TIK REALŪS DARBAI!
Rimantas Sinkevičius | LSDP kandidatų sąraše nr. 27 | www.r.sinkevicius.lt | Politinė reklama
Rimantas Sinkevičius | LSDP kandidatų sąraše nr. 27 | www.r.sinkevicius.lt | Politinė reklama
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>TIK</strong> <strong>REALŪS</strong><br />
<strong>DARBAI</strong>!<br />
Rimantas SINKEVIČIUS<br />
LSDP kandidatų sąraše Nr. 27
AUTOMOBILIŲ KELIŲ ASFALTAVIMAS<br />
1/10<br />
Šalia duobėtų ir dulkėtų žvyrkelių gyvenantys ar jais važinėjantys žmonės gali lengviau atsipūsti.<br />
Pagal jau įgyvendinamas kelias programas žvyrkelių visoje šalyje mažėja ir dar sumažės šimtais kilometrų.<br />
Sudaryta Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių<br />
ruožų, jungiančių asfaltuotas kelio atkarpas, programa.<br />
Įgyvendinant šią programą bus išasfaltuoti trumpi žvyrkelių<br />
ruožai tarp jau asfaltuotų kelio atkarpų ir sudarytos galimybės<br />
užtikrinti gyvenamųjų vietovių pasiekiamumą ištisai asfaltuotais<br />
keliais, gerės šalia kelių esančių vietovių susisiekimo ir<br />
gyvenimo sąlygos, mažės neigiamas poveikis aplinkai, mažės<br />
kelių priežiūros kaštai.<br />
Lietuvos keliai (km)<br />
Bendras kelių ilgis<br />
21249,339<br />
Iš jų asfaltuota<br />
14145,498<br />
10 12 14 16 18 20 22 tūkst. km<br />
Iš viso nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta<br />
valstybinės reikšmės kelių 2013–2016 m.<br />
344<br />
2013<br />
353<br />
2014<br />
437<br />
2015<br />
809<br />
2016<br />
planuojama
2/10<br />
ŽUVUSIŲJŲ KELIUOSE SKAIČIUS –<br />
MAŽIAUSIAS PER VISUS NEPRIKLAUSOMYBĖS METUS<br />
2015 m. paskelbtoje Europos transporto tarybos (ETSC) ataskaitoje Lietuva pripažinta pastaraisiais metais padariusi<br />
didžiausią pažangą, mažinant žūčių skaičių greitkeliuose ir automagistralėse. Žuvusiųjų skaičius nuolat mažėjo.<br />
2015 m. jis tapo mažiausias ne tik per visą Nepriklausomybės laikotarpį, bet ir per pastaruosius 60 metų.<br />
Eismo įvykių ir žuvusiųjų skaičiaus pokytis 2012–2016 metais<br />
2012<br />
2013<br />
2014<br />
2015<br />
2016 m. liepos 8 d.<br />
302<br />
256<br />
267<br />
241<br />
88<br />
1567<br />
3161<br />
3255<br />
3392<br />
3418<br />
Žuvusiųjų skaičius<br />
Eismo įvykių skaičius
PRODUKTYVUS ORO UOSTŲ DARBAS<br />
3/10<br />
2014 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai buvo sujungti į vieną įmonę – Lietuvos oro uostus (LOU). Matomas<br />
akivaizdus sujungimo efektas: pardavimai išaugo 9 %, keleivių skaičius – 11 %, skrydžių skaičius padidėjo 6 %, darbo<br />
organizavimo efektyvumas – 8 %, grynasis pelnas – 82 %.<br />
Palanga<br />
PLQ<br />
Įvykdyta<br />
tūkst. skrydžių<br />
Oro uostų rodikliai 2009–2016 metais<br />
Aptarnauta<br />
mln. keleivių<br />
52<br />
51 357 6,5<br />
50 095<br />
50 6<br />
48 47 420<br />
5,5<br />
Kaunas<br />
KUN<br />
Vilnius<br />
46<br />
44<br />
43 031<br />
4 288 369<br />
5<br />
4,5<br />
VNO<br />
42<br />
41 601<br />
4 228 798<br />
4<br />
40<br />
3,5<br />
38<br />
3 799 915<br />
3<br />
36<br />
34<br />
3 4 85 316<br />
2,5<br />
2<br />
32<br />
3 166 534<br />
1,5<br />
LOU – vieni sparčiausiai augančių oro uostų Europoje.<br />
Šiuo metu Lietuvos oro uostus aptarnauja 17<br />
aviakompanijų, kurios skraido 64 kryptimis.<br />
30<br />
1<br />
2012 2013 2014 2015 Planuojama<br />
2016 metais<br />
Įvykdyta skrydžių<br />
Aptarnauta keleivių
4/10<br />
MODERNUS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS<br />
2015 m. oficialiai baigti projekto „Rail Baltica“ geležinkelio<br />
linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas<br />
rekonstrukcijos darbai.<br />
Geležinkelio linijoje atlikti darbai<br />
• įrengta 127 km europinės vėžės (1435 mm) geležinkelio;<br />
• rekonstruota 106 km 1520 mm pločio vėžės geležinkelio;<br />
• rekonstruota ar (ir) pastatyta 19 tiltų;<br />
• įrengta apie 24 km triukšmą mažinančių sienučių;<br />
• įrengtos 4 dviejų lygių pervažos;<br />
• įrengta 40 vieno lygio pervažų;<br />
• įrengtos 95 pralaidos.<br />
2014 m. įrengtas geležinkelių eismo valdymo centras,<br />
kurio tikslas modernizuoti ir plėsti geležinkelių transporto<br />
infrastruktūrą, gerinti eismo koordinavimą, valdymą, daryti jį<br />
efektyvesnį, didinti saugą, tobulinti transportavimo paslaugas<br />
ir aptarnavimo kokybę.
