Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Prof. habil. dr. Sergejus OLENINAS Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institutas Kasmet Europos Sàjungoje iðleidþiama apie 1 mlrd. eurø mokesèiø mokëtojø pinigø jûrø monitoringui ir tyrimams: saugiai navigacijai, krantø apsaugai, þuvininkystës valdymui ir kitiems tikslams (MEMO 2010). Neabejotina, kad jûriniø þiniø poreikis augs, nes pajûrio regionai ir jûrinë industrija uþima labai svarbià vietà ES ðaliø ekonominiame ir kultûriniame gyvenime. Mûsø ðalis ið visø ES jûriniø valstybiø turi bene trumpiausià kranto linijà (apie 90 km; maþesnë tik Belgijoje – 67 km ir Slovënijoje – 43 km), bet pajûrio regiono ir jûros reikðmë Lietuvai yra nemaþesnë nei kitose Europos valstybëse. Visa Vakarø Lietuvos ûkinë veikla tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijusi su jûros ir kranto zonos gamtos iðtekliø naudojimu, o pajûrio regione ásikûræs jûrinis verslas valstybës mastu generuoja apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto. Taèiau ar pakanka mums jûrinës srities valdymo gebëjimø? Ar garantuoja specialistø pasirinkimas ir jø kvalifikacija glaudø ryðá tarp valstybës jûrinës politikos, jûrinio mokslo ir jûrinio verslo? Kokios yra jûrinio mokslo raidos tendencijos ir perspektyvos mûsø ðalyje? Atsakyti á ðiuos klausimus bûtø galima paþvelgus á Lietuvos jûriná mokslà bendrame Europos Sàjungos tyrimø kontekste. Europos jûrinës politikos prioritetai Europoje vis daugiau dëmesio skiriama jûriniø mokslø plëtotei ir integracijai su jûriniu verslu. ES jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyrimø strategijoje (Europos Bendrijø Komisija, 2008) apibrëþtos penkios prioritetinës moksliniø tyrimø sritys: 1) klimato kaita ir vandenynai; 2) þmogaus veiklos átaka pakranèiø ir jûrø ekosistemoms ir jø valdymas; 3) ekosisteminis poþiûris á iðtekliø valdymà ir erdviná planavimà; 4) jûrø bio- 6 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 Lietuvos jûrinis mokslas europinëje tyrimø erdvëje loginë ávairovë ir biotechnologija; 5) þemyno pakraðèiai ir jûrø gelmës. Ðios tyrimø sritys glaudþiai susijusios su ES nustatytais integruotais jûrø politikos prioritetais: biologinës jûrø ávairovës apsauga, klimato kaita, jûrø sauga ir saugumas, tinkamos darbo laivuose sàlygos ir su jûromis susijæ moksliniai tyrimai (MEMO 2009a-c). Baltijos jûros regiono ðalys aktyviai dalyvauja formuojant bendrà ES bei regioninæ jûrinæ politikà. Antai Europos vadovø tarybos susitikime buvo patvirtinta Baltijos jûros regiono strategija (Europos Bendrijø komisija, 2009). Ðioje strategijoje apibrëþtas siekis padaryti Baltijos jûrà ekologiðkai tvarià ir saugià, nurodytos penkios prioritetinës politikos sritys: 1) jûros tarðos ið pakranèiø maþinimas iki priimtino lygio; 2) buveiniø ir bioávairovës, áskaitant ir þuvininkystæ, apsauga; 3) terðianèiø medþiagø neigiamo poveikio jûroje maþinimas; 4) pavyzdinë ðvari laivininkystë; 5) prevenciniø priemoniø dël klimato kaitos ágyvendinimas. Taigi svarbiausios jûriniø mokslø sritys ir Europos jûrinës politikos prioritetai apibrëþti gana aiðkiai. Jø ágyvendinimas reikalauja dideliø intelektualiø iðtekliø, politinës valios ir, be abejo, finansinës paramos. ES sukûrë nemaþai