lietuviškai - Baltic Sea Project .net
lietuviškai - Baltic Sea Project .net
lietuviškai - Baltic Sea Project .net
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Gamtinės vertybės<br />
Tam tikros Baltijos jūros akvatorijos, pavyzdžiui,<br />
priekrantės vandenys ir dalis atviros jūros palei<br />
Kuršių neriją pietuose, žemyninė Lietuvos<br />
priekrantė šiaurėje nuo Girulių iki Šventosios,<br />
seniai tarptautiniu mastu pripažintos svarbiomis Juodakaklis naras Gavia arctica<br />
teritorijomis žiemojantiems ir migruojantiems<br />
vandens paukščiams. Nuo 2000 metų šios jūros zonos išskirtos kaip paukščiams<br />
svarbios teritorijos (angl. Important Bird Areas – IBAs). Dar neseniai didžioji šių<br />
teritorijų dalis (ypač atviros jūros akvatorijos) <strong>net</strong>urėjo jokio apsaugos statuso ar<br />
juridinio pagrindo vandens paukščiams tinkamai saugoti. Situacija pasikeitė Lietuvai<br />
prisijungus prie Europos Sąjungos. Teritorijų, svarbių žiemojančių ir migruojančių<br />
paukščių apsaugai, išskyrimas tapo juridiškai privalomas Lietuvai kaip Europos<br />
bendrijos narei. Šios teritorijos turi tapti Europos saugomų teritorijų tinklo, dar<br />
vadinamo „Natura 2000“, dalimi, jose turi būti įgyvendintos atitinkamos priemonės,<br />
užtikrinančios tinkamą apsaugos būklę čia saugomoms paukščių ir žuvų rūšims,<br />
taip pat ir daliai jūros buveinių. Nuo 2004 metų įsteigtos dvi paukščių apsaugai<br />
svarbios teritorijos (angl. Special Protected Areas (SPAs)), apimančios Kuršių nerijos<br />
nacionalinio parko priekrantę (LTKLAB001) ir dalį žemyninės Lietuvos priekrantės<br />
(LTPALB001).<br />
Daugiamečiais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos<br />
jūros priekrantėje kasmet apsistoja iki 70 000<br />
nuodėgulių, 25 000 ledinių ančių, 5 500<br />
didžiųjų dančiasnapių, 2 500 juodakaklių ir<br />
rudakaklių narų, 3 000 ausuotųjų kragų. Jūros<br />
priekrantė ties Palanga yra viena svarbiausių<br />
sibirinių gagų, ypač retos vandens paukščių<br />
rūšies, žiemavietė. Dabar čia žiemoja iki 200<br />
šių paukščių, nors paskutiniojo XX amžiaus<br />
dešimtmečio pradžioje jų buvo skaičiuojama<br />
iki 2000. Šios teritorijos taip pat yra išskirtos<br />
kaip svarbios saugotinos jūros buveinės:<br />
povandeniniai rifai palei žemyninę Lietuvos<br />
priekrantę ties Palanga ir povandeninės smėlio<br />
seklumos palei Kuršių neriją. Čia taip pat turėtų<br />
būti įsteigtos saugomos teritorijos, svarbios<br />
Europos Sąjungos saugomų žuvų rūšių nerštui,<br />
migracijai ir atsiganymui.<br />
Nuodėgulė Melanitta fusca<br />
Ledinė antis Clangula hyemalis<br />
Nuotrauka: Lochindorb, Highland<br />
Nuotrauka: Kārlis Millers Nuotrauka: Kaspars Funts<br />
Sprendimų priimtinų žvejams ir gamtos<br />
apsaugai paieška<br />
Jūros žinduolių priegauda tinkluose<br />
Žvejai ir jūros žinduoliai naudoja tuos pačius gamtos išteklius – žuvis, todėl žvejai su<br />
jūros žinduoliais dažnai susiduria žuvų susitelkimo vietose. Deja, jūros žinduoliai,<br />
daugiausia pilkieji ruoniai, dažnai įsipainioja tinkluose ir žūva. Ruonių žūtis daro<br />
didelę įtaką jų populiacijos dydžiui. Kita vertus,<br />
įsipainioję tinkluose jie juos suplėšo, ir tai yra Žieduotasis ruonis Phoca hispida<br />
labai didelė problema. Sugadinti žvejybos<br />
