Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

24 – ávairiose okeanografijos mokslo srityse tyrimus vykdantys mokslininkai: biologai, geologai, geografai, chemikai, matematikai ir informatikai. Nuo pirmø apraðomøjø darbø pereita prie tarpdalykiniø tyrimø – jûros aplinkos kaitos analizës ir prognozës, jûros ir kranto zonos iðtekliø iðsaugojimo ir valdymo moksliniø pagrindø kûrimo. Ne paslaptis, jog jûriniai darbai yra brangûs ir mûsø laikais visi tyrimai vykdomi dalyvaujant ávairiuose moksliniuose projektuose (3 ir 4 pav.). 3 pav. Lietuvos ekonominës zonos naudojimo þemëlapis, sukurtas pritaikant ðiuolaikinio jûrinio erdvinio planavimo principus (projektas SEANERGY 2020) Ðiuo metu BPATPI dalyvauja septyniolikoje tarptautiniø moksliniø projektø, susijusiø su jûriniais tyrimais. Tai ir fundamentiniø þiniø siekiantys ES 7-os Bendros programos projektai MEECE („Jûrø ekosistemø evoliucija besikeièianèioje aplinkoje“), ir VECTORS („Vandenynø ir jûrø gyvenimo kaitos vektoriai bei jø átaka ekonomikos sektoriams“), ir taikomieji tyrimai, vykdomi pagal INTERREG, LIFE ir kitas programas, pvz.: DENOFLIT („Jûriniø buveiniø ir rûðiø inventorizacija NATURA 2000 tinklo plëtrai Lietuvos ekonominëje zonoje Baltijos jûroje“), SAMBAH („Baltijos jûros kiauliø statiniai akustiniai stebëjimai“), SEANERGY 2020 („Elektros energijos tiekimas á ES ið jûros: atsinaujinanèios energijos ir elektros infrastruktûros jûroje erdvinis planavimas“). Svarbu, kad institutas tyrinëja ne vien tik Baltijos jûros Lietuvos vandenis. Per pastaràjá deðimtmetá BPATPI mokslininkai ir doktorantai dirbo tyrimø ekspedicijose Baltojoje ir Juodojoje jûrose, Ðpicbergeno Arkties vandenyse, vykdë eksperimentus Vidurþemio ir Ðiaurës jûrø moksliniø ástaigø labora- 8 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 torijose (5 pav.). Ádomu, kad <strong>apie</strong> 75 proc. visø ISI indeksuojamuose þurnaluose 2006– 2010 m. paskelbtø straipsniø buvo parengti kartu su uþsienio kolegomis, dalyvaujant bendruose moksliniø tyrimø projektuose. Dël moksliniø tyrimø tematikos ir darbø kokybës 2002 m. institutas buvo pripaþintas ES pavyzdiniu mokslo centru, vëliau tapo Europos pavyzdiniø mokslo centrø tinklo nariu jûros bioávairovës srityje (MARBEF- Marine Biodiversity and Ecosystem Functioning). Tyrimø tematika taip pat siejama su verslo subjektø uþsakymu vykdomais taikomaisiais tyrimais, skirtais Lietuvos pajûrio ekonominiam augimui ir darniai plëtrai: Klaipëdos uosto plëtojimas ir Ðventosios uosto rekonstrukcija, naftos gavybos ir transportavimo poveikis aplinkai, rizikos maþinimas, jûrinës vëjo energetikos plëtotë, pajûrio juostos tvarkymas ir krantø apsauga nuo erozijos, gamtos vertybiø iðsaugojimas pajûrio ir jûrinëse saugomose teritorijose, okeanografiniø stebëjimø sistemø ir metodø tobulinimas. Jûrinis verslas ir per du deðimtmeèius iki europinio lygio iðplëtotas jûrinis mokslas bei studijos Klaipëdos universitete sudarë prielaidas universiteto bazëje formuoti Jûriná slëná, kurio branduolys turi bûti sukurtas iki 2013 metø. LR Vyriausybës 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 yra patvirtinta Integruoto mokslo, studijø ir verslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtrai programa, kurios tikslas – sukurti Jûriná slëná viso jûrinio sektoriaus bei jam reikalin- go fundamentinio ir taikomojo mokslo kon- kurencinëmsgalimybëmstarptautinëje rinkoje plësti, garantuoti aukðèiausioskvalifikacijos specialistø rengimà. 4 pav. Dugno buveines formuojanèio raudondumblio „Furcellaria lumbicalis“ uþimamo ploto prognozë priklausomai nuo vandens skaidrumo pokyèiø scenarijø (projektas PREHAB) m 2 m 2 m 2 Jûriniø mokslø ir studijø integracija: tarptautiniø ryðiø vaidmuo Lietuvos siekiai aktyviai dalyvauti ágyvendinant ES integruotà jûrø politikà ir Baltijos jûros regiono strategijà reikalauja ne tik infrastruktûros plëtros, bet ir þmoniø iðtekliø, gebëjimø stiprinimo. Akivaizdu, kad tolesnis jûriniø mokslø plëtojimas mûsø ðalyje neámanomas be plataus profilio okeanografijos krypties ir jûriniø technologijø specialistø rengimo. KU jau ðiuo metu siû