mechanizmø prioritetinëms sritims uþtikrinti. Ðtai 7-oje Bendroje programoje skelbiami tiksliniai ðaukimai moksliniams projektams jûrine tematika (pvz., „Rytojaus vandenynas“, angl. Oce- Trumpas pavadinimas Biologinë ávairovë an of Tomorrow). Gamtosauginio pobûdþio projektai vykdomi ES LIFE+ programoje. Ávairiems moksliniø tyrimø ir plëtros darbams skirtos INTERREG bei kitos bendradarbiavimo programos. Atskirai paminëtina nuo 2007 m. tebesitæsianti BONUS tyrimø programa, skirta finansuoti iðimtinai Baltijos jûros tyrimus. Jos tikslas – sujungti Baltijos jûros mokslinius tyrimus á tarptautiniu bendradarbiavimu pagrástà tarpdisciplininæ ilgalaikæ, integruotà programà, siekianèià Baltijos regiono darnios plëtros. Pagal ðià programà finansuojami 16 tarptautiniø projektø, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 100 tyrimø institutø ir universitetø. Lietuvos mokslininkai átraukti á tris BONUS projektus: Klaipëdos universiteto (KU) Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institutas (BPAT- PI) á AMBER („Baltijos ekosistemos atsako vertinimas ir modeliavimas“) ir PREHAB („Baltijos jûros dugno buveiniø prognozë: átraukiant antropogeniná poveiká ir ekonominá vertinimà“), Gamtos tyrimø centras (GTC) á projektà BEAST („Antropogeninio cheminio streso biologiniai efektai: ekosistemos sveikatingumo ávertinimo bûdai“). Mokslo vaidmuo ágyvendinant ES Jûrø strategijos pagrindø direktyvà Dideliu postûmiu ES jûros politikos prioritetams realizuoti tapo Jûrø strategijos pagrindø direktyvos (JSPD) priëmimas. Direktyva ápareigoja valstybes nares iki 2020 m. garantuoti ES jurisdikcijoje esanèiø jûrø gerà aplinkos bûklæ. Gera aplinkos bûklë (GEB) reiðkia, kad ekologiðkai ávairûs ir dinamiðki vandenynai ir jûros yra sveiki ir produktyvûs. Jûrø iðtekliø eksploatacija neperþengia tausaus naudojimo lygio, kad bûtø iðsaugotas potencialas naudotis dabartinëms ir bûsi- 1 lentelë. Jûrø strategijos pagrindø direktyvos Geros aplinkos bûklës deskriptoriø pavyzdþiai (pagal EK 2008) Nevietinës rûðys Mitybos tinklai Þuvys ir kiti jûros organizmai Deskriptorius Biologinë ávairovë yra iðsaugota. Buveiniø kokybë ir paplitimas, taip pat rûðiø pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujanèias fiziografines, geografines ir klimatines sàlygas Dël þmogaus veiklos introdukuotø svetimkraðèiø rûðiø poveikis neigiamai nekeièia ekosistemø Visø þinomø jûriniø mitybos tinklø elementø gausumas ir ávairovë normalûs, o jø lygis gali garantuoti ilgalaikæ rûðiø gausà ir visiðkà jø reprodukcinio pajëgumo iðsaugojimà Komerciniams tikslams naudojamos þuvø, moliuskø ir vëþiagyviø populiacijos nevirðija saugiø biologiniø ribø ir jø pasiskirstymas pagal amþiø ir dydá parodo gerà iðtekliø bûklæ
Straipsnio publikavimas finansuojamas ið ES fondø pagal 2007–2013 m. „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos“ 3 prioriteto „Tyrëjø gebëjimø stiprinimas“ VPI–3.1 ÐMM–05–K priemonæ „Tematiniø tinklø, asociacijø veiklos stiprinimas vykdant projektà „Asociacijos „Baltijos slënis“ veiklos stiprinimas (BALTIJA)“. 