įrankiai lemia fi nansinius nuostolius ir neigiamą<br />
žvejų požiūrį į jūros žinduolius. Žieduotieji<br />
ruoniai ir delfi nai, dar vadinami jūros kiaulėmis,<br />
kur kas rečiau pakliūva į žvejų tinklus, tačiau dėl<br />
šių gyvūnų retumo kiekvieno jų žūtis yra didelė<br />
žala gamtai.<br />
Vandens paukščių priegauda tinkluose<br />
Pavasarinė ir rudeninė paukščių migracija, kaip ir<br />
žiemojimo laikotarpis, yra labai svarbūs vandens<br />
paukščių gyvenime. Šie paukščiai dažniausiai<br />
peri plačiai pasklidę žemyno šiaurėje, ir retai<br />
susiduria su žmogaus veikla. Padėtis pasikeičia<br />
migracijos ir žiemojimo metu – paukščiai telkiasi<br />
į didelius būrius, atkeliauja į žmonių tankiai<br />
apgyventus kraštus, kur ūkinė veikla labai<br />
Pilkasis ruonis Halichoerus grypus<br />
Nuotrauka: Mindaugas Dagys<br />
Nuotrauka: Markus Vetemaa Nuotrauka: Markus Vetemaa<br />
intensyvi. Žiemojimo metu aplinkos sąlygos<br />
dažnai atšiaurios, maisto ištekliai riboti, todėl<br />
optimalios mitybos vietos ir nedidelis trikdymas<br />
yra labai svarbūs paukščių išgyvenimo veiksniai<br />
šiuo kritiniu laikotarpiu.<br />
Ūkinė žmonių veikla – žvejyba, naftos transportavimas,<br />
maitinimosi vietų naikinimas ir trikdy- Sibirinė gaga Polysticta stelleri<br />
mas – daro neigiamą įtaką žiemojantiems<br />
paukščiams. Kadangi vertingiausios žiemojimo vietos dažnai sutampa su intensyviausios<br />
žvejybos akvatorijomis, paukščių priegauda yra neišvengiama. Žiemojančių<br />
paukščių priegauda natūraliuose vandens telkiniuose yra dažna problema, nes<br />
paukščiai ir žuvys neretai pasirenka tas pačias buveines, o pastarosios gamtosaugos<br />
požiūriu dažnai būna svarbios visai Europai.<br />
Suprantama, yra dvi žvejų ir paukščių konfl ikto pusės: paukščiai, įsipainioję<br />
tinkluose, praktiškai visada žūva, tai paukščių populiacijų gyvybingumui kelia<br />
grėsmę, kuri dažniausiai labai priklauso nuo žvejybos būdo ir intensyvumo; kita<br />
vertus, žvejai taip pat patiria nemenkų nuostolių – gadinami tinklai, gaištamas<br />
laikas išimant paukščius iš tinklų, mažėja laimikis.<br />
Į šias problemas turi būti atkreiptas dėmesys, todėl projekto vykdytojai dirba siekdami<br />
rasti alternatyvius sprendimo būdus.<br />
Siekiant sumažinti jūros žinduolių ir vandens Ausuotasis kragas Podiceps cristatus<br />
paukščių priegaudą bei išvengti fi nansinių<br />
nuostolių dėl sugadintų žvejybos įrankių,<br />
kartu išlaikant tokį patį ar panašų žvejybos<br />
įrankių efektyvumą, projekto metu išbandomi<br />
alternatyvūs žvejybos metodai ir įrankiai: ūdos,<br />
strimelinės gaudyklės (iki šiol intensy viai naudotos<br />
Latvijoje ir Estijoje) ar nuo ruonių apsaugotos<br />
gaudyklės (Estijoje). Pirmieji bandymų<br />
rezultatai nuteikia optimistiškai, todėl sieksime<br />
skatinti šiuos alternatyvius žvejybos metodus.<br />
Taiste Cepphus grylle<br />
Nuotrauka: Markus Vetemaa Nuotrauka: Markus Vetemaa Nuotrauka: Markus Vetemaa
Nuotrauka: Linas Ložys<br />
Kodėl verta naudoti alternatyvius žvejybos<br />
metodus?<br />
Nuo ruonių apsaugotos gaudyklės nebeįveikiamos ruoniams, o tai, suprantama,<br />
neša ekonominę naudą žvejams – taupomas laikas ir fi nansiniai ištekliai,<br />
kuriuos tekdavo aukoti sugadintiems žvejybos įrankiams taisyti arba naujiems<br />