lo studijas, susijusias su jûriniais tyrimais, kuriø nesiûlo kiti Lietuvos universitetai. Tai – jûrø ekologija ir aplinkotyra, jûrø hidrologija, laivyno techninë eksploatacija, laivø energetiniø árenginiø eksploatacija, laivø elektros áranga ir automatika, jûrø aplinkos inþinerija, jûrø uostø inþinerija, laivø projektavimas, jûrø uostø valdymas, laivavedyba. Rengiamos naujos studijø programos – ichtiologija ir þuvininkystë, geoinformatika. Studijø kokybë ir studijø kryptys glaudþiai susijusios su KU bendradarbiavimu su uþsienio mokslo ir studijø institucijomis bei dalyvavimu tarptautiniuose projektuose. BPATPI tarptautinis pripaþinimas atvërë galimybæ ásitraukti á Erasmus Mundus jungtinæ magistrantûros programà „Marine Biodiversity and Conservation” („Jûros bioávairovë ir apsauga“) kartu su Gento (Belgija), Paryþiaus Marie-Curie (Prancûzija), Oviedo (Ispanija), Bremeno (Vokietija) ir Algarvës (Portugalija) universitetais (www.embc.marbef.org). Pagal ðià programà, kurioje KU dalyvauja nuo 2009 m., kiekvienà rudená atvykstantiems uþsienio studentams kursus dësto KU dëstytojai, taip pat paskaitas skaito lektoriai ið kitø ðaliø universitetø ir institutø. Ðios programos dalykus anglø kalba klauso ir KU ekologijos magistrantai, kurie vëliau sudaro didþiàjà stojanèiøjø á KU doktorantûrà dalá. KU nuo 2003 m. vykdomos ekologijos ir aplinkotyros krypties jûrø biologijos ir vandenø ekologijos ðakos doktorantûros studijos, kuriø tematika daugiausiai siejama su jûrø ir priekrantës ekosistemø tyrimais. Nuo 2010 m. KU taip pat ásitraukë á tarptautinæ Erasmus doktorantûros programà MARES „Doctoral Programme on Marine Ecosystem Health and Conservation („Jûros ekosistemos gerovë ir apsauga“; www.mares-eu.org). Programà parengë 24 partneriø konsorciumas, kuris jungia okeanografijos srityje pripaþintus universitetus ir akademinius institutus, jûrinius tyrimus vykdanèias mokslines kompanijas bei nevyriausybines organizacijas ið Europos, Australijos ir JAV. Dalyvavimas tarptautinë- 5 pav. BPATPI mokslininkai daro dugno buveiniø nuotraukà su nuotoline povandenine vaizdo sistema. Iš kairës: M.Buèas, D.Daunys ir A.Ðaðkovas se II ir III studijø pakopø programose jau dabar prisideda prie Europos jûros tyrimø specialistø rengimo vientisumo ir laiduoja tarptautinio lygio jûriniø mokslø krypties specialistø rengimo kokybæ. Doktorantûros vykdymo patirtis parodë, jog jûrinës aplinkos tyrimai reikalauja visø okeanografijos ðakø (fizinës ir cheminës okeanografijos, jûrø geologijos ir biologijos ir kt.) specialistø potencialo sutelkimo. Pagal tarptautinius mokslo klasifikatorius okeanografijos mokslà sudaro ðios pagrindinës tarpusavyje susijusios ir viena kità papildanèios disciplinos: fizinë okeanografija, cheminë okeanografija, jûrø geologija, biologinë okeanografija (jûrø biologija ir ekologija). Taèiau pagal Lietuvoje ðiuo metu galiojanèià mokslø klasifikacijà (ISAK-2419, 2007) okeanografijos mokslo ðakos (B260 Hidrobiologija, jûrø biologija, vandenø ekologija, limnologija; P460 Sedimentologija, P450 Stratigrafija, P500 Geofizika, fizinë okeanografija, meteorologija) yra iðsklaidytos skirtingose kryptyse ir net srityse, o kai kuriø, pvz., „Cheminës okeanografijos“ klasifikatoriuje ið viso nëra. Okeanografijos krypties nebuvimas Lietuvos mokslø klasifikatoriuje apsunkina doktorantûros aukðèiausios kvalifikacijos jûros tyrimø specialistams rengti steigimà. Dalyvavimas tarptautiniuose jûrø tyrimø mokslo projektuose skatina glaudø bendradarbiavimà su geriausiais ES ðaliø mokslo centrais, laiduoja moksliniø tyrimø kokybæ ir palengvina doktorantø ásitraukimà á tarptautinius tyrimus. Projektai sudaro prielaidas formuoti naujas doktorantûros temas, ávaldyti naujus metodus (pvz., stabiliøjø izotopø naudojimà mitybiniø tinklø studijoms, mikroelektrodø ir mezokosmø diegimà biogeocheminiuose tyrimuose, nuotoliniø metodø taikymà planktono ekologijoje), padengia naujos árangos ásigijimo ir naudojimo kaðtus, dalyvavimo tarptautiniuose kursuose iðlaidas. Pagal Jûrinio