ŽAGARĖS II (ŽVELGAIČIO) PILIAKALNIO IR KAPINYNO RADINIAI
ŽAGARĖS II (ŽVELGAIČIO) PILIAKALNIO IR KAPINYNO RADINIAI
ŽAGARĖS II (ŽVELGAIČIO) PILIAKALNIO IR KAPINYNO RADINIAI
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
KOKLIAI<br />
Piliakalnyje įsikūrusioje dvarvietėje rastas 71<br />
koklis ir jų fragmentai. Jie skirstomi į dubeninius<br />
ir puodyninius (9 vnt.) (2-4 lent.), plokštinius (50<br />
vnt.), karnyzinius (10 vnt.) ir koklius-karūnėles<br />
(2 vnt.). Visi kokliai datuojami XVI a. pabaiga -<br />
XV<strong>II</strong> a. Reikia pabrėžti, kad tyrinėjant Žagarės<br />
senamiestį XV<strong>II</strong>-XV<strong>II</strong>I a. kultūriniuose sluoksniuose<br />
daugiau randama dubeninių ir puodyninių<br />
koklių, mažiau - plokštinių, tuo tarpu vad. Aukštadvario<br />
dvare - daugiau plokštinių.<br />
Rasti 8 dubeninių ir puodyninių koklių fragmentai<br />
ir 1 dalis. Jų angos - keturkampės ir apvalios.<br />
Geriau išlikusio koklio aukštis - 8,6 cm, dugno<br />
skersmuo - 12 cm (25; 37:6 pav.). Koklių sienelių<br />
storis - nuo 4-7 iki 8-11 mm, briaunos - nuo 8 iki<br />
10-12 mm, dugno - 7 mm, priedugnio - 18 mm,<br />
molio masė - vientisa arba sluoksniuota, spalva -<br />
pilka, rudai pilka. Koklių kakleliai - C tipo (pagal<br />
I. Uosę), su suapvalinta briauna viduje. Tokio tipo<br />
kokliai Žagarės mieste dominuoja XV<strong>II</strong>-<br />
XV<strong>II</strong>I a. (Vasiliauskas, 2004, 65).<br />
Plokštiniai kokliai dengti šviesiai žalia glazūra.<br />
Jų rasta 50 - sveikų, dalių ir fragmentų.<br />
Kokliai dekoruoti treliažo, „apkausto", augalų,<br />
herbų ornamentais.<br />
Vadinamąjį treliažo dekorą sudaro plokštuma,<br />
padalinta į įstrižus rombus. Tokiu būdu suformuotos<br />
„grotelės", o jose įkomponuoti papildomi elementai<br />
- rozetės (keturlapiai žiedeliai). Toks koklis<br />
yra kvadrato formos, su atkraštėmis, jo skersmuo<br />
- 16,5 cm, kaklelio aukštis su plokštuma - 7,5 cm.<br />
Rasti 2 kampiniai kokliai (sveikas ir dalis, in. Nr. I-<br />
A 89:4, 55), dekoruoti šiuo ornamentu (26 pav.).<br />
Geriau išlikusio šono dydžiai - 17x10,2 cm, antkraščių<br />
plotis - 1,3 cm, kaklelio aukštis - 5,9 cm.<br />
Analogiškų koklių rasta kaimynines Kuršo Kunigaikštystės<br />
pilyse, kurie datuoti XVI a. 9 dešimtmečiu<br />
- XV<strong>II</strong> a. pradžia. Latvių archeologė<br />
I. Uosė tokius koklius priskyrė I manierizmo laikotarpiui<br />
(Ose, 1996, 52, att. 40, 41). Tokių kok<br />
lių rasta ir Lietuvoje (pvz., Kaune (Žalnierius,<br />
1989, 24, pav. 12), Biržuose, Vilniuje, Plateliuose<br />
ir kt.).<br />
Šiam laikotarpiui būdingi kokliai dekoruoti vadinamuoju<br />
„apkausto" ornamentu (11 dalių ir<br />
fragmentų). Kokliai - kvadrato formos, su atkraštėmis<br />
(27-29 pav.). Geriau išlikusiųjų ilgis - nuo<br />
17,1-17,2 iki 17,6 cm, plotis - nuo 16,1 iki 16,5 cm,<br />
plokštės storis - nuo 0,8-0,9 cm, antkraščių plotis -<br />
nuo 0,7-1 cm.<br />
25 pav. Dubeninio koklio dalis. ŠAM GEK Nr. 117159/ I-A<br />
89:98. A. Šapaitės nuotr.<br />
26 pav. Kampinis plokštinis koklis, dekoruotas treliažo ornamentu.<br />
ŠAM I-A 89:4. E. Vasiliausko nuotr.
Change language