1 pav. ES ir kitø ðaliø atstovø, dalyvavusiø ekspertø darbo grupëse, rengianèiose metodologinius standartus Jûrø strategijos pagrindø direktyvai, skaièius moms kartoms. Vykdant ûkinæ veiklà jûroje visapusiðkai atsiþvelgiama á jûrø ekosistemø struktûrà, funkcijas ir procesus, saugomas buveines ir jautrias jûrø organizmø rûðis bei uþkirstas kelias þmogaus sukeltam biologinës ávairovës nykimui. Direktyvoje buvo išvardyti vienuolika GEB kokybiniø apraðymø (deskriptoriø), kurie glaustai ir lakoniškai apibrëþë siektinus tikslus (1 lentelë). Akivaizdu, kad direktyvoje pateiktø trumpø aprašymø nepakanka norint nuodugniai ávertinti jûrø bûklæ. Kad deskriptoriai galëtø bûti naudojami, Europos Komisija ápareigojo Jungtiniø tyrimø centrà (JTC, Ispra, Italija) ir Tarptautinæ jûrø tyrimø tarybà (TJTT, Kopenhaga, Danija) parengti JSPD ágyvendinimo moksliná pagrindà: svarbiausiø GEB deskriptoriuose vartojamø sàvokø apibrëþimus, bûklës kokybæ nustatanèius kriterijus ir rodiklius bei iðsamius metodologijos aprašymus. Bendras JTC ir TJTT Valdymo komitetas kiekvienam deskriptoriui atrinko darbo grupiø vadovus, kurie, savo ruoþtu, sukvietë nepriklausomø ekspertø grupes. Kiekvienoje grupëje kartu su vadovu dalyvavo 12 ekspertø. Jie buvo atrinkti pagal aukðèiausios kvalifikacijos ir darbo patirties tarptautinëse mokslinëse-praktinëse komisijose kriterijus bei, kiek ámanoma, siekiant tolygesnio ES jûros regionø (Vidurþemio jû- ros, Baltijos jûros, Juodosios jûros ir ðiaurës rytø Atlanto vandenyno) atstovavimo. Ekspertø grupës apibendrino þinias, suformulavo apibrëþimus, apþvelgë paþangiausius pasaulyje naudojamus metodus bei sukûrë mokslines ir technines rekomendacijas, kuriomis remdamosi valstybës narës galës kurti darnias regionines jûrø strategijas ir bus galima lyginti atskirø regionø paþangà. Ðio straipsnio autoriui teko vadovauti ekspertø grupei, rengianèiai metodologinius standartus deskriptoriui „Nevietinës rûðys“. Ekspertø grupëse dalyvavo 25 ðaliø (beje, ne vien tik ES valstybiø) atstovai (1 pav.). Ekspertø ir grupiø vadovø skaièiø galima vertinti kaip savotiškà šalies jûriniø mokslø paþangumo ir ásitraukimo á Europos jûrinius reikalus rodiklá. Nenuostabu, kad ðiame sàraðe pirmà pozicijà uþëmë britai. Tarp Baltijos jûros ðaliø lyderiauja Ðvedija. Tai irgi nenuostabu, matant grafike parodomà ryðá tarp mokslinës produkcijos ir jûriniams tyrimams skirto finansavimo Baltijos jûros regione: švedai gerokai pralenkia net kitas „senas“ ES valstybes nares (2 pav.). 2 pav. Vidutinis skaièius straipsniø, 2002– 2006 m. išspausdintø Tarptautinio mokslo instituto (ISI) indeksuojamuose þurnaluose priklausomai nuo moksliniø tyrimø ir plëtros darbams skirto finansavimo Baltijos jûros regiono šalyse (pagal Snoeijs et al. 2008). Baltijos jûros aplinkos apsaugos strategijos ágyvendinimas Lietuvoje 2010 m. LR Vyriausybë patvirtino Baltijos jûros aplinkos apsaugos strategijà, kurá apima Baltijos jûros veiksmø planà, Jûrø strategijos pagrindø direktyvà ir EU Baltijos jûros regiono strategijà. Gavus ES finansavimà, Aplinkos apsaugos agentûra suformulavo uþdavinius, siekiant JSPD Lietuvoje ir sudaryti sàlygas iki 2020 m. pasiekti ir iðlaikyti gerà Baltijos jûros aplinkos bûklæ. Ágyvendinus ðá projektà, Lietuva turës parengtus dokumentus, kuriuose bus suderinti Baltijos jûros aplinkos bûklës vertinimo ir stebësenos metodai, aplinkos apsaugos tikslai ir priemonës Baltijos jûros regione