ŽAGARĖS II (ŽVELGAIČIO) PILIAKALNIO IR KAPINYNO RADINIAI
ŽAGARĖS II (ŽVELGAIČIO) PILIAKALNIO IR KAPINYNO RADINIAI
ŽAGARĖS II (ŽVELGAIČIO) PILIAKALNIO IR KAPINYNO RADINIAI
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
42 pav. Atsitiktiniai geležiniai radiniai iš Žagarės ir apylinkių. JIKM GEK<br />
Nr. 10165/AR 47,10164/AR 46,10170/AR 52, 10169/AR 51,10172/AR 54,<br />
10166/ AR 48. E. Vasiliausko nuotr.<br />
apie lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio 18<br />
siejimą su<br />
Žagarės žeme ir Žagarės <strong>II</strong> piliakalniu (Sliavas,<br />
1967, 56-57; 1999; Gudavičius, 1998, 164), nors<br />
kai kurie tyrinėtojai tam nepritaria (Baranauskas,<br />
1998, 12; 2000, 242).<br />
Žiemgaloje X<strong>II</strong> a. pabaigoje - X<strong>II</strong>I a. pirmajame<br />
ketvirtyje plintantis deginimo paprotys patvirtina<br />
buvus lietuvių ekspansiją į pietines žiemgalių<br />
žemes. Tai patvirtina Henriko Latvio kronika, kurioje<br />
kalbama apie buvusią didelę nesantaiką tarp<br />
Vakarų Žiemgalos kunigaikščio Viestardo, Rytų<br />
Žiemgalos ir lietuvių Žvelgaičio (Indrika, 1993,72,<br />
18<br />
76, IX:2-4, X<strong>II</strong>:2, 4, XX<strong>II</strong>I:3). Pasak<br />
istorikų, X<strong>II</strong> a. pabaigoje formavosi<br />
Lietuvos žemių konfederacija,<br />
o nuo X<strong>II</strong>I a. 4 dešimtmečio susikūrė<br />
valstybė (pasak istoriko<br />
T. Baranausko, valstybė susikūrė<br />
apie 1183 m. (Baranauskas, 2000,<br />
157-177,218-220). Tokiu būdu jauna<br />
Lietuvos valstybė pradėjo plėsti<br />
savo įtaką į kaimynų žemes, šiuo atveju<br />
- ir į Žiemgalą - X<strong>II</strong>-X<strong>II</strong>I a.<br />
sandūroje - X<strong>II</strong>I a. pirmojoje pusėje.<br />
Kartu su ekspansija plito nauja<br />
ideologija, kuri pasireiškė laidojimo<br />
papročių kitimu. Deginimo paprotys<br />
turėjo plisti iki X<strong>II</strong>I a. antrojo<br />
ketvirčio pradžios (sustabdžius<br />
lietuvių ekspansiją į Žiemgalą) bei<br />
iki X<strong>II</strong>I a. vidurio, kai Žiemgala pirmą<br />
kartą buvo apkrikštyta. 1205-<br />
1208 m. bendromis Viestardo ir Kalavijuočių<br />
ordino pastangomis sustabdytas<br />
lietuvių veržimasis į Vakarų<br />
Žiemgalą, o 1219-1220 m., patiems<br />
mežuotniečiams prašant pagalbos<br />
kovoje prieš lietuvius, kalavijuočiai<br />
įsitvirtino Mežuotnėje.<br />
Kai kurie anksčiau minėti radiniai<br />
yra apdegę (monetos) ir patekę iš iki šiol<br />
nelokalizuoto kapinyno, o tai leidžia manyti, kad<br />
lietuvių ekspansija siekė ir Žagarę, todėl minėta<br />
istoriografinė pozicija gali turėti realų pagrindą.<br />
Tikslesniam atsakymui į šį klausimą ypač aktualus<br />
tampa Žagarės kapinyno lokalizavimas.<br />
IŠVADOS<br />
Žagarės <strong>II</strong> (Žvelgaičio) piliakalnyje ir kapinyne<br />
surinkti archeologiniai radiniai (ir atsitiktiniai,<br />
ir tyrinėjimų metu) datuojami 2 horizontais.<br />
Istorikas E.Gudavičius lietuvių kunigaikštį Žvelgaitį labiau sieja su Upytės žeme nei su Šiaulių (Gudavičius, 1998, 164).
Change language