,,po 1990 m. susidomėjimas Lietuvos
istorija ir kartografija buvo nepaprastai didelis, atsirado galimybė nevaržomai
naudotis archyvais ir sovietmečiu įslaptintais bibliotekų fondais“. Kunigaikščio M.
K. Radvilos yra sudaryti ir išleisti du LDK žemėlapiai. Pirmas – 1603 m., kuris neišlikęs
arba nesurastas. Konkretesnės informacijos apie jį kol kas nėra, bet kartografijos
istorikų studijose bei XVIII ir XIX amžių bibliografiniuose leidiniuose įvairiais
pavadinimais yra minimas. Antras – 1613 m., kuris iki 1631 m. spausdintas
kaip sieninis, o vėliau apkarpytas ir spausdintas įvairiais variantais. Atlasų leidėjų
nubraižytos jo sumažintos kopijos, kurios XVII–XVIII a. publikuotos atlasuose.
Leidinio autorius atkreipia skaitytojų dėmesį į vieną jo svarbų atradimą. Šis atradimo
džiaugsmas ilgokai lydėjo A. A. Gliožaitį ir apie šį atradimą šiame leidinyje
jis rašo pirmą kartą. Knygos antroje dalyje jis pažymi, kad „Kauno technologijos
universitete yra saugomi vieno LDK 1613 m. žemėlapio egzemplioriaus du lapai.
Šie 2 lapai yra unikalūs ir reikšmingi jo leidybos tyrimams. Žemėlapio lapas L204-2
yra unikalus tuo, kad jo kairiojo apatinio kampo paraštėje yra įrašas 1613. Jis nėra
išgraviruotas leidybiniame originale, o užrašytas jau išspausdintame egzemplioriuje.
Įrašas liudija, kad tai tikrai 1613 m. išspausdinto žemėlapio egzemplioriaus
lapas. Taigi pirmos laidos žemėlapio egzempliorius yra ne Upsalos universiteto
bibliotekoje, kaip buvo rašoma visą XX amžių, o Kauno technologijos universiteto
archyve“. Šio leidinio išvadose A. A. Gliožaitis teigia, kad Švedijoje Upsalos universiteto
bibliotekoje LDK 1613 m. sieninis žemėlapis buvo išspausdintas po 1631 m.
ir kad jis nėra, kai anksčiau buvo teigiama, pats seniausias. Knygos autoriui nežinoma
kur yra kiti pirmos laidos du minėto žemėlapio egzemplioriaus lapai, nes
Kauno technologijos universitete atrasti du lapai sudaro šio žemėlapio tik dalį (fragmentą).
Be to neaišku kur dingo buvęs tarpukariu Vytauto Didžiojo universitete
trečiasis šio žemėlapio egzempliorius. A. A. Gliožaitis šiame leidinyje pažymi, kad
Kauno technologijos universiteto archyve yra išlikęs dokumentas, kuriame įvardinta,
kad 1933 m. balandžio 4 d. iš bibliofilo, architekto, senosios kartografijos žinovo
ir jos rinkėjo Algirdo Mošinskio (1905-1991) Kauno Vytauto Didžiojo universiteto
biblioteka, kurios direktoriumi anuomet buvo prof. Vaclovas Biržiška (1884-1956),
įsigyjo antikvarinių leidinių, tarp kurių buvo įrašyti ir trys pirmos laidos LDK
1613 m. žemėlapio lapai. Kaip yra žinoma LDK 1613 m. žemėlapį sudaro 4 lapai.
Pristatydamas A. A. Gliožaičio leidinį, tikiu, kad jis ir toliau vykdys šio laikotarpio
mokslinius tyrinėjimus ir tęs darbus, skirtus LDK žemėlapiams. Pažymėsiu, kad ši
knyga yra verta ne tik lietuviškai skaitančių dėmesio, bet ir žymiai platesnio skaitytojų
būrio, todėl šiandieną yra aktualus jos vertimas taip pat į kitas kalbas. Turėkime
vilties, kad artimiausioje ateityje jam ar kitiems tyrėjams pavyks atrasti dar
vieną kunigaikščio, Trakų, vėliau Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos
kolektyvo kartografinės veiklos kūrinį – pirmąjį LDK 1603 m. žemėlapį su senosiomis
didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų sienomis – istorinės Lietuvos valstybės
kartografinį dokumentą. Dėl savo didelės teritorinės apimties ir pateiktos jame
medžiagos, šis žemėlapis su valstybės ribomis būtų vertingas ne tik Lietuvos, bet ir
Lenkijos, Gudijos bei Ukrainos geografinio ir kartografinio pažinimo istorijai. Kaip
teigia leidinio autorius, manoma, kad šis LDK žemėlapis galėjo būti išspausdintas
Nesvyžiuje, Gdanske arba Augsburge. Kaip žinome iš šaltinių Augsburgas, vienas
iš seniausių Vokietijos miestų, didžiausio klestėjimo susilaukė XV – XVI a. Nuo
1468 m. jame buvo įsikūręs žymus knygų spausdinimo centras, vėliau mieste veikė
žemėlapių spaustuvės. Gal būt šie A. A. Gliožaičio vaisingi ieškojimai, vertingi
tyrimai paskatins Augsburge ir kituose Bavarijos miestuose gyvenančius lietuvius
ieškoti pirmojo LDK 1603 m. žemėlapio.
Atrastas LDK 1603 m. žemėlapis, kaip grafinis vaizdinys, su didžiule
700 000 kv. km LDK teritorija, kurios pietinė siena siekė Juodąją jūrą, Krymo
chanatą, nukeltų mus į Vytauto laikų valstybę, kurio valdymo laikotarpiu tautos
sąmonėje įsitvirtino suvokimas, kad lietuviai sukūrė valstybę, už kurios likimą
jie yra atsakingi.Tęsdami valstybingumo tradicijas, mes lietuviai Lietuvoje ir kitose
pasaulio šalyse privalome prisiminti lietuvių tautos valstybingumo ištakas,
Vytauto epochos suformuotą valstybingumo sampratą, gyvavusią šimtmečiais
ir perduoti ją naujoms kūrėjų kartoms. Didikas Mikalojus Kristupas Radvila,
priklausydamas LDK elitui, buvo vienas iš įtakingiausių to meto intelektualų,
kuriam nebuvo svetimos senosios Lietuvos valstybingumo tradicijos. Politinėje
veikloje Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis tęsė savo tėvo Mikalojaus
Radvilo Juodojo politinės ir tautinės nepriklausomybės strategiją, neigiamai
vertino 1569 m. pasirašytą Liublino uniją, dėjo daug pastangų bandydamas ją
anuliuoti. Jo kolektyvo parengtas žemėlapis mus nukelia į istorinę Vytauto laikų
LDK teritoriją, kuriame mes atrandame vieną iš svarbiausių valstybingumo
požymių – LDK valstybės politines bei administracines sienas. Šio žemėlapio
paaiškinamieji tekstai skirti ne tik senosios Lietuvos valstybės erdvės vaizdiniui
paryškinti, bet ir valstybės politinio vieningumo, teritorinio vientisumo idėjai.
Ši A. A. Gliožaičio knyga kaip ir kitų tyrėjų bei JAV ir kitų šalių lietuvių išeivijos
istorikų įnašas į LDK istorijos tyrinėjimus, valstybingumo idėjos vystymąsi, jos
realizavimą yra reikšmingas ypač dabar, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo
šimtmečio jubiliejui. Šio LDK 1603 m. žemėlapio atradimas pradžiugintų Lietuvos
visuomenę, kartografus ir istorikus taip, kaip šiemet pradžiugino Vokietijoje atrastas
Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba.
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 25