slënio programà greta moksliniø laboratorijø ketinama árengti laboratorijas studijoms, atnaujinti lauko tyri- mø bazes Ventëje ir Juodkrantëje. Tai sudarys sàlygas kokybiðkoms jûriniø mokslø studijoms ir, tikëtina, pritrauks daugiau gabaus jaunimo. Vietoj epilogo Pasaulio klimato kaita kartu su antropogeniniu poveikiu pavojinga ne tik gamtinës aplinkos stabilumui, bet ir gyvenimo kokybei, veikia ávairius ûkio sektorius. Jûros lygio kilimas, krantø ardymas, biologinës ávairovës nykimas, invaziniø organizmø poveikis kelia visuomenei naujø rûpesèiø. Akivaizdu, kad racionalus gamtos iðtekliø naudojimas turi bûti grindþiamas ekosisteminiu poþiûriu, paremtu kryptingais fundamentiniais ir tarpdalykiniais moksliniais tyrimais. Todël siûloma parengti valstybinæ prioritetinæ jûriniø mokslø tyrimø programà. Tokios programos reikalauja ir ES direktyviniai dokumentai (ES jûros politika ir Baltijos jûros regiono strategija). Augantis Baltijos jûros problemø aktualumas bei dëmesys jø sprendimams didina ir jûrø biologijos, fizikos, geologijos, chemijos ir technologijø srièiø specialistø poreiká. Ši tendencija bûdinga tiek senas jûrines tradicijas turinèiose ðalyse, tiek ðalyse, kurios tik pradeda dalyvauti jûriniuose tyrimuose. Vientisos okeanografijos krypties nebuvimas ðiuo metu galiojanèioje Lietuvos mokslø klasifikacijoje neleidþia formuoti vieningos jûriniø mokslø specialistø rengimo sistemos, jungiant fundamentines jûriniø tyrimø ðakas III studijø pakopoje. Okeanografijos krypties doktorantûros studijø aktualumas ðalyje pirmiausia siejamas su aukðtos kvalifikacijos specialistø, galinèiø garantuoti jûrinio sektoriaus darnià plëtrà, poreikiu. Okeanografijos kryptis laiduotø gebëjimus, kurie derintøsi su Europos jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyrimø strategijoje numatytais uþdaviniais ir prioritetinëmis temomis. LITERATÛRA ES 2008. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB nustatanti Bendrijos veiksmø jûrø aplinkos politikos srityje pagrindus (Jûrø strategijos pagrindø direktyva). Europos Bendrijø Komisija, 2008. Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetui ir region komitetui Europos jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyrimø strategija nuosekli Europos moksliniø tyrimø erdvës sistema tausiam vandenynø ir jûrø naudojimui remti. Europos Bendrijø Komisija, 2009. Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetui ir region komitetui dël Europos Sàjungos Baltijos jûros regiono strategijos. ISAK-2419, 2007. Patvirtintas LR ðvietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodþio 13 d. Mokslo krypèiø klasifikatorius (Nr. ISAK-2419) ir mokslo ðakø klasifikatorius (Nr. ISAK-2420). MEMO/09/453, 2009a. International dimension of the EU’s Integrated Maritime Policy: questions and answers MEMO/09/454, 2009b. Towards the integration of maritime surveillance in the European Union: questions and answers. MEMO/09/455, 2009c. Progress Report on the EU’s Integrated Maritime Policy: questions and answers. MEMO/10/404, 2010. Marine knowledge 2020. Snoeijs P., K. Kononen, J. Umegård 2008. International Publication of Baltic Sea Science. BONUS Publication No. 9. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 9
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5 and 6: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 7: Straipsnio publikavimas finansuojam
Page 11 and 12: Traumø ir profesiniø mës. Kaip i
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17 and 18: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 19 and 20: Lietuvos mokslø akademijos narys,
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25 and 26: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 27 and 28: Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31 and 32: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 33 and 34: go pûgos siautëjo tarytum þiemà
Page 35 and 36: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 37 and 38: dama, kai lemputës šviesdamos ši
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?