ir ES. Pirmame darbo etape, kuris prasidëjo 2011 m. balandá, bûtina surinkti visà esamà informacijà apie Lietuvai priklausanèios Baltijos jûros dalies ekologinæ bûklæ pagal ES ekspertø grupiø parengtas metodologines rekomendacijas. Jau ðis darbas pareikalavo aukðèiausios kvalifikacijos specialistø susitelkimo: mokslininkø kolektyve, kuris vykdo pagal JSPD reikalavimus Aplinkos apsaugos agentûros suformuluotus uþdavinius, dalyvauja 3 profesoriai, 23 ávairiø mokslo krypèiø daktarai bei kiti specialistai. Projektui vadovauja BPATPI, jame bendradarbiauja mokslininkai iš GTC, Lietuvos energetikos (LEI) instituto bei Aplinkos apsaugos politikos centro. Ir tai tik darbo pradþia, nes Europos Komisijos sprendime dël geros jûrø aplinkos bûklës kriterijø ir metodiniø standartø (EK 2010) pabrëþiama bûtinybë toliau plëtoti mokslinius geros aplinkos bûklës vertinimo tyrimus, nes ateityje, atsiþvelgiant á naujausià mokslinæ informacijà, kriterijai turës bûti persvarstomi. Lietuvos jûrinis mokslas šiandien Sovietiniu laikotarpiu ávairiø krypèiø jûriniai moksliniai tyrimai buvo plëtojami Vilniaus ir Kauno mokslo institucijose. Klaipëdos hidrometeorologijos observatorijoje (KHMO) buvo atliekami þinybiniai hidrografiniai, hidrocheminiai ir hidrobiologiniai stebëjimai Baltijos jûroje ir Kurðiø mariose pagal Valstybinio okeanografijos instituto (Maskva) metodinius nurodymus. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, jûriniai tyrimai buvo tæsiami Geologijos ir geografijos, Botanikos, Ekologijos institutuose (dabar GTC), LEI, Vilniaus universitete. KHMO pagrindu buvo sukurtas Aplinkos ministerijos Jûriniø tyrimø centras (dabar Jûriniø tyrimø departamentas), vykdantis jûros aplinkos monitoringà, ir Þemës ûkio ministerijos Þuvininkystës tyrimø laboratorija (dabar Þuvininkystës tyrimø ir mokslo skyrius), vertinanti þuvø iðteklius. 1991 m. ákûrus Klaipëdos universitetà, èia persikëlë ne tik jûriniø krypèiø specialistø rengimas, bet pradëjo koncentruotis ir jûrinis mokslas. Iš pradþiø jo pagrindà sudarë jûrø biologijos ir vandenø ekologijos ðakose dirbanèiø mokslininkø darbai. Taèiau per pastaràjá deðimtmetá KU pasipildë fizinës okeanografijos ir jûrø geologijos ðakose dirbanèiais tyrinëtojais, ir taip susiformavo jûriniø mokslø specialistø branduolys. Pagrindinë KU institucija, vykdanti jûrinius mokslinius tyrimus, yra BPATPI. Šiandien institute dirba 65 darbuotojai, ið kuriø Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 7
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 9 and 10: lo studijas, susijusias su jûrinia
Page 11 and 12: Traumø ir profesiniø mës. Kaip i
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17 and 18: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 19 and 20: Lietuvos mokslø akademijos narys,
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25 and 26: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 27 and 28: Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31 and 32: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 33 and 34: go pûgos siautëjo tarytum þiemà
Page 35 and 36: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 37 and 38: dama, kai lemputës šviesdamos ši
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?