D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1 |
TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG
Reklamos pasiūlymas
Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos
lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės
(VLB) svetainėje: www.vlbe.org.
Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir
tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.
Leidinio reklamos kainos
Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas
VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms
institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių
bendruomenių pirmininkams.
Internetinio tinklapio reklamos kainos
Vieno numerio reklamos kaina:
A4 – 200 €
A5 – 100 €
A6 – 50 €
A7 – 30 €
A sektorius
1-mėn. 50 €
6-mėn. 250 €
12-mėn. 450 €
B sektorius
1-mėn. 20 €
6-mėn. 100 €
12-mėn. 180 €
Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org
Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00
26 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS

Einladung
Kvietimas
Liebe Freunde, die Litauische Gemeinschaft in Deutschland und das
Litauische Gymnasium werden den Litauischen Nationalfeiertag,
100 Jahre Litauens Unabhängigkeitserklärung am Samstag, den
24. Februar 2018, feiern und laden Sie hierzu herzlich ein.
Folgende Programmpunkte sind vorgesehen:
15.00 Uhr
Akademischer Teil der Feierstunde
(Festsaal des Schlosses Rennhof,
Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim):
Festrede:
Prof. Dr. Joachim Tauber
– Direktor Nord Ost Institut, Lüneburg
Musikalischer Rahmen:
Artūras Gelusevičius, Fagott
Anne Maria Wehrmeyer, Violine
Amangul Klychmuradova, Klavier
Wir bitten Sie freundlichst um eine Anmeldung zum akademischen Teil
bis zum 18. Februar 2018 unter office@vlbe.org oder 06256 859818.
17.00 Uhr
19.00 Uhr
Hl. Messe in der katholischen Kirche zu Hüttenfeld
(Lampertheimer Str. 8),
Feierliches Konzert und geselliges Beisammensein
im Hüttenfelder Bürgerhaus (Alfred-Delp-Str. 50,
68623 Lampertheim);
Künstlerisches Darbietung:
Programm der Schüler des Litauischen Gymnasiums
Anschließend geselliges Beisammensein mit Tanz.
Es spielt Musikgruppe „J O N I S“ aus Litauen
Wir würden uns sehr freuen,
Sie als Gast bei uns begrüßen zu dürfen!
VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 27

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos
nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.
28 VLB INFORMACIJOS |1 - 2018 | SAUSIS