PIRMASIS SUSKYSTINTŲ DUJŲ TERMINALAS<br />
BALTIJOS IR ŠIAURĖS ŠALYSE 5/10<br />
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas – vienas svarbiausių nacionalinių objektų.<br />
Tam, kad terminalo laivas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) galėtų saugiai ir laiku atplaukti į Lietuvą, kad<br />
laivą – dujų saugyklą nuolat saugiai pasiektų dujų kroviniai, Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų<br />
uosto direkcija atliko visus būtinus darbus:<br />
• Klaipėdos uosto kanalo prie Kiaulės nugaros salos, kur pastatytas SGD terminalas, akvatorija išgilinta<br />
iki reikiamo gylio. Tokiu būdu uosto dugnas paruoštas laivo – saugyklos atplaukimui.<br />
• Pastatyta 450 m ilgio krantinė, prie kurios prišvartuotas laivas – saugykla.<br />
• Įrengtos aptarnavimo platformos, pereinamieji tiltai, švartavimosi įranga.
6/10<br />
KONKURENCINGA KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO VEIKLA<br />
2013–2015 m. užbaigti didieji Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbai.<br />
Kanalas išgilintas nuo 13 iki 15 metrų bei praplatintas nuo 125 iki 150 metrų. Atlikti darbai padidino didžiųjų laivų<br />
plaukimo ir manevravimo uoste saugumą, taip pat paties uosto konkurencingumą ir pralaidumą kaimyninių uostų<br />
atžvilgiu. Klaipėdos uosto veikla itin didele dalimi prisideda prie šalies BVP augimo.<br />
mln. t<br />
39<br />
38<br />
37<br />
36<br />
35<br />
Duomenys apie krovą Klaipėdos uoste<br />
38,51<br />
36,41<br />
35,24<br />
Centrinis Klaipėdos<br />
terminalas, oficialiai<br />
atidarytas 2014 m. vasarą,<br />
yra vienas svarbiausių<br />
Klaipėdos uoste<br />
įgyvendintų projektų.<br />
Modernaus terminalo<br />
dėka sudarytos palankios<br />
sąlygos efektyviai keleivių<br />
ir krovinių pervežimų<br />
per Klaipėdos uostą<br />
plėtrai, skatinamas jūrinis<br />
turizmas, kuriama nauda<br />
visam uostamiesčiui.<br />
2015 m. Klaipėdos uostas<br />
pasiekė istorinį krovos<br />
rekordą – perkrovė<br />
38,5 mln. t krovinių.<br />
34<br />
33,42<br />
33<br />
32<br />
31<br />
30<br />
2012<br />
2013 2014 2015
PAŽANGUS INTERNETO RYŠYS 7/10<br />
2015 m. baigtas įgyvendinti projektas RAIN-2: vykdant projektą RAIN-2 prie plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti<br />
982 miesteliai ir kaimai, apie 700 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų yra sudaryta galimybė naudotis<br />
plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis. Europos Komisijos 2015 m. paskelbtame konkurse Europos<br />
plačiajuosčio interneto apdovanojimams pelnyti projektas RAIN-2 įvertintas „Socialinio ir ekonominio poveikio bei<br />
prieinamumo“ nominacija.<br />
Lietuvos teritorijos padengimas<br />
plačiajuosčiu interneto ryšiu<br />
92% 98%<br />
2012<br />
2013<br />
98% 98,7%<br />
2014<br />
2015
8/10<br />
PROGRESYVI AB LIETUVOS PAŠTAS VEIKLA<br />
<br />
<br />
Sukurta Nacionalinė elektroninių<br />
siuntų pristatymo, naudojant<br />
pašto tinklą, informacinė sistema,<br />
kuri suteikia galimybę visiems<br />
gyventojams prisijungti prie<br />
šios sistemos ir nemokamai<br />
išsiųsti e-siuntą (kuri prilyginama<br />
registruotajai pašto siuntai) valstybės<br />
institucijai.<br />
Atidarytas naujas pašto logistikos<br />
centras, kuris įsikūrė Kauno rajono<br />
Ramučių kaime – Lietuvos centre,<br />
kur puikiai išplėtota susisiekimo<br />
infrastruktūra. Siuntų srauto augimas<br />
naudingas ir šalia esančiam Kauno<br />
oro uostui, ir šalies geležinkeliams<br />
bei kitoms logistikos įmonėms.<br />
Šiame centre apdorojama kelis<br />
kartus daugiau siuntų, nei iki<br />
centro atidarymo, kas leidžia labiau<br />
optimizuoti visą siuntų surinkimo ir<br />
pristatymo logistikos grandinę.
MODERNŪS LOGIS<strong>TIK</strong>OS CENTRAI 9/10<br />
2015 m. pavasarį Vilniaus ir Kauno<br />
viešuosiuose logistikos centruose<br />
atidaryti intermodalūs terminalai,<br />
kurių pagrindinis privalumas – greitai,<br />
efektyviai ir pigiai aptarnauti didelius<br />
konteinerinių krovinių srautus. Vienoje<br />
vietoje sukoncentruota logistikos<br />
veikla skatina sandėlių ir su jais<br />
susijusios infrastruktūros kūrimą,<br />
taip pat – multimodalių krovinių<br />
paskirstymą į Vakarų ir Rytų rinkas.<br />
Terminalai naudingi tiek gyventojams,<br />
tiek įmonėms, tiek valstybei: sukurtos<br />
naujos darbo vietos, valstybės biudžetas<br />
gauna papildomų lėšų, daugiau krovinių<br />
gabenama aplinką tausojančiomis<br />
transporto rūšimis, mažėja tarša,<br />
spūsčių ir eismo įvykių keliuose.
Change language