įsigyti. Bet tai dar ne visi pranašumai: gaudyklės iš naujos tinklinės medžiagos<br />
yra lengvesnės nei iki šiol naudotos tradicinės, todėl žvejyba tampa patogesnė<br />
ir lengvesnė. Kitas labai svarbus argumentas tas, kad naujos medžiagos<br />
neapauga dumbliais, o jais greitai apaugusios tradicinės tampa neefektyvios<br />
arba <strong>net</strong>inkamos naudoti. Galiausiai, kadangi jūros žinduoliai negali suplėšyti<br />
naujų gaudyklių, neprarandamas sugautas laimikis. Nepaisant to, kad naujo<br />
tipo gaudyklės yra brangesnės nei tradicinės, jos greitai atsiperka, atnešdamos<br />
žvejams apčiuopiamos ekonominės naudos.<br />
Kitas alternatyvus žvejybos įrankis yra dugninės ūdos, kurios buvo naudojamos<br />
šimtus metų, tačiau šiuolaikinėje Pabaltijo šalių<br />
žvejyboje primirštos. Taikant šį metodą, Baltijos<br />
jūros priekrantėje nebūna paukščių ar jūros<br />
žinduolių priegaudos. Tačiau ar šis įrankis toks<br />
pat efektyvus kaip ir tradiciniai tinklai? Pirmieji<br />
bandymai rodo, kad menkių žvejyboje ūdos yra<br />
ne mažiau efektyvios nei tradiciniai tinklai. Ūdų<br />
trūkumas – gaištamas laikas užkabinti masalą.<br />
Šiuo metu projekto vykdytojai mėgina rasti<br />
būdą, kaip išspręsti šią problemą ir padaryti<br />
ūdas kaip įmanoma patogesnes.<br />
Nuotrauka: Markus Vetemaa<br />
Nuotrauka: Linas Ložys<br />
Apie projektą<br />
Projektas „Jūrinės saugomos teritorijos Rytinėje Baltijos jūroje” siekia įnešti<br />
indėlį į rytinės Baltijos jūros biologinės įvairovės apsaugą ir efektyvų jūros išteklių<br />
naudojimą Lietuvos, Latvijos bei Estijos priekrantėje ir atviroje jūroje. Siekiant<br />
šio tikslo, pasinaudojama Europos Sąjungos svarbiausiu instrumentu biologinės<br />
įvairovės apsaugai – saugomų teritorijų tinklu „Natura 2000”.<br />
Be išsamių jūros biologinės įvairovės vertybių tyrimų, saugomų teritorijų<br />
steigimo, jų valdymo planavimo ir panašių veiklų, projektas siekia išsamiai<br />
įvertinti komercinės žvejybos ir vandens paukščių bei jūros žinduolių problemą.<br />
Atsižvelgdama į jūros žinduolių ir vandens paukščių priegaudą, žvejų įrankių<br />
gadinimą, projekto vykdytojai išbando alternatyvius žvejybos įrankius, norėdama<br />
rasti optimalius problemos sprendimo būdus. Siekiama surasti žvejybos metodus,<br />
kurie ne tik nedaro žalos jūros biologinei įvairovei, bet yra ekonomiškai efektyvūs<br />
ir patrauklūs žvejams. Projekto metu rasti konfl iktų sprendimo būdai bus pateikti<br />
visuomenei.<br />
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:<br />
Jei norėtumėte rasti papildomos informacijos apie projektą ar apie alternatyvius<br />
žvejybos įrankius, apsilankykite projekto tinklapyje www.balticseaportal.<strong>net</strong><br />
arba susisiekite su projekto ekspertais:<br />
Linas Ložys<br />
Vilniaus universiteto Ekologijos<br />
institutas<br />
tel: (5) 272 92 84<br />
e-paštas: lozys@ekoi.lt<br />
Žymantas Morkvėnas<br />
projekto koordinatorius, VŠĮ Baltijos<br />
aplinkos forumas<br />
tel.: (5) 213 81 55<br />
e-paštas: zymantas.morkvenas@bef.lt<br />
Nuotrauka: Atis Minde<br />
Nuotrauka: Markus Vetemaa<br />
Aplinkosaugos ir verslinės<br />
žvejybos siekių suderinimas<br />
Rytų Baltijoje<br />
Įgyvendinant LIFE-Nature projektą “Jūrinės<br />
saugomos teritorijos Rytinėje Baltijos jūroje”<br />
N A T U R A 2 0 0 0
Change language